- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-11-06
- Bylos Nr.
- 1-325-497/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-4-00121-2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Cininas
- Kaltinamasis
- A. M.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Galinos Zajankovskajos (toliau – prokurorė) pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), 199 straipsnio 3 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M., pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 2005 m. spalio 26 d. „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad „bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 EUR, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai“ bei pažeisdamas 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017-06-29 įstatymu Nr. XIII-568) 21 str. 1 d. 1 p. reikalavimą, kuris nustato, kad „kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005) nuostatų 3 straipsnio 1 dalyje“, privalo jas deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją, 2019-10-09, apie 4.30 val., Baltarusijos Respublikos pilietis A. M. vykdamas kaip keleivis lengvuoju automobiliu „Peugeot 308“, valst. (duomenys neskelbtini) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną - Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį Vilniaus rajone, Medininkų sen., Medininkų kaime, nepateikdamas muitinės kontrolei, neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, iš viso gabeno 20040 JAV dolerių, 9800 eurų ir 530 BLR (2019 spalio 09 d. Lietuvos banko nustatytu kursu – viso 28275,29 Eur), kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą.
Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
A. M. kaltė padarius minėtą nusikaltimą įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:
apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. M. dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad gyvena Baltarusijoje. Į Lietuvą šiais metais atvyksta 5 kartą, dažniausiai asmeniniais reikalais, kadangi stato namą, perka statybines medžiagas. Baltarusijos Respublikoje dirba (duomenys neskelbtini). 2019-10-09, apie 04.30 val., kartu su bendradarbiu S. H. atvyko į Medininkų kelio postą iš Baltarusijos Respublikos, Minsko. Važiavo su transporto priemone „Peugeot“, valst. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo S. H.. Jis vyko kaip keleivis. Šį kartą važiavo į Lietuvą norėdamas nupirkti automobilį, kurį buvo nusižiūrėjęs internete per skelbimus. S. H. nieko nenorėjo pirkti, pastarojo paprašė, kad kartu važiuotų, kad jam padėtų nupirkti automobilį. Atvykę į Medininkų kelio postą, pasirinko „žalią“ kanalą. Prie jų priėjo muitinės pareigūnas, jie buvo išlipę, paprašė atidaryti bagažinę, jis buvo arčiau ir atidarė bagažinės dangtį. Muitinės pareigūnas paklausė, kas pas jį striukės kišenėse, į ką atsakė, kad pinigai, 13500 dolerių. Jis išėmė iš striukės kišenės du paketėlius su pinigais. Tuomet muitinės pareigūnas paklausė, kodėl važiuoja „žaliu“ kanalu, į ką atsakė, kad nežinojo, sumaišė kanalus. Muitinės pareigūnas paklausė S. H., ar šis turi grynų pinigų. Pastarasis atsakė, kad turi ir nurodė apie 10000 eurų ir 5000 dolerių, taip pat išėmė iš striukės kišenės ir parodė pareigūnui. Pareigūnas jiems nurodė praeiti į tarnybines patalpas. Būnant ten pareigūnas paklausė, ar turi dar pinigų. Jis atsakė, kad turi rankinėje, bet kiek tiksliai neprisiminė. Juos išėmė. Pas jį buvo iš viso 15090 dolerių ir 530 baltarusiškų rublių, o pas S. H. buvo 9800 eurų ir 4950 dolerių. Pinigų suma, rasta pas S. H., yra jo. Prieš kelionę į Lietuvą jis saugumo sumetimais dalį pinigų davė S. H., o kitą dalį turėjo pats. Bijojo visą sumą laikyti vienoje vietoje, pametimo ar vagystės atveju. Jis nedeklaravo raštiškai minėtos sumos, nes tiksliai nežinojo nuo kokios sumos būtina deklaruoti. Pažįstami sakė, kad reikia deklaruoti nuo 15000 eurų vienam asmeniui, todėl jis padalino savo sumą per pusę, ir buvo įsitikinęs, kad jokio pažeidimo nedaro. Dėl to labai gailisi, jokių kėslų neturėjo. Suma jam yra didelė, todėl prašo grąžinti pinigus. Minėti pinigai yra gauti teisėtai, pusė sumos paskolino iš draugo, o kita dalis yra jo santaupos (b.l. 95–96).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Eina vyriausiojo inspektoriaus pareigas. Atlieka transporto priemonių, asmenų fizinius tikrinimus bei dokumentinį forminimą. 2019-10-09, apie 4.30 val., dirbo į Lietuvos Respubliką įvažiuojančių iš Baltarusijos Respublikos lengvųjų transporto priemonių „žaliame“, į šį kanalą įvažiavo automobilis „Peugeot“, valst. (duomenys neskelbtini). Tikrinimą pradėjo jis. Automobiliu vyko du vyriškiai , t.y. iš dokumentų nustatė – keleivis A. M. bei vairuotojas S. H.. Priėjęs prie automobilio abiejų vyriškių paklausė, ar gabena draudžiamų, normą viršijančių arba deklaruojamų daiktų. Abu atsakė, kad nieko draudžiamo arba deklaruojamo negabena. Tuomet abu išlipo iš automobilio ir S. H. atidarė bagažinę. Šalia priėjo A. M.. Įsižiūrėjęs į A.M. įtarimą sukėlė pastarojo striukės kairės pusės vidinė kišenė, nes atrodė išpūsta. Paklausė, pastarojo: „Kas yra kišenėje?“. A. M. atsakė, kad pinigai, o paklaustas apie sumą, atsakė, kad apie 13000 JAV dolerių, bei iš karto paminėjo, kad tai yra bendra jo ir S. H. pinigų suma. Kadangi buvo nuslėpta, kad gabenami nedeklaruoti pinigai, vairuotojui- S. H. ir keleiviui – A. M. nurodyta paimti asmeninius daiktus ir nueiti į tarnybines patalpas. Tenai, detalios apžiūros metu pas A. M. striukės vidinėje kišenėje bei rankinuke rasta 15090 JAV dolerių ir 530 baltarusiškų rublių, o pas vairuotoją – S. H. striukės išorinėje kišenėje rasta ir paimta 4950 JAV dolerių ir 9800 eurų (b.l. 15 – 17).
Iš 2019-10-09 savanoriško daiktų (dokumentų) pateikimo protokolo nustatyta, kad liudytojas A. K. savo iniciatyva pateikė pas A. M. aptiktus 15090 JAV dolerių ir 530 baltarusiškų rublių bei pas S. H. aptiktus 4950 JAV dolerių ir 9800 eurų (b.l. 18–21).
2019-10-10 daiktų apžiūros metu apžiūrėti pinigai – 20040 JAV dolerių, 9800 eurų ir 530 BLR, pateikti liudytojo A. K. daiktų (dokumentų) pateikimo savo iniciatyva protokolu (b.l. 29–30).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. G. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Eina vyresniojo inspektoriaus pareigas. Pagal darbo funkcijas atlieka transporto priemonių, asmenų fizinį tikrinimą bei dokumentinį forminimą. 2019-10-09, apie 4.30 val. dirbo lengvųjų transporto priemonių, įvažiuojančių iš Baltarusijos į Lietuvą „žaliame“ kanale. Tuomet stovėjo šalia tikrinamo kolegos A. K. lengvojo automobilio „Peugeot 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Girdėjo, kad A. K. klausė, kaip vėliau sužinojo, minėto automobilio keleivio apie vežamus striukėje pinigus. Tas atsakė, kad apie 13000 JAV dolerių, bei paminėjo, kad tie pinigai yra abiejų, t.y. paties keleivio ir vairuotojo. Tada A. K. nusprendė minėtu automobiliu vykusius vyriškius patikrinti detaliai. Jis padėjo A. K. atlikti detalų tikrinimą. Administraciniame pastate, pas vairuotoją, kaip sužinojo- S. H., buvo rasti nedeklaruoti pinigai, t.y. 4950 JAV dolerių ir 9800 eurų, o pas keleivį- A. M. rasta 15090 JAV dolerių ir 530 baltarusiškų rublių. Kai kalbėjo su A. K., tai pastarasis pasakė, kad minėti du asmenys nedeklaravo pinigų, nors šis to pastarųjų klausė (b.l. 23 – 25).
Apklaustas liudytojas S. H. parodė, kad jis yra Baltarusijos Respublikos pilietis, ir gyvena šioje šalyje. Gerai pažįsta A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. Šis, lygiai kaip ir jis dirba (duomenys neskelbtini). Turi Šengeno vizą, kartais nuvažiuoja į Lietuvą, asmeniniais reikalais – apsipirkti, praleisti laisvalaikį. A. M. taipogi turi Šengeno vizą ir kartais nuvažiuoja į Lietuvą. 2019m. spalio 8 d. A. pasakė, kad spalio 9 d. važiuos į Lietuvą, bei pasiūlė nuvažiuoti kartu, taip pat paminėjo, kad planuoja nusipirkti kokį nors automobilį ir nuvaryti į Baltarusiją. Jeigu šis nupirktų automobilį, tai jis į Baltarusiją vairuotų tą, su kuriuo vyko į Lietuvą, o A. nupirktą. Kadangi nebuvo užimtas, nutarė nuvažiuoti kartu. 2019 m. spalio 9 d. po vidurnakčio, susitiko su A. ir juo iš gero pažįstamo paskolintų automobiliu „Peugeot 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš Minsko Lietuvos link. Prieš išvažiuojant A. jam davė nedidelį paketą su pinigais, bei pasakė, kad laikytų prie savęs. Priežastį nurodė, kad dalį pinigų šis turi prie savęs, ir jeigu netyčia kurs nors prarastų, tai, kad nepradangintų visų pinigų. Kokią pinigų sumą šis jam davė, tas nepaminėjo, o jis ir nesidomėjo, taip pat A. neminėjo, kokią mašiną tiksliai važiuoja žiūrėti ir gal pirkti. Baltarusijos pasienio postą pravažiavo be jokių nesklandumų. Lietuvos muitinės poste, pareigūnas rusų kalbą klausė jų, ar turim pinigų. To pareigūnas klausė, kai tikrino automobilį. A. pasakė, kad turi apie 13000 eurų. Ar ko nors pareigūnas klausė, kai pradėjo tikrinti dokumentus, nepamena. Po to pareigūnas paklausė jo, ar turi pinigų, jis, į tai atsakė, kad taip, turėdamas omeny, kad tai A. pinigai. Tuomet muitininkas paklausė, kodėl nedeklaravo pinigų, A. atsakė, kad nežinojo (b.l. 27–28).
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. M. su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutiko, tačiau prašė sumažinti konfiskuotiną pinigų sumą dėl sunkos materialinės padėties. Nurodė, kad jo gaunamos pajamos Baltarusijoje yra nedidelės, nuosavo būsto neturi, išlaiko du vaikus ir remia pensijinio amžiaus tėvus, taip pat prašė jam paskirtą baudą išskaičiuoti iš sulaikytos jam priklausančių pinigų sumos (b. l. 98–99).
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo pobūdį ir sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. M. padarė vieną sunkų nusikaltimą, neteistas, dirba, savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 199 straipsnio 3 dalies sankcija už šiame straipsnyje numatytos veikos padarymą numato baudą arba laisvės atėmimą iki 8 metų. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo svarstyti griežčiausios laisvės atėmimo bausmės skyrimo klausimą. Įvertinus kaltinamojo asmenybę bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, A. M. skirtina prokurorės siūloma minimali – 150 MGL dydžio bauda. Sutinkamai su BK 64¹ straipsnio nuostatomis skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Prokurorė, vadovaudamasi BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis prašo konfiskuoti kaip kontrabandos dalyką A. M. priklausančių pinigų dalį – 3000 Eur. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ši priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Europos Žmogaus Teisių Teismas turto konfiskavimo neproporcingumą yra konstatavęs ne vienoje nagrinėjamoje byloje, kurioje buvo svarstytas neįvykdžius deklaravimo pareigos per sieną gabentų teisėtos kilmės pinigų konfiskavimas iš už nurodytą nusikalstamą veiką nuteistų asmenų (bylos Ismaylov prieš Rusiją, Nr. 30352/03; Sun prieš Rusiją, Nr. 31004/02; Grifhorst prieš Prancūziją, Nr. 28336/02; Moon prieš Prancūziją, Nr. 39973/03; Gabrić prieš Kroatiją, Nr. 9702/04). Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad vertindamas konfiskavimo proporcingumą tokio pobūdžio bylose, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto (šiuo atveju pinigų) statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; nuteistojo asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).
Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad A. M. per sieną gabenti pinigai buvo neteisėtos kilmės, tai yra gauti iš nusikalstamos ar kitos neteisėtos veikos. Iš bylos duomenų nustatyta, kad A. M. vyko pirkti automobilio. Gabenant per valstybės sieną pinigų sumą, viršijančią nustatytą ribą nustatyta tik pareiga deklaruoti pinigus. A. M. dėl padarytos nusikalstamos veikos finansinės naudos negavo, o valstybė finansinės žalos nepatyrė. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje akcentuojama, kad nuosavybės teisių ribojimas nesilaikant deklaravimo reikalavimo gali būti pateisinamas, kai padaromos sunkios veikos, susijusios su pinigų plovimu , mokesčių vengimu ir panašiai, šiuo atveju tokios aplinkybės byloje nenustatytos.
Kaip jau minėta A. M. neteistas, dirba (duomenys neskelbtini), vedęs. Remiantis jo žodžiais išlaiko du vaikus, remia tėvus, jo su žmona gaunamos mėnesinės pajamos Baltarusijos Respublikoje yra labai nedidelės. Nuosavo būsto šeima neturi, jį nuomojasi. Šios aplinkybės rodo, kad gabenta pinigų suma A. M. yra ženkli ir jos konfiskavimas sukeltų sunkias finansines pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad A. M. gabenamų pinigų neslėpė, paklaustas iškart nurodė gabenantis pinigus, nurodė jų paskirtį – automobiliui įsigyti. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju net ir dalies gabentų grynųjų pinigų konfiskavimas būtų neproporcingas ir perteklinis, todėl A. M. netaikomas. Siekiant užtikrinti savalaikį nuosprendžio įvykdymą, kuris gali būti apsunkintas dėl to, kad kaltinamasis gyvena užsienyje, kaltinamajam sutinkant, A. M. gražintina tik ta iš jo paimtų pinigų dalis, kuri lieka atskaičius jam paskirtą baudą.
Ikiteisminio tyrimo metu A. M. kardomoji priemonė nebuvo paskirta, aplinkybių, dėl kurių A. M. būtų reikalinga šiuo metu taikyti kardomąją priemonę, nėra.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje ir skirti 150 MGL (7500 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę A. M. skirti 100 MGL (5000 Eur) baudą.
Grynuosius pinigus – 20040 JAV dolerių, 9800 eurų ir 530 Baltarusijos Respublikos rublių, įneštus į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos depozitinę sąskaitą Nr. LT807230000000120020, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, atskaičius nuteistajam paskirtą baudą, grąžinti A. M..
Kardomosios priemonės iki teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės neskirti.
1. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, ji turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus apygardos teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.
3. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas BPK 352 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.