- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- 2-991-798/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02297-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Neilandera“, mažosios bendrijos „Teisinės apsaugos abonementas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „VKB grupė“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (apeliančių) uždarosios akcinės bendrovės „Neilandera“, mažosios bendrijos „Teisinės apsaugos abonementas“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Neilandera“, mažosios bendrijos „Teisinės apsaugos abonementas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VKB grupė“ dėl dizaino savininko teisių gynimo ir turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Neilandera“ ir mažoji bendrija (toliau – MB) „Teisinės apsaugos abonementas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei UAB „VKB grupė“ prašydamos uždrausti atsakovei gaminti, siūlyti parduoti, parduoti, pateikti į rinką, eksportuoti, kaupti ir naudoti miegamojo baldų komplektus pavadinimu „Šervudas“ ar jų dalis, tapačius ieškovės registruotam dizainui reg. Nr. 1863, ir/arba nesudarančius informuotam vartotojui bendro skirtingumo nuo ieškovės įregistruoto dizaino įspūdžio; priteisti iš atsakovės UAB „VKB grupė“ ieškovų UAB „Neilandera“, MB „Teisinės apsaugos abonementas“ naudai trunkamuoju teisės pažeidimu padarytos 3 200 Eur turtinės žalos atlyginimą; areštuotų prekių likutį perduot ieškovei bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nutraukti miegamojo baldų komplekto pavadinimu „Šervudas“, tapataus ieškovės registruotam dizainui reg. Nr. 1863 ir /arba nesiskiriančio nuo ieškovės registruoto dizaino individualiomis savybėmis, gamybą ir pardavimą; areštuoti esančius pas atsakovę ar trečiuosius asmenis (išskyrus prekę įsigijusius vartotojus) miegamojo baldų komplektus pavadinimu „Šervudas“, tapačius ieškovės registruotam dizainui reg. Nr.1863 ir/arba nesiskiriančius nuo ieškovės registruoto dizaino individualiomis savybėmis; areštuoti ir paimti iš atsakovės su jo gaminamu miegamojo baldų komplektu pavadinimu „Šervudas“ susijusius gamybinius, sandėliavimo ir prekybinius dokumentus (važtaraščius, sąskaitas – faktūras, kasos aparatų juostas); įpareigoti atsakovę išimti iš apyvartos (įskaitant pas verslo ryšiais susijusius su atsakove trečiuosius asmenis, prekiaujančius atsakovės gaminiais) miegamojo baldų komplektus pavadinimu „Šervudas“, tapačius ieškovės registruotam dizainui reg. Nr. 1863 ir/arba nesiskiriančius nuo ieškovės registruoti dizaino individualiomis savybėmis; uždrausti atsakovei bet kokiais būdais (įskaitant visuose interneto šaltiniuose ir/arba spaudoje) reklamuoti ir įpareigoti atsakovę išimti internete jau paskelbtą atsakovės reklamą apie miegamojo baldų komplektus pavadinimu „Šervudas“, tapačius ieškovės registruotam dizainui reg. Nr. 1863 ir/arba nesiskiriančius nuo ieškovės registruoto dizaino individualiomis savybėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi netenkino ieškovių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsiliepimas
4. Teismas nurodė, kad prašymas nagrinėtinas nepranešus atsakovui, kadangi jam ne kartą buvo siųsti procesiniai dokumentai, tačiau atsiliepimų nei į ieškinį, nei į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje nėra gauta. Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių teismas sprendė, kad ieškovės tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, tačiau nepateikė į bylą įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovės prašė teismo taikyti visas laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra nurodytos Dizaino įstatymo 47³ straipsnyje. Teismo vertinimu prašomos laikinosios apsaugos priemonės ne tik sutampa su ieškinio reikalavimais, tačiau jų kiekis bei mastas net gi viršija ieškinio reikalavimus, todėl jų taikymas turi būti pakankamai pagrįstas. Teismas taip pat sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas atsakovei sukeltų reikšmingų padarinių, nes iš esmės reikštų atsakovės vykdomos prekybos ieškinyje nurodytais gaminiais uždraudimą. Ieškovių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau buvo spręstas šioje byloje 2019 m. sausio 21 d. nutartimi, kuria prašymas netenkintas. Šiuo atveju ieškovės nepateikė jokių naujų įrodymų apie susidariusias faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas ar pasunkėtų, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju pažeistų ekonomiškumo principą ir neužtikrintų šalių interesų pusiausvyros civiliniame procese.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjos prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. taikyti apeliančių prašomas laikinąsias apsaugos priemones pilna apimtimi.
6. Nurodė, kad viešai skelbiamais duomenimis paaiškėjo, jog atsakovei Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kurioje buvo konstatuota, kad atsakovė susidūrė su finansiniais sunkumais, todėl teismas, atmesdamas ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepagrįstai į šią grėsmę neatsižvelgė. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė neteikia atsiliepimo į ieškinį, į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau taip pat nelaikė šių aplinkybių grėsme sprendimo vykdymui, nors pripažino, kad ieškovės tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Apeliančių manymu teismo nurodoma šalių interesų pusiausvyra yra pažeista per daug ją pasveriant atsakovės naudai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo tenkinimo iš dalies
7. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo klausimas.
8. Teisė į teisminę gynybą, reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis (o nagrinėjamoje byloje nuo ieškinio pateikimo momento teismui (2018 m. gruodžio 12 d.) jau praėjo beveik vieneri metai), dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad jei būtų priimtas ieškovėms palankus teismo sprendimas, jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą.
9. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
10. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių galima daryti išvadą, jog ieškovės tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, tačiau nepateikė į bylą įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliantės atskirajame skunde su tokiu teismo vertinimu nesutiko. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje pats nurodė, kad atsakovė į bylą nepateikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tokiu būdu elgėsi pasyviai, tačiau šių aplinkybių nutartyje nevertino. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2019 m. gegužės 10 d. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje (iškeltoje 2018 m. gruodžio 12 d.) buvo gautas atsakovės vadovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą (parengiamasis teismo posėdis byloje buvo paskirtas 2019 m. gegužės 14 d.) iki restruktūrizuojamos UAB „VKB Grupė“ vadovo atsiliepimo pateikimo. Teismas šį prašymą patenkino, tačiau atsiliepimo į ieškinį byloje nėra gauta iki šiol.
11. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla eB2-279-856/2019, kurioje 2018 m. gruodžio 20 d. atsakovei UAB „VKB Grupė“ iškelta restruktūrizavimo byla, o 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi yra patvirtintas restruktūrizavimo planas. Restruktūrizavimo byloje atsakovė ne tik aktyviai dalyvauja, tačiau ir teikdama prašymą patvirtinti restruktūrizavimo planą nurodė, kad jai yra žinoma, jog Vilniaus apygardos teisme yra inicijuota civilinė byla Nr. 2-2502-794/2019 dėl žalos atlyginimo, kurioje UAB „VKB grupė“ yra atsakovė. Atsakovės vertinimu, ieškinys ir jame keliami reikalavimai atlygint tariamą patirtą žalą dėl ieškovės, kaip dizaino savininkės teisių tariamo pažeidimo, yra nepagrįsti ir neatitinkantys suformuotos teismų praktikos. Tokiu būdu nors atsakovė ir mano, kad ieškovių pareikšti reikalavimai šioje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo yra visiškai nepagrįsti, tačiau ji nesinaudoja įstatymo jai suteikta teise gintis nuo jai reiškiamų nepagrįstų reikalavimų. Darytina išvada, kad atsakovės procesinis elgesys taip pat gali turėti reikšmės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo vertinimui.
12. Atmesdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovės prašė teismo taikyti visas laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra nurodytos Dizaino įstatymo 47³ straipsnyje. Teismo vertinimu prašomos laikinosios apsaugos priemonės ne tik sutampa su ieškinio reikalavimais, tačiau ir jų kiekis ir mastas net gi viršija ieškinio reikalavimus, todėl jų taikymas turi būti pakankamai pagrįstas. Teismas taip pat sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas atsakovei sukeltų reikšmingų padarinių, nes iš esmės reikštų atsakovės vykdomos prekybos ieškinyje nurodytais gaminiais uždraudimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais sutikti negali.
13. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tik tokios, kad jos iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės ūkinės veiklos, t. y. įmonės komercinė ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-651-178/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-213-178/2016). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nutartyje turėjo įvertinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir šiuo aspektu, tačiau to nepadarė.
14. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje restruktūrizavimo byloje prašydama patvirtinti restruktūrizavimo planą atsakovė yra nurodžiusi, kad 2019 metais planuoja gauti 225 356 Eur pajamų. Atsakovės teigimu, pagal 2019 m. birželio 30 d. UAB „VKB grupė“ pelno (nuostolių) ataskaitą, UAB „VKB grupė“ faktiškai vykdo užsibrėžtus tikslus ir 2019 m. pabaigoje pajamos galimai bus didesnės. Pažymėjo, kad UAB „VKB grupė“ 2018 m. pradėjo plėsti ir šiuo metu plečia savo gaminamų baldų asortimentą. Iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, UAB „VKB grupė“ didžiąja dalimi gamino miegamosios paskirties baldus, tačiau plėsdama asortimentą atsakovė pradėjo gaminti virtuvinius ir prieškambario baldus, nestandartinius baldus, minkštus baldus (kušetes, čiužinius, pufus), virtuvinius sėdimus kampus su taburetėmis, taip pat karkasus minkštiems baldams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės tai pat turėtų būti įvertintos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, kadangi ieškovė neprašo areštuoti atsakovės ilgalaikio turto ir/arba piniginių lėšų bei visų jos gaminamų baldų, o prašo taikyti suvaržymus miegamojo baldų komplekto „Šervudas“ galimiems analogams. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėtų nustatyti, ar patenkinus ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra tikėtina, kad atsakovės pajėgumas konkuruoti rinkoje sumenks ir/arba ji taps nemokia ir pan.
15. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones pradiniame teisminio proceso etape, kai nėra objektyvios galimybės preliminariai įvertinti pareikšto ieškinio pagrįstumo ir (arba) neturima objektyvių duomenų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą, teismas gali laikinąsias apsaugos priemones taikyti mažesniu nei prašoma mastu. Svarbu įvertinti ir tai, ar atsakovei tęsiant veiklą ir toliau parduodant galimai neteisėtas prekes, nesiėmus jokios laikinosios apsaugos priemonės, tuo atveju, jeigu, išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų nustatyta, jog ieškovės teisės yra pažeistos ir žala jai padaryta, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ir sprendimo įsiteisėjimo gali būti toliau tęsiamas ieškovės teisių pažeidimas ir toliau didėti jai daroma žala, ar ne.
16. Svarbu pažymėti ir tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse jau buvo pasisakyta, kad nei šioje, nei kitoje byloje priimta nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčas neišsprendžiamas iš esmės, tokia nutartimi pasisakyta tik dėl tarpinio procesinio pobūdžio klausimo – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba netaikymo. Todėl tokioje nutartyje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės (privalomos kitam teismui ir todėl iš naujo neįrodinėtinos) teisinės galios (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Dar daugiau, net ir toje pačioje byloje, jeigu pasikeistų faktinė situacija, laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas gali būti svarstomas iš naujo tiek pirmoje, tiek ir aukštesnėje teisminėje instancijoje, išsprendžiant šį klausimą skirtingai, nei jis buvo išspręstas anksčiau (CPK 147 straipsnio 1 dalis, 148, 149 straipsniai). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Dėl šios priežasties paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu.
17. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti ieškovių prašomas laikinąsias apsaugos priemones, panaikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.