Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-11-15 · Administracinė byla Nr. eI-3775-631/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-11-15Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-11-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-15
Bylos Nr.
eI-3775-631/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01879-2021-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Gitana Butrimaitė (pirm.)
Pareiškėjas
UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“
Atsakovas
A. L.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-3775-631/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01879-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Gitana Butrimaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui A. L. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą su prašymu, prašydama priteisti iš atsakovo A. L. 237,15 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir 18,15 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 1,71 Eur už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų suformavimą.

Pareiškėja paaiškina, kad atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes ginčo laikotarpiu turėjo nekilnojamojo turto Telšių rajono savivaldybės teritorijoje (nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu Viržuvėnų g. 9-2, Janapolės k., Varnių sen., Telšių r. savivaldybė), tačiau atsakovas nėra sumokėjęs 237,15 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Tiek pagal teisės aktus (Atliekų tvarkymo įstatymas, Telšių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T1-236, 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T1-41 ir Telšių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu patvirtinti Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatai (toliau kartu – ir Vietinės rinkliavos nuostatai), tiek pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką visi atliekų turėtojai turi apmokėti atliekų tvarkymo išlaidas ir laikytis nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų.

Pažymi, kad pareiškėja turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalis.

2021 m. lapkričio 8 d. pareiškėja pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nekilnojamojo turto objektui, esančiam adresu Viržuvėnų g. 9-2, Janapolės k., Varnių sen., Telšių r. sav., įsiskolinimo laikotarpiu nebuvo tiekiamas geriamasis vanduo ir galimai nebuvo sudaryta sutartis dėl elektros energijos tiekimo. Atkreipia dėmesį, kad vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu.

Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Pabrėžia, kad rinkliavos mokėtojai gali būti atleidžiami nuo kintamosios Vietinės rinkliavos dedamosios, jeigu pareiškėjui deklaruoja, jog einamaisiais metais susidarantį laikotarpį, ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip metai (toliau – ir Deklaruotas laikotarpis), nesinaudos komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, priskirta konkrečiam jo valdomam nekilnojamojo turto objektui. Tokiu atveju, šiems Rinkliavos mokėtojams Deklaruotu laikotarpiu komunalinių atliekų tvarkymo paslauga nebus teikiama. Pažymi, kad turi pateikti prašymą – sąžiningumo deklaraciją (toliau – ir Deklaracija), kurios formą nustato pareiškėja. Deklaruotas laikotarpis prasideda nuo Deklaracijos pateikimo dienos.

Akcentuoja, kad Atsakovas Nuostatų nustatyta tvarka įsiskolinimo laikotarpiu neteikė pareiškėjai jokių dokumentų, kurių pagrindu galėtų būti atleidžiamas nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo.

Atsiliepimas

Atsakovas A. L. atsiliepime į prašymą prašo pareiškėjos prašymą dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad yra nepagrįstai laikomas atliekų turėtoju bei pripažįstamas vietinės rinkliavos mokėtoju, kadangi nekilnojamojo turto objektu, esančiu adresu Viržuvėnų g. 9-2, Janapolės k., Varnių sen., Telšių r. sav., nesinaudoja ir jame negyvena. Savo argumentų patvirtinimui atsakovas remiasi elektroniniu susirašinėjimu su UAB „Telšių vandenys“ ir UAB „Ignitis“ atstovėmis.

Šalies argumentai

Pareiškėja pateikė teismui į bylą papildomus paaiškinimus apie tai, kad atsakovas, kaip rinkliavos mokėtojas, nustatytais terminais pareiškėjai neteikė jokių dokumentų ir prašymų, kurių pagrindu galėjo būti atleistas nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje kilo ginčas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. priteisimo.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 31 straipsnis nurodo, kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos.

Telšių rajono savivaldybės taryba 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T1-236 patvirtino Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai, su vėlesniais pakeitimais, kurie galiojo iki 2017 m. kovo 1 d.), kurių 45 punktu pavedė pareiškėjai rinkliavos administravimą. Nuostatų 6 punkte numatyta, kad Vietinės rinkliavos mokėtojai (toliau – Rinkliavos mokėtojas) – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Nuo 2017 m. kovo 1 d. galiojantys 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtinti Nuostatai (toliau – ir 2017 m. Nuostatai) nustato, kad Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatoma visiems Telšių rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, vietinės rinkliavos dydžiai apskaičiuojami ir perskaičiuojami vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtinta vietinės rinkliavos dydžių nustatymo metodika, pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų savininkai, o kintamąją dalį – nekilnojamojo turto objektų savininkai, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga.

2017 m. Nuostatų 51 punkte numatyta, kad Vietinę rinkliavą privalo mokėti visi savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai arba įgalioti asmenys.

Vietinės rinkliavos sumažinimas ar atleidimas nuo jos reglamentuotas 2017 m. Nuostatų 37 – 43 punktuose. Rinkliavos mokėtojas, norintis, kad jam deklaruotu laikotarpiu nebūtų skaičiuojama kintamoji vietinės rinkliavos dalis, Administratoriui turi pateikti prašymą – sąžiningumo deklaraciją (toliau – Deklaracija), kurios formą nustato Administratorius (37 punktas). Pasibaigus Deklaruotam laikotarpiui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų Deklaraciją pateikęs Rinkliavos mokėtojas Administratoriui privalo pateikti elektros energijos tiekėjo pažymą apie per Deklaruotą laikotarpį suvartotą elektros energijos kiekį (sunaudotas elektros energijos kiekis per metus neturi viršyti 100 kWh) (38 punktas). Jeigu Deklaraciją pateikęs Rinkliavos mokėtojas per Nuostatų 38 punkte nustatytą terminą tokių dokumentų nepateikia, arba pateikti dokumentai patvirtina, kad Deklaravimo laikotarpiu elektros energijos kiekis viršija šių Nuostatų 38 punkte nurodytas reikšmes, Administratorius perskaičiuoja tokiam Rinkliavos mokėtojui mokėtiną Vietinę rinkliavą įtraukdamas kintamąją rinkliavos dalį ir pateikia patikslintą Mokėjimo pranešimą (39 punktas).

Taigi, tais atvejais, kai nekilnojamojo turto savininkas gyvenamuoju būstu nesinaudoja, vietinė rinkliava gali būti mažinama tik būsto savininkui įgyvendinus anksčiau paminėtus Nuostatų ar 2017 m. Nuostatų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovui A. L. nuosavybės teise priklauso butas, adresu Viržuvėnų g. 9-2, Janapolės k., Varnių sen., Telšių r. savivaldybė (2020 m. gruodžio 17 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas su istorija). Taigi, pagal Nuostatus atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju.

Iš byloje pateiktų 2021 m. lapkričio 8 d. pareiškėjos papildomų paaiškinimų ir su paaiškinimais pateiktos 2021 m. lapkričio 5 d. pažymos „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymo mokėjimo“ Nr. P-TL-21-25-1 matyti, kad atsakovui už jo nuosavybės teise valdomą nekilnojamojo turto objektą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota mokėtina suma yra 51,15 Eur (5,12 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. + 36,67 Eur pastovioji įmokos dalis už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. + 9,36 Eur kintamoji įmokos dalis už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.); nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – 63 Eur (44,00 Eur pastovioji įmokos dalis + 19,00 Eur kintamoji įmokos dalis); nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. – 63 Eur (44,00 Eur pastovioji įmokos dalis + 19,00 Eur kintamoji įmokos dalis); nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – 60 Eur (30,00 Eur pastovioji įmokos dalis + 30,00 Eur kintamoji įmokos dalis). Iš viso 237,15 Eur. Kaip matyti, atsakovui rinkliava už 2018 m. ir 2019 m. paskaičiuota, remiantis Nuostatuose įtvirtinta fiksuota suma, o už 2020 m. įsiskolinimas paskaičiuotas kaip mokestis be konteinerio (30,00 Eur + 30,00 Eur).

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2020-12-31. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šį klausimą sprendžiant turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo 4 straipsniu pakeista Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal minėto pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus.

Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad vietinės rinkliavos skola už 2017 m. ginčo laikotarpį atsakovui buvo apskaičiuota dar 2017 m., o pranešimai apie susidariusią vietinės rinkliavos skolą ir prašymai ją sumokėti atsakovui buvo siunčiami 2017 m., 2018 m., 2019 m., t. y. galiojant ankstesnei Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, nustačiusiai, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju turi būti taikoma Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d., ir 5 metų ieškinio senaties terminas, pareiškėjai kreipusis į teismą 2021 m., nebuvo praleistas.

Kaip minėta, bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apie mokėtinas Vietinės rinkliavos sumas pareiškėja atsakovą informavo mokėjimo pranešimais. Šiuose pranešimuose taip pat buvo išaiškinta Deklaracijų pateikimo tvarka. Byloje duomenų, kad atsakovui ginčo laikotarpiu siųsti mokėjimo pranešimai nebuvo įteikti, nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas pareiškėjai savalaikiai būtų pateikęs Nuostatų 37 ar 40 punktuose bei 2017 m. Nuostatų 37 ir 38 punktuose nurodytus dokumentus ir jam buvo pritaikyta Vietinės rinkliavos lengvata.

Teismas vertina, jog atsakovo į bylą pateikti 2021 m. rugsėjo mėnesio susirašinėjimai su vandens ir elektros tiekėjais dėl nesinaudojimo vandens tiekimo paslaugomis ir galimai nesančiu elektros tiekimo sistemoje objektu Viržuvėnų g.9-2, Janapolėje, Telšių raj., nepatvirtina aplinkybių, kad atsakovas kokia nors forma skolos susidarymo laikotarpiu, nustatytais Nuostatų terminais, būtų informavęs rinkliavos administratorių, teikęs prašymą ar minėtą Deklaraciją ir tuo pranešęs apie nesinaudojimą būstu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų 2014 m. sausio 28 d. nutartyje dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014).

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pažyma dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo Nr. P-TL-21-25-1 patvirtina, kad atsakovo mokėtina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą suma už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. sudaro 237,15 Eur. Duomenų, kad atsakovas yra sumokėjęs šią vietinės rinkliavos sumą, byloje nėra.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d susidariusį rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas. Šiuo atveju atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas 18,15 Eur už pagalbą surašant ir paduodant skundą bei atstovaujant teisme, 1,71 Eur už nekilnojamo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų formavimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018-08-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr.A-1571-629/2018).

Pažymėtina, kad įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos skyrius, kuriame dirba ir skolų administravimo specialistai (duomenys iš uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centras interneto svetainės https://www.tratc.lt/kontaktai/).

Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais.

Nuostatų 7 punkte numatyta, kad Administratorius Registro duomenų bazėje teisės aktų nustatyta tvarka registruoja ir tvarko šiuos duomenis apie atliekų turėtojus – vietinės rinkliavos mokėtojus (toliau – Rinkliavos mokėtojai): Rinkliavos mokėtojo vardas, pavardė, gimimo data arba juridinio asmens pavadinimas, kodas (7.1. punktas); nekilnojamo turto unikalus numeris (7.2. punktas); nekilnojamo turto adresas (7.3. punktas); rinkliavos mokėtojo kodas apskaitos sistemoje (7.4. punktas); kiti duomenys, būtini Registrui administruoti (7.5. punktas). Taigi duomenis iš nekilnojamojo turto registro bei gyventojų registro pareiškėja turėjo turėti prieš apskaičiuodama vietinę rinkliavą ir rinkliavos administravimo metu, todėl išlaidos dėl nekilnojamo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų formavimo nelaikytinos būtinomis.

Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Tokios praktikos laikosi ir LVAT (žr. pvz., 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eTA-904-968/2021 ir kt.). Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. L. pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui 237,15 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus 15 euro centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Kitoje dalyje prašymą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Gitana Butrimaitė