Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-10-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-4488-817/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-10-17
Bylos Nr.
A15.-4488-817/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03757-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ieva Gavelytė-Kalytienė
Pažeidėjas
E. B.
Advokatai
Algaudas Kirša
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-4488-817/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03757-2019-5Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.7.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. spalio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė,sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. B.,jo atstovui advokatui Algaudui Kiršai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. B. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. 2019 m. rugpjūčio 8 d., apie 18.24 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį OPEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (kai jam nustatytas 0.433 promilių girtumas), ir, važiuodamas atbuline eiga, nepraleido kito eismo dalyvio, atsitrenkė į A. B. vairuojamą automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šį automobilį apgadino. Šiais veiksmais E. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 114 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. B. teisme nurodė, kad įvykio dieną buvo bare, išgėrė 3 bokalus alaus, vėliau įsėdo į automobilį norėdamas važiuoti namo, įjungė atbulinę pavarą ir išvažinėdamas atbulas iš aikštelės stovėjimo vietos, atsitrenkė į kitą automobilį. Kito automobilio vairuotojas atsisakė pildyti eismo įvykio deklaraciją ir iškvietė policiją. E. B. nurodė, jog kaltę dėl avarijos pripažįsta, tačiau, jo manymu, buvo blaivus. Kai į alkotesterį pūtė pirmą kartą, alkotesteris parodė 0,45 promilių neblaivumą, tačiau, kai pūtė antrą kartą – alkotesteris parodė tik 0,28 promiles. E. B. nurodė, jog kraujo dėl neblaivumo tikrintis nevažiavo.

Motyvuojamoji dalis

ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

Šios bylos kontekste svarbios ir KET 14 punkto nuostatos, kuriose be kita ko, numatytas imperatyvus draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Taip pat svarbios ir 114 punkto nuostatos, kuriose įtvirtinta, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. B. paaiškinimų teisme matyti, kad jis pripažįsta, jog eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės, tačiau neigia vairavęs neblaivus. Tačiau įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad E. B. kaltė dėl nurodyto nusižengimo padarymo visiškai įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga:

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 – osios kuopos 5 – ojo būrio vyriausiosios patrulės J. Z. 2019 m. rugpjūčio 19 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu D. V., apie 17.30 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), šalia M. serviso, automobilių stovėjimo aikštelėje, susidūrė automobilis AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis OPEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įtariama, jog OPEL vairuotojas neblaivus. Atvykus minėtu adresu, rastas eismo įvykis, kuriame dalyvavo automobilis AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas A. B., ir automobilis OPEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas E. B.. AUDI vairuotojas paaiškino, kad OPEL vairuotojas išvažinėjo iš automobilių stovėjimo aikštelės atbuline eiga ir nepraleido jo. OPEL vairuotojas pripažino savo kaltę. AUDI vairuotojui kilo įtarimas, kad OPEL vairuotojas yra neblaivus. Pareigūnams bendraujant su OPEL vairuotoju, jam iš burnos sklido alkoholio kvapas. Patikrinus OPEL vairuotojui blaivumą, jam buvo nustatytas 0,45 promilių girtumas. Eismo įvykis buvo įformintas ROIK: (duomenys neskelbtini), iš abiejų vairuotojų priimti paaiškinimai, nubraižyta eismo įvykio schema, įteiktos pažymos apie eismo įvykį. OPEL vairuotojui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Buvo priimtas sprendimas nušalinti vairuotoją nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 10);

- Eismo įvykio vietos schema, iš kurios nustatyta automobilio AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo vieta po eismo įvykio bei automobilių OPEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vietos po eismo įvykio (b. l. 11);

- Papildomais duomenimis apie eismo įvykį, iš kurių nustatyti automobilių OPEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 12);

- A. B. rašytiniu paaiškinimu, kuriame nurodyta, jog 2019 m. rugpjūčio 8 d., apie 17.30 val., vairavo automobilį AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo į (duomenys neskelbtini), esančią stovėjimo aikštelę. Buvo apsiniaukę, kelio danga šlapia. Aikštelėje eismo juostų nebuvo, tik ženklas „Stovėjimo aikštelė“. Bandant išvengti eismo įvykio, sustojo, tačiau jau buvo per vėlu, buvo panaudotas garsinis signalas (b. l. 13);

- A. B. parodymais teisme, kad jis 2019 m. rugpjūčio 8 d. vairuodamas automobilį aikštelėje pateko į eismo įvykį – E. B. važiuodamas atbuline eiga iš stovėjimo vietos, įvažiavo į liudytojo vairuojamą automobilį, tuo šį automobilį apgadindamas. Liudytojas nurodė, kad išlipęs iš automobilio E. B. prisipažino jam, kad yra išgėręs, todėl liudytojas iškvietė policijos pareigūnus;

- E. B. rašytiniu paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d., apie 18.10 val., vairavo automobilį OPEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį E. B.. Važiavo (duomenys neskelbtini). Važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į automobilį AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prieš tai išgėrė bokalą alaus. Pripažįsta savo kaltę (b. l. 14);

- Alkotesterio Dräger Alcotest 7510 Nr. ARJK-0111 duomenimis, iš kurių nustatyta, kad E. B. 2019 m. rugpjūčio 8 d., apie 18.23 val., nustatytas 0,45 promilių girtumas (b. l. 16);

- VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu, kuris patvirtina, jog automobilio OPEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – valdytojas yra E. B. (b. l. 17);

- 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo iki asmuo bus blaivus, neapsvaigęs ar dėl sveikatos būklės nekels pavojaus saugiam eismui (b. l. 18);

- Foto nuotraukomis, kuriose užfiksuoti automobilių AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir OPEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai po eismo įvykio bei automobilių stovėjimo vietos po eismo įvykio (b. l. 20-24) bei kita byloje surinkta medžiaga.

Teismas, atsižvelgdamas į alkotesterio patikros sertifikate nurodytą galimą alkotesterio rodmenų paklaidą (b. l. 15), aplinkybę, jog surašant administracinio nusižengimo protokolą ši aplinkybė nebuvo įvertinta, sprendžia, kad įvertinus alkotesterio paklaidą, E. B. buvo nustatytas 0,433 promilių neblaivumas. Be to, kaltinime yra tikslintina ir aplinkybė dėl kitų asmenų turto sugadinimo. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyta, kad E. B. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas lėmė A. B. vairuojamos transporto priemonės Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimą. Teismų praktikoje pažymėta, kad administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-53-788-2017). Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog administracinio nusižengimo protokole yra nurodyta E. B. padaryto pažeidimo esmė, pažeidimas teisme yra pilnai įrodytas byloje surinktais įrodymais, sprendžia, kad E. B. padaryto administracinio nusižengimo esmė yra tikslintina. Pažymėtina, kad nurodyti patikslinimai E. B. veiksmų kvalifikacijos nekeičia.

Konstatuotina, jog aukščiau aptarti įrodomieji bylos duomenys patvirtina protokole nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindo spręsti, kad E. B. 2019 m. rugpjūčio 8 d., apie 18.24 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį OPEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (kai jam nustatytas 0.433 promilių girtumas), ir, važiuodamas atbuline eiga, nepraleido kito eismo dalyvio, atsitrenkė į A. B. vairuojamą automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šį automobilį apgadino. Šiais veiksmais E. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 114 punktų reikalavimus. Todėl šie E. B. veiksmai Institucijos protokole teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 423 straipsnio 3 dalyje.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Be to, vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, už šio administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Be to, vadovaujantis šio straipsnio 5 dalimi, už šio administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą E. B., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, pažeidėjo kaltės formą (padarytas vienas administracinis nusižengimas, susiję su transportu ar kelių ūkiu, nusižengimas įvykdytas tiesiogine tyčia, padaryta turtinė žala), į tai, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – gana jauno amžiaus, baustas administracine tvarka (b. l. 7-8), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, neteistas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, E. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis lygus įstatymo sankcijoje numatytam baudos minimumui. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus įgyvendinta ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis.

ANK 675 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą,- ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus, teismas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Teismas, įvertindamos baudos dydį, atsižvelgdamas į E. B. atstovo teismo posėdžio metu išdėstytus argumentus apie jo turtinę padėtį, sprendžia, kad E. B. skirtinos baudos mokėjimas išdėstytinas dvylikos mėnesių laikotarpiui, įpareigojant E. B. kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 28 dienos sumokėti po 100 eurų.

ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Teismo posėdžio metu E. B. atstovas prašė netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba ją taikyti trumpesniam terminui. Pažymėtina, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau darydamas teisės pažeidimus asmuo pats prisiima atsakomybę už jam galinčius kilti padarinius. Patiriami nepatogumai laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemonę, vertintini kaip atitinkamos neigiamos pasekmės už padarytą administracinį teisės nusižengimą. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011). Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamą E. B. charakterizuojančius duomenis, aplinkybę, jog jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sprendžia, kad E. B. atimtina teisė vairuoti transporto priemones minimaliam įstatyme nustatytam terminui, t. y. trejiems metams. Teismo vertinimu, paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

ANK 423 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas. Nagrinėjamu atveju, remiantis į bylą pateiktu VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu, E. B. padarė minėtą administracinį nusižengimą naudodamasis jam priklausančiu automobiliu OPEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad tai yra pirmas tokio pobūdžio nusižengimas ir įstatymas numato teismo teisę, bet ne pareigą konfiskuoti transporto priemonę, transporto priemonės konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju būtų perteklinis, todėl teismas aptariamos administracinio poveikio priemonės nagrinėjamoje byloje netaiko.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 423 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 614 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutarė:

E. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Išdėstyti E. B. paskirtos vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų dydžio baudos mokėjimą dvylikos mėnesių laikotarpiui, įpareigojant E. B. kas mėnesį, iki kiekvieno mėnesio 28 dienos sumokėti po 100 (šimtą) eurų.

Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį ir įmokos kodą – 1001.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė