- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-03
- Bylos Nr.
- 1-334-503/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-00609-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Kaltinamasis
- G. Š.
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Kategorijos
- 1.2.19.4Piktnaudžiavimas (BK 228 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 228 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis G. Š. piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, o būtent: jis, 2011-09-18 tarp 08.00 val. ir 09.00 val. Všį Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (Vilniuje, Šiltnamių g. 29) Ūmių apsinuodijimų skyriuje, eidamas (duomenys neskelbtini)pareigas, tai yra valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, ir turėdamas administracinius įgaliojimus dėl tvarkos palaikymo ligoninės patalpose, kilusio konflikto metu su ligoninės pacientu R. K., esant pastarajam bejėgiškos būklės, medicinos personalo ir ligoninės pacientų akivaizdoje, tyčia vieną kartą su dešine ranka trenkė nukentėjusiajam R. K. į veido kairįjį skruostą, po to abejomis rankomis suėmė pastarajam už kaklo, jį dusino, vėliau numetė nuo lovos ant žemės, sudavė vieną smūgį su kaire ranka jam į pilvo sritį, nukentėjusiajam R. K. gulint ant žemės uždėjo antrankius ir toliau smūgiavo rankomis bei kojomis į įvairias jo kūno vietas, tai yra sudavė pastarajam 9 smūgius, tuo padarydamas nukentėjusiajam kairio skruosto sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, poodines kraujosruvas kakle, dešiniajame petyje, abiejų riešų srityse, odos nubrozdinimus krūtinės ląstoje, juosmens srityje, poodines kraujosruvas abejuose keliuose ir blauzdose, tai yra padarė sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, ir taip padarė didelę neturtinę žalą nukentėjusiajam R. K..
Kaltinamasis G. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą neprisipažino. Teismui paaiškino, kad jis kaltinime nurodytu laiku, vietoje dirbo (duomenys neskelbtini). Galimai ligoninės pirmame aukšte prie jo priėjo slaugytoja ir pasakė, kad toksikologinėje reanimacijoje yra neramus pilietis, kuris yra išleistas iš ligoninės. Tačiau šis nenori iš jos išeiti, kelia konfliktines situacijas su medicinos personalu. Jiems su slaugytoja užlipus į ligoninės ketvirtą aukštą ir nespėjus užeiti į Ūmių apsinuodijimų skyriaus reanimacinę palatą, jis išgirdo iš nenustatyto vyro sklindančius rusiškus keiksmažodžius, riksmus, šauksmus. Jis užėjo į minimą palatą ir pamatė šalia įėjimo į palatą iš kart po kaire ant lovos gulintį pilietį, tuo metu jis net nežinojo, kas šis toks yra. Tačiau šis keikėsi prie gydytojos, priekaištavo, kodėl ši jo negydo. Viso jo priekaištavimo metu buvo nuolat įterpiami necenzūriniai žodžiai (rusiški keiksmažodžiai). Jam priėjus prie jo, jis šio pareikalavo, kad jis nusiramintų bei nutrauktų savo veiksmus bei poelgius, taip pat paaiškino, kad jeigu jis to nepadarys, prieš jį bus panaudotos specialiosios priemonės bei iškviesta policija. Į jo reikalavimus minėtas vyras nereagavo. Šis jam pradėjo grasinti. Be to šis jam pasakė, kad pilnos Lukiškės tokių kaip jis, ir kad jis jau yra tokį ne vieną ten pasodinęs. Šalia lovos ant kurios gulėjo minimas vyras, stovėjo juodos spalvos polietileninis maišas, kuriame kaip vėliau pamatė yra drabužiai. Jis ištraukę iš maišo, minėtam vyrui padavė kelnes, nes jis buvo visiškai nuogas. Šis jam iš rankų išplėšė minimas kelnes ir pasakė, kad jos šlapios ir jų nesiregs. Šis kelnes metė atgal link to paties maišo. Minimas vyras jau buvo atsistojęs nuo lovos ant žemės ir toliau daktarei priekaištavo kodėl jo negydo. Tada jis (kaltinamasis) atsisuko į daktarę ir pasakė, kad ji kviestų policiją, kadangi situacija tapo nevaldoma. Tai minimas vyras išgirdęs, iš karto sugriebė jį savo rankomis už kaklo, jam nuo jo atsitraukinėjant, gavosi, kad jis nukrito ant tos pačios lovos, ant kurios prieš tai gulėjo jį užpuolęs vyras. Jam nukritus ant lovos, minimas vyras išplėšė iš jo radijo stotelę, kuri buvo jo dėvimos striukės kairėje viršutinėje kišenėje ir su jėga metė jam ją veidą. Minima radijo stotelė jam atsitrenkė į veidą. Jis minimą vyrą nuo savęs nustūmė, šis atsidūrė tarp gydytojų stalo ir savo lovos, tuo metu jis dar stovėjo. Tada jam (kaltinamajam) atsikėlus nuo lovos ir bandant jį paimti už dešinės rankos su tikslu jį sulaikyti ir nutraukti jo neteisėtus veiksmus, šis pats griuvo ant žemės ir pradėjo jį spardyti kojomis, kad jis prie jo neprieitų. Jis bespardydamas jį, pradėjo spardyti ir stalą ant kurio stovėjo kompiuterinė bei kita brangi ligoninės technika. Daktaras pamatęs, kad jis su juo negali susitvarkyti, atėjo jam į pagalbą. Daktaras savo kūnu užgulė minimą vyrą, o jis (kaltinamasis) tuo tarpu buvo prie minėto vyro pilvo, o trys slaugytojos buvo prie jo rankų ir galvos. Tada jis bandė minimui vyrui uždėti antrankius, susegant rankas už nugaros, tačiau tai padaryti nepavyko, kadangi minimas vyras labai uoliai priešinosi. Tada jis jam uždėjo antrankius, susegant rankas iš priekio, ir tada minėtas vyras pajautęs ant rankų antrankius apsiramino. Tada jie jį pakėlė ir pasodino ant tos pačios lovos, kur jis ir gulėjo. Jis sėdėdamas ant lovos toliau elgėsi agresyviai, spardė maišą su jo paties drabužiais ir aiškino, kad iš jo pavogė apie 300 litus. Jie laukė atvykstant policijos. Policijos pareigūnai atvyko labai greitai. Atvykus policijos pareigūnams, jie sukeitė su policijos pareigūnais antrankius, tai yra jis savuosius nuėmė nuo minimo vyro, o policijos pareigūnai uždėjo jam savus antrankius. Prie policijos pareigūnų, minimas vyras pradėjo elgtis ramiai, santūriai, jo elgesys visiškai pasikeitė. Minėtam vyrui pasakius, kad jis šlapių rūbų nesirengs, slaugytoja nuėjo į kitas tarnybines patalpas ir atnešė jam kitus sausus drabužius. Naujais drabužiais jis pats nesirengė, todėl slaugytoja pati jį aprengė. Daktarė parašė apie šį įvykį pareiškimą. Jis taip pat norėjo rašyti pareiškimą, tačiau policijos pareigūnai, jam paaiškino, kad jiems kol kas užtenka daktarės pareiškimo, ir jam pasiūlė parašyti pareiškimą atvykus į policijos komisariatą. Atsakė, kad jo pareigybė prilyginama valstybės tarnautojui. Be to, kai jis atėjo į minėtą palatą, tai matė, jog minėtas vyriškis buvo išblaivintas, galėjo vaikščioti (negriuvinėjo), kalbėjo aiškiai. Be to, toje palatoje dar 4 ligoniai gulėjo lovose. Be to, jis minėtam ligoniui nesudavė į veidą, šio nedusino, priešingai šis jį dusino. Jis tik šį nuo savęs nustūmė, po ko šis liko stovėti, niekur nenukrito, į nieką neatsitrenkė. Jis (kaltinamasis) tuo metu buvo su pirštinėmis. Be to jis ant minėto vyriškio kūno nematė kokių sumušimo, sužalojimų požymių. Civilinio ieškinio nepripažino, nes jis nusikalstamos veikos nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis G. Š. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą pasitvirtino sekančiais duomenimis.
Nukentėjusiojo R. K. teisme duotais paaiškinimais, kad kaltinamojo nepažinojo. Šį pirmą kartą pamatė ligoninėje. Prieš nagrinėjamą įvykį jis buvo su draugais klube, Vilniuje. Klube jis gėrė alkoholį. Po to jam pasidarė bloga, jis prarado sąmonę. 2011-09-18 apie 09.00 val. jis atgavo sąmonę Vilniaus Respublikinėje universitetinėje ligoninėje, prie jo buvo pajungta ligoninės technika, buvo nuogas. Gydytoja, juodais plaukais, pastebėjusi, kad jis atgavo sąmonę, prie jo priėjo ir pradėjo teirautis, ar jis serga traumine epilepsija, ji jam paaiškino, kad jam negalima vartoti alkoholio. Be to, ši jam pasakė, kad jis bus perkeltas į bendrą skyrių. Tada pasikeitė gydytojų pamaina, prie jo priėjo gydytoja šviesiais plaukais. Tačiau jis dar vis buvo kaip „šlapiu maišu gavęs per galvą“, „apglušintas“. Ji apžiūrėjusi, paklausė jo su nepasitenkinimu, ar jis atsimena, kaip jo iniciatyva ligoninėje buvo suorganizuota komisija. Jis jai nieko neatsakė, paklausė apie kokią komisiją ji šneka. Tada ji jam pasakė, kad jis sužinos, kad ji jam parodys kaip skundus rašyti ir komisijas sudarinėti. Po to ji ir slaugytoja pradėjo cirkus daryti. Jos pradėjo jį provokuoti, sakė, kad reikia jį iš ligoninės išrašyti. Jos elgėsi su juo nepagarbiai. Jos atjungė nuo jo aparatūrą. Po to jos formino jo paleidimą iš ligoninės. Jis prašė savo drabužių, daiktų, nes jam šie nebuvo pateikti. Jos paaiškino, kad savo daiktus jis atgaus tik tuomet, kai pasirašys už juos. Jis joms atsakė, kad nieko nepasirašinės, kol nematys savo daiktų. Po to slaugytoja ir jis apsikeitė žodžiais. Tada jis išgirdo, kaip slaugytoja pasakė, kad iškvies apsaugos darbuotojus. Jis gulėjo lovoje. Netrukus į palatą atėjo slaugytoja su jo drabužiais ir apsaugos darbuotoju. Slaugytoja į jį metė jo drabužius, kurie buvo juodame maiše. Po to jam liepė pasirašyti kažkokį dokumentą. Jis atsisakė, kol neapžiūrės daiktų. Pradėjęs apžiūrinėti daiktus, jis pastebėjo jog šie šlapi, pasigedo bliuzono, tada pažiūrėjo kelnių kišenes, ir pasigedo jose buvusių pinigų, daiktų. Pasigedęs savo turto jis iš karto griežtai, kad nieko nepasirašinės. Po to apsaugos darbuotojas iš karto jam trenkė su savo ranka į veidą, dėl to jis pajuto fizinį skausmą. Po smūgio jis nukrito ant lovos. Jis darbuotojo paklausė už ką jį muša. Šis atsakė, kad jis per didelė žvaigždė, visus gaudo. Po to gydytoja pasakė, kad jam duotų smarkiau. Tada jis jį griebė, suėmė su ranka jam už gerklės. Po to šis jį numetė nuo lovos ant žemės. Beje, jis tuo metu buvo silpnas, bejėgis. Po to darbuotojas jam sudavė ir iš karto uždėjo antrankius. Tada gulintį jį ant žemės darbuotojas toliau jį mušė, smaugė, dusino. Be to, gydytojas su savo koja, su kuria tikslai jis nežino, buvo prispaudęs jo koją. Jis (liudytojas) šaukė pagalbos. Jie pamatė, kad jis visas sumuštas. Jis dar paprašė iškviesti „operą“. Po to darbuotojas su gydytoja posakį, kad reikia viską „užglaistyti“. Po to į palatą atėjo policijos pareigūnai. Šie pasakė, kad jis skundų rašytojas, kad mažai gavo. Po to jį policijos pareigūnai nuvežė į Vilniaus miesto penktąjį policijos komisariatą. Čia pamatė, kad jis sumuštas. Buvo iškviesta GMP. Policijos patruliai iš komisariato dingo. Atvykęs GMP medikas nustatė, kad jis yra sumuštas, jie jam pasiūlė važiuoti į Lazdynų ligoninę, tačiau jis atsisakė, motyvuodamas, kad ten buvo sumuštas. Jis pasirašė dokumentus, kad atsisako vykti į ligoninę. GMP medikas pasakė, kad jis kreiptųsi pas savo šeimos gydytoją. Policijos pareigūnas pasakė, kad jie jį nuveš namo, nes jis silpnas. Šie jį parvežė namo. Po to dėl jo sumušimo jis kreipės į medikus, Sveikatos apsaugos ministeriją. Be to, paaiškino, kad tuo metu apsaugos darbuotojas pagal įstatymą neturėjo teisės jam uždėti antrankius. Kai nuo jo atjungė medicinos įrangą, jam seselė pasakė, kad su juo nori susidoroti. Atsakė, kad nebuvo, jog jis rankomis kaltinamajam sugriebė už kaklo, jog, šiam nuo jo atsitraukinėjant, jis nukrito ant lovos, po to jis kaltinamajam išplėšė radijo stotelę, šią metė kaltinamajam į veidą, jog kaltinamasis jį nuo savęs nustūmė, jog, jį bandant sutramdyti, jis pats pargriuvo ant žemės, po to spardė kaltinamąjį, o kad prie jo (nukentėjusiojo) neprisiartintų spardė stalą ant kurio stovėjo medicininė technika. Be to, kiek pamena jis sekančią dieną dėl jo sumušimo kreipėsi į policijos įstaigą. Be to kreipėsi pas medicinos specialistą dėl sužalojimo masto statymo. Tačiau mediko nustatyti jam suduoti 9 smūgiai negalėjo atsirasti, jam nukritus minėtame klube. Dėl kaltinamojo veiksmų jis patyrė ne tik fizinę žalą, tačiau patyrė ir moralinę žalą. Dėl kaltinamojo veiksmų jis, neįgalus žmogus, buvo pažemintas, patyrė stresą, turėjo nepatogumų, gydėsi, o gydosi kitoje medicinos įstaigoje (Antakalnio poliklinikoje), iš jo buvo pasityčiota.
Liudytojos I. D. teisme duotais paaiškinimais, kad ji dirba naktiniame klube „Lithuanian Wild“. Kiek ji atsimena ji nukentėjusįjį mačiusi klube, prieš tai teisme. Tikslios datos nepamena, tačiau apie 24 val. ji šį asmenį su panele matė klube. Šis gėrė stiprius alkoholinius gėrimus, triukšmavo, paskui iš salės išėjo. Po to ji iš kitų asmenų sužinojo, jog tam vaikinui buvo bloga dėl to iškviesta M. T., vadovaujantis LR BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, atsakė, jog ji tik iš kitų žmonių, kurių negali nurodyti, nes neprisimena, girdėjo, jog vyriškis nukrito nuo laiptų. Tačiau tai ji nematė.
Liudytojos N. P. teismui duotais paaiškinimais, jog asmens vardu, pavarde R. K. ji nepažįsta. Tačiau gal šis ir buvo 2011-09-17 vakare klube „Lithuanian Wild“, kuriame ji dirbo kasininke, tačiau jo neįsidėmėjo. Be to, jai kita klubo darbuotoja sakiusi, kad vyriškis klube buvo nukritęs, kad šį GMP medikai išsivežė.
Liudytojos V. Z. R. teismui duotais paaiškinimais, kad ji atpažįsta kaltinamąjį, nukentėjusįjį. Be to, kad dirba Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, ūmių apsinuodijimų skyriuje gydytoja. Jog datos nepamena, tačiau apie 08.00 val. pradėjo darbą. Ūmių apsinuodijimų skyriuje gulėjo R. K., kuris buvo pristatytas naktį. Ruošėsi minėtą pacientą išrašyti namo, nes šiam ligos požymių nebuvo. Be to tai jai pasakė prieš tai gydžiusi gydytoja. Ji (liudytoja), kartu buvusi slaugytoja pasakė jam, gulinčiam lovoje, kad jį šiandien išrašys. Be to tuo metu prie paciento netoliese buvo kitas daktaras, dvi slaugytojos ir padėjėja. R. K. atnešus daiktus, rūbus, šis darėsi konfliktiškas, klausė kur jo daiktai, kodėl sušlapino jo rūbus. Po to jis įžeidinėjo personalą, atsisakė pasirašyti dokumentus. Kadangi pacientas tapo agresyvus ir konfliktiškas, slaugytojos padėjėja savo iniciatyva atsivedė apsaugos darbuotoją. R. K. buvo įspėtas, kad bus įkviesti policijos pareigūnai, todėl šis iš lovos pašoko. Po to žino, kad R. K. puolė apsaugos darbuotoją. R. K., gal sėdėdamas ant lovos, trenkė racija apsauginiai per galvą. Šis bandė R. K. pagauti, norėjo jam antrankius uždėti. R. K. voliojosi ant grindų, išspardė spinteles. Kadangi R. K. puolė muštis šiam buvo uždėti antrankiai. Visa tai užtruko. Po to buvo iškviesti policijos pareigūnai. Po ko R. K. sėdėjo ant lovos. Atsakė, kad neatsimena ar R. K. apžiūrėjo jam atneštus rūbus. Be to, R. K., į ją žiūrėdamas, apkaltino, kad ji pavogė jo pinigus ir telefoną. Taip pat atsakė, kad jokio R. K. sumušimo nebuvo, iš jų skyriaus jis išėjo be sumušimų. Be to, kas vyko kai R. K. buvo ant žemės, kai šiam buvo dedami antrankiai, ji nematė, nes tuo metu buvo užsiėmusi, skambino policijos pareigūnams. Tačiau tarp R. K. ir apsaugos darbuotojo kontaktas buvo, R. K. pradėjo muštis, priešinosi jam uždėti antrankius. Be to, ji konflikto neišprovokavo, nes tam neturėjo priežasties. Patikino, kad ji neleido R. K. mušti, o šio niekas nemušė. Taip pat atsakė, kad mano, jog tuo metu apsaugos darbuotojas buvo be pirštinių.
Liudytojo R. U. teisme duotais paaiškinimais, kad jis patruliavo kartu su patruliu A. F.. Gavo pranešimą, kad Šiltnamių g. 29, RVU ligoninės toksikologijos skyriaus personalas negali susitvarkyti su agresyviu ligoniu. Atvyko į ligoninę, 4 aukšte, palatoje buvo du, ar trys medikai, apsaugos darbuotojas ir R. K.. R. K. buvo nuogas, šiam buvo uždėti antrankiai už nugaros. Tačiau šis vaikščiojo, bėgiojo po palatą. Medikai ir apsaugos darbuotojai paaiškino, kad R. K. buvo pristatytas iš vakaro, jog buvo apsinuodijęs nuo alkoholio. R. K. jiems paaiškino, jog iš vakaro šventė, nugriuvo, prabudo ligoninėje, medikai jam suteikė pagalbą. Be to, kad jis pradėjo kelti pretenzijas, kaltino, kad jam dingo 300 ar 400 litų ir telefonas. Jis atsisakė rengtis savo rūbais, nes šie šlapi. Medikai jam pasiūlė apsirengti rūbais, kuriuos jie turėjo ligoninėje, bet šis atsisakė šiais apsirengti. Po ilgų įkalbinėjimų jis šiais apsirengė. Čia jie (pareigūnai) prabuvo apie 15-20 minučių. Tuo metu viena iš medikių parašė pareiškimą dėl įžeidinėjimų, keiksmažodžių. Po to jie nuėmė R. K. antrankius, jam uždėjo su savimi turėtus. R. K. rėkavo, keikėsi, juos įžeidinėjo. Jie šį pristatė į Vilniaus 5 PK. Atsakė, kad tuo metu kai jie buvo palatoje buvo ir apsaugos darbuotojas. Tačiau šis nieko nedarė. Jie šio paklausė, kodėl R. K. uždėjo antrankius. Šis atsakė, kad R. K. bėgiojo, trukdė, pažeidinėjo viešąją tvarką. Be to medikai jam padėjo uždėti R. K. antrankius. Jis (liudytojas) suprato, jog veiksmas vyko palatoje. Nepamena, ar tuo metu palatoje daiktai buvo išmėtyti ar pan. Jis nematė, kad ant R. K. kūno būtų buvę paraudimai, sumušimai. Tačiau R. K. jiems palatoje sakė, kad jį sumušė apsaugos darbuotojas. Be to, iš palatos R. K. pats išėjo, o su jais beeidamas, vežamas nekrito ir pan. R. K. vežamas į komisariatą keikėsi, jiems grasino susidorojimu.
Liudytojo A. F. teisme duotais paaiškinimais, kurie iš esmės analogiški teisme apklausto R. U. paaiškinimams.
Liudytojo A. P. teisme duotais paaiškinimais, kad R. K. jis pažįsta iš matymo, kaip klientą, kai anksčiau dirbo klube „Lithuanian Wild“. Dienos neatsimena, tačiau R. K. atėjo į minėtą klubą su panele. Po to jie kalbėjosi, kol rūkė. Po to R. K. visų teiravosi, ieškojo kažkokios merginos. Sakė, jog pas šią jo daiktai, telefonas, o ši dingusi. Jis matė, jog R. K. visiškai neblaivus, todėl apsaugos darbuotojai norėjo šį išvesti iš klubo. Apsaugos darbuotojas šį išvedė į lauką, o kai jis (liudytojas) nusileido laiptais žemyn pamatė prie laiptų gulintį R. K.. Po to atsirado su R. K. buvusi jo draugė. Apsaugos darbuotojai iškvietė GMP, nes R. K. prasidėjo kaip ir epilepsija. Atvažiavo medikai, o su R. K. buvusi mergina dingo. Atsakė, kad jis nežiūrėjo, ar R. K. susižalojęs, nematė, kad šio veidas būtų apdaužytas (sumuštas). Jis nematė, kad R. K. kas tai būtų sumušęs. Tačiau kai medikai R. K. vedė į automobilį, tai šis vos stovėjo ant kojų. Pagal tai jis sprendžia, kad R. K. galėjo nuo laiptų nukristi. Be to, nesimatė, kad klube, salėje R. K. būtų buvęs su sužalojimais.
Liudytojo D. K. teisme duotais paaiškinimais, kad jis dirbo Vilniaus miesto 5 PK budėtoju. Kadangi yra kelios bylos, todėl jis prašo pagarsinti jo tarnybinį pranešimą. Atsakė, kad policijos pareigūnai U. ir F. į Vilniaus miesto 5 PK iš ligoninės atvežė R. K.. Nepamena, ar tuo metu R. K. buvo su antrankiais. Jis (liudytojas) neapžiūrinėjo, ar R. K. turi kažkokių sužalojimų. Tačiau jei asmuo skundžiasi sveikatos sutrikimais, tai jis kviečia medikus. Jis (liudytojas) nepastebėjo, kad R. K. būtų buvęs sumuštas. Tačiau šis tiesiog skundėsi, kad jam reikia medikų. Todėl šiam jis iškvietė medikus. Šie atvažiavo į komisariatą, apžiūrėjo R. K., šiam pasiūlė važiuoti į ligoninę. Jis (liudytojas) šiuos įspėjo, kad R. K. tik ką parvežtas iš Lazdynų ligoninės. Medikai R. K. iš komisariato išsivežė, pasakydami, kad veža tyrimams. Taip pat atsakė, kad pas juos būdamas R. K. nebuvo kritęs, ar sumuštas. Tačiau šis skundėsi, sakė kažkokias aplinkybes, priežastis, tačiau jis (liudytojas) nepamena kokias. Taip pat atsakė, kad gali būti, kad R. K. komisariate sakė, jog jis sumuštas. Be to, budinčioje dalyje R. K. savęs nežalojo. Teisėjui pagarsinus jo tarnybinį pranešimą, atsakė, kad buvo du įvykiai, palaiko tai, ką surašė.
Liudytojos J. V. teisme duotais paaiškinimais, kad kaltinamojo nemačiusi, o R. K. mačiusi. Tačiau įvykio neprisimena, nes daug apžiūrėjusi pacientų. Teisėjui, vadovaujantis LR BPK 276 straipsniu, pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotus paaiškinimus, atsakė, kad šiuo metu negali atsakyti ar tai buvo asmuo, kuris sėdi salėje (t.y. K.). Tačiau tuo metu, jos apklausos protokole paminėtas asmuo nebuvo sužalotas, nes jeigu asmeniui būtų buvę sužalojimai, jie apie tai pažymi kortelė, o žmogų apžiūri nuo galvos iki kojų. Taip pat atsakė, kad jų iškvietimo priežastis buvo ta, kad piliečiui buvo epilepsijos priepuolis. Pamena, kad, šiuo atveju atvykus, ji paklausė, kodėl šis šlapias, o jai atsakė, kad šiam buvo traukuliai, be to, kad kavinėje buvę girti klientai apipylė jį vandeniu.
Liudytojos I. M. teisme duotais paaiškinimais, kad R. K. yra jos kaimynas, o kaltinamąjį pirmą kartą mato. Tikslios datos nepamena, nors tai buvo 2011 m. rudenį, ryte R. K. beldėsi į bendras jų bendrabučio duris. Tuo metu ji buvo su kaimyne Raimonda. Ji (liudytoja) atidarė šias duris, R. K. įėjo. R. K. buvo raudonas (jo veidas išraudęs), susinervavęs, apsirengęs šviesia maikute, turėjo kažkokį polietileninį maišelį. Jis paaiškino, kad jis grįžo iš ligoninės, kad jį ligoninėje sumušė apsauginis, o namo jį atvežė, tačiau nepamena kas. Ji neprisimena, ar ant R. K. veido buvo sumušimų. Tačiau R. K. parodęs paraudimus, mėlynes nugaroje, paprašė jos jį nufotografuoti su jo mobilaus ryšio telefonu. Tai vyko koridoriuje. Ji nufotografavo jo rodomas kūno vietas. Tačiau nepamena kiek ant R. K. kūno buvo mėlynių. Atsakė, kad jai atrodo, kad ne tik R. K. nugara, bet dar ranka buvo sužalota. Tačiau tikrai ne vienoje vietoje šiam buvo sužalojimai, o kur tiksliai nepamena. Atsakė, kad ji neprisimena, kad tuo metu su R. K. būtų buvusi Raminta, tai ji tikrai nematė.
Liudytojo R. T. teisme duotais paaiškinimais, kad jis nepažįsta nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo. 2011 m. rudenį jis dirbo naktiniame klube „Lithuanian Wild“. Kas įvyko 2011-09-17 neprisimena. Tačiau sis dirbo klubo pirmame aukšte. Klubas yra dviejų aukštų. Atsakė, kad prisimena, kad nukentėjusiajam (R. K.) buvo bloga, todėl jis ir rūbininkė iškvietė GMP. Be to, šis pilietis (R. K.) nugriuvo nuo laiptų, šiam iš burnos bėgo putos. Taip pat, kad jis šio piliečio nugriuvimo fakto nematę, kaip ir ant šio sužalojimų. Tačiau šio piliečio rūbai buvo tvarkingi, nors nepamena kaip šis buvo apsirengęs. Be to, jog nematė, kad kas nors ant to piliečio būtų pylęs vandenį. Be to, šis pilietis buvo „gerai“ išgėręs. Teisėjui, vadovaujantis LR BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagaminus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, atsakė, kad šis pilietis nugriuvo ant žemės, o jis (liudytojas) šį pakėlė, pasodino prie sienos, šis sėdėjo. Vėliau buvo atneštas kilimėlis ir tas pilietis (R. K.) buvo paguldytas. Atgavęs sąmonę pilietis (R. K.) buvo išvežtas į ligoninę. O konfliktų jokių nebuvo. Taip pat atsakė, kad tas pilietis (R. K.) nebuvo susižalojęs. O šiuo atveju krentant nuo laiptų nebuvo į ką atsitrenkti, nebent į grindis. Pilietis leidosi laiptais žemyn, likus porai laiptelių nukrito. Šis pilietis nukrito šonu. Be to, šis pats pasikišo ranką krentant, šis buvo sąmoningas. Jis (liudytojas) nematė, kad šis pilietis krisdamas veidu ar galva būtų atsitrenkęs į grindis. Tačiau šis krisdamas galėjo ranka trinktelėti į laiptelį ar durklą. Bet šis buvo apsirengęs marškiniais ilgomis rankovėmis, todėl ant šio rankos nieko nesimatė. Mano, kad nebuvo tokių veiksmų, kad šis pilietis save susižalotų epilepsijos metu, o dėl to atsirastų mėlynės ant kai kurių kūno vietų.
Liudytojos R. G. teisme duotais paaiškinimais, kad R. K. jos brolis. Jiedu gyvena tame pačiame bendrabutyje, Vilniuje. Tikslios datos nepamena, tačiau ji buvo namuose, susitiko kaimynę Ireną. Ji išgirdo, jog kažkas beldžiasi į bendras bendrabučio koridoriaus laukines duris. Priėjus prie šių ir šias atidarius pamatė R. K.. Šis buvo apsirengęs rūbais, panašiais į pižamą. Jis turėjo rankoje juodą maišelį. R. K. buvo išbalęs, pasimetęs. Ji jo tokio nėra mačiusi. Po to ji nuėjo namo. Atsakė, kad ji nematė ant R. K. veido sumušimų. Teisėjui, vadovaujantis LR BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus, atsakė, kad po R. K. įleidimo, ji nuėjo namo. Todėl nematė, ką šis toliau veikė. Ji nežino, kurios kaimynės jis prašė jį nufotografuoti. Pačio jo fotografavimo momento ji nematė. Ji tik vėliau girdėjo, nepamena kas jai sakė, jog jis buvo nufotografuotas. Be to, tuo metu Ramintos su R. K. nebuvo.
Liudytojo S. G. teisme duotais paaiškinimais, kad įvykio nelabai pamena. Jam parodžius kortelę (t.1, b. l. 54), atsakė, kad šioje įrašai padaryti jo ranka. Tačiau daugiau apie kortelėje minimus sumušimus jis nieko daugiau negali pasakyti, nes nepamena. Taip pat negali pasakyti ar jo aprašyti sumušimai buvo švieži. Be to atsakė, kad tai buvo buitinė, ne kriminalinė trauma. Tačiau tai surašė iš paciento žodžių. Ar jis apžiūrėjo pacientą su rūbais, posakyti negali. Be to, ar jis siūlė pacientui važiuoti į ligoninę atsakyti negali.
2012-02-14 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta apžiūrėta įvykio vieta – naktinis klubas „Lithuanian Wild Club“ adresu Vilniuje, Gedimino pr. 24 (b.l. 9-13, I tomas).
2012-01-31 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta apžiūrėta įvykio vieta – Všį Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė adresu Vilniuje, Šiltnamių g. 29 (b.l. 14-18, I tomas).
2012-01-31 liudytojo (nukentėjusiojo) R. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame nukentėjusysis R. K. nurodo nusikalstamos veikos aplinkybes (b.l. 36-39, I tomas).
2011-09-21 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo nukentėjusysis. R. K. pateikė išrašus iš medicininių dokumentų (b.l. 62-67, I tomas).
2012-01-31 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo nukentėjusysis R. K. pateikė Všį Centro poliklinikos asmens sveikatos istoriją (b.l. 69, I tomas).
2012-01-31 apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta VšĮ Centro poliklinikos R. K. asmens sveikatos istorija Nr. 85 (b.l. 70-79, I tomas).
2012-01-31 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo nukentėjusysis R. K. pateikė savo mobilaus ryšio telefoną SAMSUNG juodos spalvos (b.l. 81, I tomas).
2012-01-31 apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas nukentėjusiojo R. K. mobilaus ryšio telefonas „SAMSUNG“ ir jame esančios nuotraukos (b.l. 82-87, I tomas).
2012-01-31 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo nukentėjusysis R. K. pateikė savo neįgaliojo pažymėjimą Nr. 0214527 (b.l. 89-90, I tomas).
2012-04-30 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo nukentėjusysis R. K. pateikė 2012-04-25 skundo kopiją ir 2012-04-16 lydraščio kopiją (b.l. 92-94, I tomas).
2012-02-06 specialisto išvada Nr. G302/12(01), kurioje nurodyta, kad R. K. nustatyti kūno sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais). Pasisakyti apie sužalojimų padarymą nėra galimybės, nes pateiktuose medicininiuose dokumentuose pilnai neaprašyti nustatytų sužalojimų morfologiniai požymiai poodinių kraujosruvų dydis, spalva, odos nubrozdinimų dugno aš šašo pobūdis). S. G. medicinos pagalbos ir VšĮ Centro poliklinikos gydytojų R. K. nustatytų sužalojimų aprašymai pateiktuose medicininiuose dokumentų. R. K. nustatyti šie kūno sužalojimai (pagal VšĮ Centro poliklinikos įrašus medicininiuose dokumentuose) kairio skruosto sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, poodinės kraujosruvos kakle, dešiniame petyje, abiejų riešų srityse, odos nubrozdinimai krūtinės ląstoje, juosmens srityje, poodinės kraujosruvos abiejuose keliuose ir blauzdose. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 9-iais trauminiais poveikiais. Sužalojimai pavojaus gyvybei nekėlė. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į tai, kad pateiktose medicininiuose dokumentuose, aprašytų sužalojimų pobūdis, lokalizacija, kiekis nesutampa, pilnai neaprašyti užfiksuotų sužalojimų morfologiniai požymiai, spręsti apie jų konkretų padarymo laiką bei mechanizmą nėra galimybės. (b.l. 51-61, I tomas). Teisme apklausta šią išvadą davusi specialistė J. G.-D. minėtą išvadą palaikė. Iš esmės pakartojo išvadoje nurodytas aplinkybes (t. 2, b.l. 165, 166).
Kaltinamasis G. Š. neprisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau jo kaltė padarius šį pasitvirtino vieni kitus papildančiais, aktualiais kaltinimui nukentėjusiojo R. K. teisme duotais paaiškinimais, liudytojų I. D., N. P., V. Z. R., R. U., A. F., A. P., D. K., J. V., I. M., R. T., R. G., S. G. paaiškinimais, aukščiau aprašytais rašytiniais duomenimis. Nenustatyta, kad R. K., I. D., N. P., R. U., A. F., A. P., D. K., J. V., I. M., R. T., R. G., S. G. dėl kokių tai priežasčių galėjo teisme kaltinamojo G. Š. atžvilgiu sakyti netiesą, kad aukščiau nurodyti rašytiniai duomenys gauti ne įstatymo nustatyta tvarka. Aukščiau nurodytų asmenų aukščiau aprašyti, aktualūs kaltinimui paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs. Šie duomenys neabejotinai rodo, kad nukentėjusysis R. K. naktį buvo pristatytas į Lazdynų ligoninę, o jau ankstų rytą ne tik išprašytas iš ligoninės, bet ir turėjo gydytis kitoje ligoninėje dėl prieš tai Lazdynų ligoninėje patirtų sužalojimų. Dėl R. K. sužalojimų nurodytų specialistės išvadoje bei kada buvo padaryti tie sužalojimai apklausta eilė liudytojų. Teisme liudytojai I. D., R. T. pasakė, kad nukentėjusysis R. K. klube buvo nukritęs nuo laiptų, jam buvo epilepsijos priepuolis. Todėl šiam buvo iškviesta medicininė pagalba ir jis išvežtas. Jokių sužalojimų pas nukentėjusįjį jie nematė. Teisme liudytoja J. V. pasakė, kad jei nukentėjusysis į ligoninę būtų pristatytas sužalotas, tai ji tą faktą būtų pažymėjusi dokumente (kortelėje). Tokių įrašų byloje nėra. Tiek nukentėjusiojo R. K. teisme duoti paaiškinimai, tiek kaltinamojo G. Š., liudytojos V. Z. R. aukščiau aprašyti paaiškinimai patvirtina, kad 2011-09-18 apie 8 val. ryte į palatą atėjo gydytoja V. Z. R. ir pasakė R. K., jog šis bus išrašomas. Įvertinus R. K. teisme duotus išsamius, nuoseklius paaiškinimus apie jo sveikatos būklę, į tai, kad jis anksčiau ne kartą gydytas šios ligoninės skyriaus medikų ir turėjęs šiems pretenzijų, šiuos skundęs Sveikatos apsaugos ministerijos tarnautojams, abejotina, kad R. K. iš minėtos ligoninės, ankstų rytą buvo išrašomas, įvertinus jo būklę, pagrįstai. Tai rodo, kad nukentėjusysis R. K. ligoninės medikams, personalui buvo žinomas. Tačiau R. K., dar begulint ligoninės lovoje, buvo pasiūlyta pasirašyti medicininius dokumentus, apsirengti šlapius drabužius. Tai daryti jis atsisakė ir tai patvirtina apklausta liudytoja V. Z. R.. R. K. neneigia, kad jis jo išrašymo iš ligoninės metu pasigedo pinigų, daiktų. Tačiau jis neigia, jog jis, pagal jo sveikatos būklę, tuo metu elgėsi nusižengdamas įstatymui. Šios aplinkybės verčia abejoti ar buvo objektyvi priežastis ligoninės darbuotojai kviesti apsaugos darbuotojus. Kaltinamojo G. Š. ir nukentėjusiojo R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti paaiškinimai iš esmės skiriasi. Kaltinamasis G. Š. pripažino, kad buvo konfliktas su R. K., kad jie susistumdė, kad jam uždėjo antrankius, jog jį nuramintų bei todėl, kad šis prieš tai spardėsi, spyrė į spintelę, pažeidinėjo viešąją tvarką. Tačiau abejotina, kad R. K., būdamas ligonis, po priepuolio, galėjo išvartyti spinteles, priešintis kaltinamajam, iš šio paimti raciją, šią į jį sviesti, realiai pažeisti kitų teises. Be to, kaltinamojo pasakymas, jog jis užsidėjo pirštines, nes kodėl jis turi liestis prie paciento, neaiškus, neįtikinantis, priešingai leidžia daryti išvadą, jog jis nenorėjo palikti pėdsakų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis turėjo antrankius, o ligoninės taisyklės šių turėti neleidžia. Be to, jeigu R. K. konkrečiai, realiai kėlė pavojų aplinkiniams, pažeidinėjo jų teises, tai kodėl iš karto nebuvo kviečiami policijos pareigūnai, o kviečiamas apsaugos darbuotojas. Nukentėjusysis R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai tvirtino, kad jis nuo kaltinamojo tik šiam atėjus į palatą prie jo ir jam (R. K.) atsisakius pasirašinėti dokumentus, iš karto nuo nukentėjusiojo gavo smūgį į veidą, o kai gulėjo ant žemės su antrankiais, jis šio buvo spardomas. Iš apklaustų liudytojų A. F. bei R. U. paaiškinimų, aišku, kad jie atvykę į įvykio vietą buvo nustebę, kad ligoninėje ant žemės guli visiškai nuogas žmogus ir dar su atrankiais. Gi ir kaltinamasis teisme nurodė, kad kai vyko grumtynės su R. K., jis buvo nuogas, kad R. K. į palatą buvo atnešti nauji drabužiai, kurių nukentėjusysis nesirengė, todėl jį aprengė slaugytoja. R. K. medicinos specialistė nustatė kūno sužalojimus, kuriuos jis įvardijo nuo pat tyrimo pradžios. Šie sužalojimai specialistės įvertinti kaip nežymūs. Teisme apklausta specialistė J. G. – D. patvirtino, kad nuo griuvimo asmeniui kakle sumušimo žymių atsirasti negali. Jos gali būti tik nuo spaudimo, ką nuo pat pradžių ir aiškino R. K.. Liudytoja I. M. teisme patvirtino, kad matė sumuštą R. K., o liudytoja R. G. teisme pasakė, kad matė nukentėjusįjį ryte visą pasimetusį, o apie sumušimus nieko pasakyti negali. Teisme apklausti liudytojai iš klubo (I. D., N. P., A. P., R. T.) patvirtino, kad jie atitinkamai girdėjo, jog klube parkrito R. K., šį matė, tačiau jo veide jokių sužalojimų nebuvo. Teisme apklaustas liudytojas D. K. paaiškino, kad R. K. Vilniaus miesto 5 PK nesusižalojo, o liudytojas S. G. patvirtino, kad matė pas nukentėjusįjį R. K. kelis sužalojimus kūno vietose. Taigi aukščiau aprašyti duomenys patvirtina, jog kaltinamasis G. Š. kaltinime nurodytu laiku, vietoje, eidamas įmonėje apsaugos darbuotojo pareigas, tai yra valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, ir turėdamas administracinius įgaliojimus dėl tvarkos palaikymo ligoninės patalpose, kilusio konflikto metu su ligoninės pacientu R. K., esant pastarajam bejėgiškos būklės, medicinos personalo ir ligoninės pacientų akivaizdoje, tyčia vieną kartą su dešine ranka trenkė nukentėjusiajam R. K. į veido kairįjį skruostą, po to abejomis rankomis suėmė pastarajam už kaklo, jį dusino, vėliau numetė nuo lovos ant žemės, sudavė vieną smūgį su kaire ranka jam į pilvo sritį, nukentėjusiajam R. K. gulint ant žemės uždėjo antrankius ir toliau smūgiavo rankomis bei kojomis į įvairias jo kūno vietas, tai yra sudavė pastarajam 9 smūgius, tuo padarydamas nukentėjusiajam kairio skruosto sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, poodines kraujosruvas kakle, dešiniajame petyje, abiejų riešų srityse, odos nubrozdinimus krūtinės ląstoje, juosmens srityje, poodines kraujosruvas abejuose keliuose ir blauzdose, tai yra padarė sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, ir taip padarė didelę neturtinę žalą nukentėjusiajam R. K.. Šie kaltinamojo G. Š. nuoseklūs, kryptingi veiksmai patvirtina, kad jis turėjo tikslą, siekė piktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi ir norėjo taip veikti. Todėl teismas sprendžia, kad aukščiau paminėti duomenys yra G. Š. kaltės įrodymai.
Ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad kaltinamasis G. Š. pagal kaltinime nurodytas (aprašytas) aplinkybes piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo G. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį. Surinktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo G. Š. kaltę, padarius minėtą nusikalstamą veiką.
Kaltinamojo G. Š. ir liudytojos V. Z. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti kaltinimą neigiantys paaiškinimai neįtikinantys. Šie jų paaiškinimai teismui paneigti visiškai aukščiau nurodytais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. Š., turėdamas teisę tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek, teisme prašyti pateikti kaltę neigiančius duomenis, šia teise nesinaudojo.
Kaltinamojo G. Š. atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas kaltinamajam G. Š. bausmę, teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodytas nusikaltimas buvo tyčinis, baigtas, sukėlęs pasekmes. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis G. Š. iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas. Įvertinęs visumą aukščiau nustatytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad kaltinamajam G. Š. skirtina bausmė – bauda.
Nukentėjusysis, civilinis ieškovas R. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, o šie įtvirtinti LR CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus. Pagal tai, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Byloje nustatyta kaltinamojo G. Š. kaltė padarius apysunkį nusikaltimą, R. K. nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismui nekyla abejonių, jog R. K. dėl G. Š. nusikalstamos veikos patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą. R. K. jam padarytą neturtinę žalą įvertino 50000 Lt. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad 50000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė, neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Pagal šias aplinkybes, bei atsižvelgiant į Lietuvos teismų suformuotą praktiką neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam R. K. priteistina iš kaltinamojo G. Š. 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendė:
pripažinti G. Š. kaltu pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį, už piktnaudžiavimą ir už tai jį nubausti 100 (vieno šimto) veikos padarymo metu galiojančio MGL dydžio, t.y. 13000 Lt (trylikos tūkstančių litų), bauda.
Įpareigoti G. Š. 13000 Lt (trylikos tūkstančių litų) baudą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6800. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).
G. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, o jam įsiteisėjus panaikinti.
Patenkinti nukentėjusiojo, civilinio ieškovo R. K. civilinio ieškinio dalį. Priteisti nukentėjusiojo R. K. naudai iš G. Š. šio nusikalstama veika 2000 Lt (du tūkstančius litų) R. K. padarytai neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.