Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Erikai Grigišienei, dalyvaujant skundą pateikusio asmens atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą - Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovei I. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovės skundą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2016 m. rugsėjo 23 d. priimto nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2016 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 43⁷ straipsnio 1 dalį paskirta 434 Eur dydžio bauda, už tai, kad atliekant planinį patikrinimą už 2014-01-01 – 2014-06-30 laikotarpį nustatyta, jog VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė pateikė apmokėjimui neteisingus duomenis apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, t.y. neteisingai pateiktos apmokėjimui gydytojo radiologo konsultacijos, pažeidžiant LR Sveikatos apsaugos ministro 1998-06-18 įsakymo Nr. 329 3.12 punkto reikalavimus, kai dėl tos pačios priežasties atlikus 2 ar 3 diagnostines rentgenogramas, neteisėtai pateikė apmokėti kaip 2 ar 3 gydytojo radiologo konsultacijas. Patikrinimo išvados ir nustatyti padaryti teisės aktų pažeidimai pateikti 2016-04-05 Ekspertizės pažymoje Nr. E1-16-60. Patikrinimo metu nustatyta padaryta žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 20108,39 Eur.

2016-10-10 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės advokatės G. Mauručaitienės skundas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2016 m. rugsėjo 23 d. priimto nutarimo panaikinimo. Skundas iš esmės grindžiamas dviem aspektais: 1) R. S. netinkamas šio administracinio teisės pažeidimo subjektas ir 2) suėję administracinės nuobaudos skyrimo terminai.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė skundą palaikė.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė paaiškino, kad Klaipėdos teritorinės ligonių kasos manymu, įstaigos vadovas ne tik organizuoja, bet ir kontroliuoja bei prižiūri įstaigą, kad įstaiga veiktų pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kad jos veikla atitinku minėtus reikalavimus. Be kita ko įstaigos vadovas atsako už jam vadovaujamoje įstaigoje nustatytus pažeidimus. Šiuo atveju faktinės aplinkybės nustatytos tiek skunde, tiek atsiliepime. Atliekant kontrolės procedūrą, per ilgą laikotarpį, buvo nustatyti įstaigoje teisės aktų pažeidimai, teikiant paslaugas ir mokant iš biudžeto lėšų, t.y. neteisingas duomenų pateikimas teritorinei ligonių kasai. Todėl mano, kad subjektas nustatytas teisingai. Teisės aktų pažeidimai nustatyti tinkamai ir pagrįstai. Administracinė teisena pradėta ir pabaigta pagrįstai, laikantis atitinkamų procedūrų, reikalavimų, bei terminų. Dėl pateiktos kito atsakingo asmens pareigybinės instrukcijos, su ja susipažinus, akivaizdu, kad nei pagal vieną punktą, šis asmuo negali nešti atsakomybės už atliktus pažeidimus. Paprastai įstaigos vadovams yra keliami aukšti atidumo ir atsakingumo reikalavimai, bei išmanymas teisės aktų, bei reikalavimų, reglamentuojančių įstaigos veiklą. Priešingu atveju asmuo negali užimto tokių pareigų. Todėl vadovas privalo veikti aktyviai ir užkirsti kelią pažeidimams, kas akivaizdu, kad iš R. S. pusės, tai nebuvo daroma. Jei tai nebuvo užtikrinta, jis privalo prisiimti atsakomybę. Prašo skundą atmesti ir nutarimą palikti galioti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal ATPK 302 straipsnio 1dalies 2 punktą teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ATPK 35 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Šio straipsnio 1 dalyje be kita ko numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Pagal ATPK 35 str. 3 d., šis terminas gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos <...>, o pastarojo straipsnio 4 dalyje numatyta, jog aptariamo straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse numatytais atvejais administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai. Taigi, vienas iš administracinės atsakomybės skiriamųjų bruožų yra jos operatyvumas. ATPK 35 str. numatytų terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, dėl kurių ji skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išspręsta per protingą laiką, ir taip apsaugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo. Jei ATPK 35 str. numatyti terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 str. numatytą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi (kasacinė nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-52-2014). ATPK 250 str. 7 p. nurodyta, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 str. numatyti terminai.

Aukščiau išvardintos teisės normos suponuoja tai, kad pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas sudaro kliūtį patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasideda šis terminas ir kada jis baigiasi. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, gauna informaciją apie galimai padarytą pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartis byloje Nr. N-575-1253/2010).

Administracinio teisės pažeidimo protokolu nustatyta, kad vykdant Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2015-02-05 įsakymą Nr. V-55, VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje buvo atliktas planinis patikrinimas už 2014-01-01 – 2014-06-30 laikotarpį ir 2015-12-31 surašyta patikrinimo pažyma Nr. K1-15-209. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje buvo padaryti atitinkami pažeidimai, ko pasekoje nustatyta galima žala PSDF biudžetui (b. l. 41-44). Taigi šiuo atveju teisės pažeidimas paaiškėjo 2015-12-31 ir tuo pagrindu pradėtas tolimesnis tyrimas, todėl, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 1 dalimi, būtent nuo šios datos ir turi būti skaičiuojamas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Nors skundžiamą nutarimą priėmusi institucija atsiliepime nurodo, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo ekspertizės atlikimo datos, tačiau teismas negali sutikti su tokiu Klaipėdos teritorinės ligonių kasos argumentu. Kaip matyti iš ekspertizės pažymos, joje konstatuotas biudžetui padarytos žalos dydis, bet ne paaiškėjusio pažeidimo padarymo momentas. Šiuo atveju ekspertizės atlikimas galėtų būti vertinamas tik kaip objektyvi priežastis administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimui, tačiau jokiu būdu ne paaiškėjusio pažeidimo fiksavimo momentui konstatuoti. Pažymėtina ir tai, kad Valstybinės ligonių kasos prie SAM direktoriaus 2014-01-21 įsakymo Nr. 1K-10 nuostatos, kuriomis patvirtintas Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie SAM ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašas, ir kuriuo rėmėsi Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, priimdama nutarimą R. S. atžvilgiu, nereglamentuoja administracinės teisenos ypatumų, o tik išskiria kontrolės procedūros etapus, t.y. atitinkamą veiksmų seką, kuria remiantis turi būti atliekama kontrolė. Todėl šiuo atveju Klaipėdos teritorinė ligonių kasa turėjo vadovautis ATPK normomis, reglamentuojančiomis administracinių nuobaudų skyrimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog R. S. administracinės nuobaudos skyrimo terminas būtų pratęstas, šis terminas pasibaigė 2016 m. birželio 31 d., todėl Klaipėdos teritorinė ligonių kasa 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimu paskirdama R. S. administracinę nuobaudą, nesilaikė ATPK 35 straipsnio nuostatų bei pažeidė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną draudžiančią aplinkybę, įtvirtintą ATPK 250 straipsnio 7 punkte.

Kadangi nustatyta, jog administracinė nuobauda R. S. buvo paskirta pažeidžiant ATPK 35 str. normas, todėl teismas kitų skunde nurodytų argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. S. atstovės advokatės Gražinos Mauručaitiensės skundą tenkinti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. S. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.