Telšių apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus prokuroro B. L. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „ORLEN Lietuva“, direktoriaus pavaduotoju kokybei ir aplinkosaugai, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 170 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R. 2013-10-28 apie 21.51 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini) iš kompiuterio (IP adresas (duomenys neskelbtini)), pasivadinęs slapyvardžiu „KISA“, viešai – į internetinę svetainę www.lrytas.lt, po straipsniu „Šeši lenkų vienuoliai į istorinius Vilniaus rūmus įsikibo nagais“ atsiuntė komentarą „Ka cia galvot. Padaryt, kaip senoveje lietuviai su Brunonu padare. Ir rumai valstybei liks, ir vienuoliai laimingi bus(danguje).“, kas 2014-05-26 Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertizės akto išvadoje Nr. EAN-23 yra vertinama kaip raginimas imtis diskriminacinių veiksmų prieš grupę, skiriamą religiniu pagrindu.

Kaltinamasis K. R. nusikaltimo, numatyto BK 170 straipsnio 2 dalyje, padarymu kaltu prisipažino visiškai. Įtariamojo apklausos metu K. R. paaiškino, kad dėl pranešime apie įtarimą minimo interneto svetainėje „www.lrytas.lt“ straipsnio „Šeši lenkų vienuoliai į istorinius Vilniaus rūmus įsikibo nagais“ komentaro, jis dabar nebeprisimena, ar 2013-10-28 pakomentavo būtent šį straipsnį, nes praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, tačiau neatmeta galimybės, kad, perskaitęs šį straipsnį, rašydamas komentarą po straipsniu, galimai nekorektiškai išsireiškė vienuolių atžvilgiu, tačiau tai buvo tik emocijos, nes jis niekada nėra ėmęsis kokių nors veiksmų prieš kitos tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę arba kurstęs tai kitus daryti. Prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios jam yra įteiktas pranešimas apie įtarimą, nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (46 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. R. kaltę be jo paties visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai:

Nukentėjusiojo M. A. D. parodymai, kad jis yra mažesniųjų brolių konventualų ordino atstovas, tad domisi ir skaito straipsnius religinėmis temomis. Internetiniame tinklapyje „lrytas.lt“ jis perskaitė straipsnius „Šeši lenkų vienuoliai į istorinius Vilniaus rūmus įsikibo nagais“ ir „Kovoje dėl vienuolyno – lenkų politikų šešėlis“ bei šių straipsnių komentarus. Jį, kaip tikintį, žeidžia tokie komentarai, kurie niekina, kelia grėsmę susidorojimu (11-12 b. l.).

Specialiosios liudytojos L. R. parodymai, kuri parodė, kad apie interneto naujienų portale www.lrytas.lt publikuotą straipsnį „Šeši lenkų vienuoliai į istorinius Vilniaus rūmus įsikibo nagais“, ji nieko nežino, t.y. niekada jo neskaitė ir niekada jo nekomentavo, jį galėjo perskaityti bei pakomentuoti jos vyras K. R.. Po 2014-07-31 apklausos ji pasikalbėjo su K. R. apie apklausos metu jai užduotus klausimus ir jis prisipažino pasirašinėjęs „KISOS“ slapyvardžiu, o kai paklausė apie straipsnio „Šeši lenkų vienuoliai į istorinius Vilniaus rūmus įsikibo nagais“ komentarą, jis nieko konkretaus neatsakė, tik pareiškė, jog: „pas mus demokratija“ (35, 37 b. l.).

2013-12-18 daiktų pateikimo protokolas, kuriuo M. A. D. pateikė straipsnius „Šeši lenkų vienuoliai į istorinius Vilniaus rūmus įsikibo nagais“ ir „Kovoje dėl vienuolyno – lenkų politikų šešėlis“ bei šių straipsnių komentarus (14-17 b. l.).

2014-01-07 atsakymas į paklausimą, kuriame nurodyta, kad 2013-10-28 apie 21.51 val. (komentaro parašymo laiku), IP adresas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirtas L. R., gyv. (duomenys neskelbtini) mieste (29 b. l.).

2014-05-26 Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertizės aktas Nr. EAN-23, kuriame nurodyta, kad šiuo komunikacijos aktu yra išreikštas raginimas imtis diskriminacinių veiksmų prieš grupę, skiriamą religiniu pagrindu, kurstoma prieš ją smurtauti bei fiziškai su ja susidoroti, tačiau komunikacijos akto sėkmingumas labai abejotinas dėl kai kurių sėkmingo komunikacijos akto sąlygų netenkinimo ar dalinio tenkinimo, kylančio iš adresanto ir adresato hipotetiškumo. Taip pat galima konstatuoti, kad pasakymo autorius pasirenka tokį kalbėjimo būdą, kuris gali pasirodyti įžeidžiamas asmenų, minimų straipsnyje, atžvilgiu (21-27 b. l.).

Taigi, teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo K. R. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 170 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo K. R. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, kadangi jis viešai niekino žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl jų priklausomybės asmenų grupei, skiriamai religiniu pagrindu.

Kaltinamasis K. R. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausme (70 b. l.).

Skiriant kaltinamajam K. R. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Nusikalstama veika baigta. K. R. yra nusikalstamos veikos vykdytojas. Kaltinamojo K. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis pripažino nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. K. R. anksčiau teistas, teistumas išnykęs (62 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (65-69 b. l.), nesilankė Psichikos sveikatos centre (50 b. l.).

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras prašo skirti kaltinamajam 3 MGL (390,00 Lt) dydžio baudą, kaltinamasis dėl siūlomos bausmės pareiškė, kad esant galimybei prašo skirti mažesnę bei siūloma baudą. Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, mano, kad tokio dydžio bausmė yra nepagrįstai maža, nes K. R. padarė nesunkų nusikaltimą, už kurį gali būti skiriama iki 500 MGL dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). K. R. yra dirbantis, užima aukštas ir atsakingas pareigas, todėl galima pagrįstai teigti kad turi turto ir pakankamų pajamų. Bausmės tikslai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo nuomone simboliškos, prokuroro prašomos 3 MGL baudos paskyrimas, kurią K. R. dar prašė sumažinti, neatitiktų teisingumo principo įgyvendinimo ir iškreiptų baudžiamosios atsakomybės prasmę ir tikslus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam K. R. paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei vidurkis, t. y. 150 MGL (19500,00 Lt).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi K. R. nustatytinas dvejų mėnesių baudos sumokėjimo terminas.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 64¹ straipsniais,

nusprendė:

K. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 150 MGL, t. y. 19500,00 Lt dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 100 MGL, t. y. 13000,00 Lt (trylika tūkstančių litų) arba 3765,06 Eur dydžio baudą.

Įpareigoti K. R. paskirtą baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetų pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismui banko kvitą.

Išaiškinti K. R., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Mažeikių rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.