Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. V. 2016-05-29, apie 15 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas girtas (nustatytas 3,2 promilių girtumas) viešoje vietoje nesiorientavo vietovėje, negalėjo savarankiškai paeiti, tuo įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę.

Ž. V. pripažintas kaltu padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 178 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 12 (dvylika) parų arešto. Nuobaudos pradžia skaičiuota nuo faktinio Ž. V. sulaikymo momento. Nuobauda nustatyta atlikti areštinėje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimu skirtą administracinę nuobaudą – 12 (dvylika) parų arešto viešaisiais darbais.

Administracinio arešto vykdymo procesą reglamentuoja ATPK 336–339 straipsniai. Nors įstatymų leidėjas įtvirtino teisinę galimybę dėl sąlyginio administracinio arešto skyrimo, tačiau ATPK 338¹ straipsnio 1 dalies nuostatos numato konkrečias sąlygas, kurioms esant gali būti taikoma minėta teisės norma, t. y.: 1) sprendimas dėl atidėjimo turi būti priimtas tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriamas administracinis areštas; 2) sutinkant pažeidėjui; 3) teismas atidėdamas administracinio arešto vykdymą turi privalomai skirti pažeidėjui atlikti nemokamų viešųjų darbų nuo dvidešimt penkių iki keturių šimtų valandų. Šios ATPK teisės normos yra imperatyvios įstatymo nuostatos, dėl kurių taikymo įstatymas išlygų bei išimčių nenumato. Taigi klausimas dėl administracinio arešto vykdymo atidėjimo turi būti nagrinėjamas ir dėl jo sprendimas priimamas tuo pačiu nutarimu, kuriuo asmeniui buvo paskirtas administracinis areštas. Kartu teismas pažymi, jog ATPK 338¹ straipsnio paskirtis – sudaryti teismui galimybę individualizuoti nuobaudą, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus. Šis straipsnis ir jo nuostatos galėtų būti taikomos, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikia duomenis apie svarbias aplinkybes, dėl kurių paskirto administracinio arešto vykdymas konkrečiu laikotarpiu sukeltų itin sunkias pasekmes ir dėl to neatitiktų proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog priimant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimą šis klausimas nebuvo sprendžiamas, o su tokiu prašymu Ž. V. kreipėsi tik į apeliacinės instancijos teismą. Byla išnagrinėta pažeidėjui nedalyvaujant, nutarimas priimtas 2016 m. birželio 16 d., todėl arešto vykdymo atidėjimas ir viešųjų darbų paskyrimo klausimas šiuo atveju negali būti sprendžiamas, kadangi klausimas dėl administracinio arešto vykdymo atidėjimo turi būti nagrinėjamas ir dėl jo sprendimas priimamas tuo pačiu nutarimu, kuriuo asmeniui buvo paskirtas administracinis areštas.

Pažymėtina, kad bet kokios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams. Administracinė nuobauda – tai administracinio poveikio priemonė, kurios vienas iš tikslų – kovoti su teisės pažeidimais, todėl tam tikri negatyvūs, nepalankūs nubaustam asmeniui padariniai, atsirandantys jas taikant, yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus pažeidėjo, nei kitų asmenų, t. y. neatliktų savo prevencinio vaidmens. Aplinkybių, kad Ž. V. negalėtų atlikti arešto bausmės, o jos vykdymas sukeltų itin sunkias neigiamas pasekmes, byloje nėra.

Byloje Ž. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Skiriant nuobaudą, apylinkės teismas tinkamai įvertino pažeidimo pobūdį – įvykdytas teisės pažeidimas viešajai tvarkai, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – turi 8 galiojančias nuobaudas, paskirtų baudų nemoka. Darytina išvada, kad Ž. V. išvadų dėl savo neteisėtų veiksmų nedaro, bet ir toliau nuolat daro teisės pažeidimus, ir nėra linkęs gerbti visuomenėje nusistovėjusias dorovės normas. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pritartina apylinkės teismo vertinimui, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti Ž. V. paskyrus ATPK 178 straipsnio 3 dalyje sankcijoje numatytą griežčiausią nuobaudą – areštą, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei šio straipsnio sankcijos arešto vidurkis.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir pažeidėjui pagrįstai paskyrė galutinę nuobaudą – administracinį areštą. Paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, pažeidėjas nenurodė nė vienos aplinkybės, kuriai esant būtų galima atidėti nuobaudos vykdymą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Ž. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.