- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-15
- Bylos Nr.
- 2A-1292-370/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11391-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-1292-370/2011
2011 m. gruodžio 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. N2-1184-618/2010 pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui A. K. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, bei atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-08 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašė nustatyti, kad atsakovas yra B. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 650 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę, priteisti iš atsakovo 1 300 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 2010 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius.
Atsakovas ieškinio dalį dėl tėvystės ir išlaikymo po 150 Lt kas mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis, taip pat 150 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už 2010 m. rugpjūčio mėnesį pripažino. Nurodė, kad šiuo metu yra bedarbis, užsidirba iš to, kiek pavyksta rasti laikino darbo statybose, gyvena savo mamos ir patėvio bute, jokio registruoto turto neturi, be to, išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, kurie gyvena su juo. Vaiko išlaikymui lėšų reikia mažiau, negu ieškovė prašo, tai žino, nes B. B. pas jį kartais gyvena. Pripažino, kad dukros B. išlaikymui būtina skirti 800 Lt per mėnesį, tačiau kadangi atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė už ieškovės, pastaroji turi prisiimti didesnę dalį vaikui skirtino išlaikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-04-08 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nustatė atsakovo tėvystę, dukros išlaikymui iš atsakovo priteisė išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-09-01 iki dukros pilnametystės, 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 2010 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius, dukrai priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę, kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat iš atsakovo priteisė 1 155,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir 144 Lt žyminio mokesčio valstybei. Teismas nustatė, kad nors atsakovo vardu jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių neregistruota, jis nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus, nuolat teikė dukrai 300 Lt išlaikymą, dovanojo jai pakankamai brangias dovanas, gyvena pakankamai aprūpintai, išlaiko du nepilnamečius vaikus, todėl įvertinti atsakovą socialiai silpnesne šalimi nėra pagrindo. Nustatęs iš atsakovo kas mėnesį teiktino išlaikymo dydį, teismas atitinkamai priteisė 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 2010 metų liepos ir rugpjūčio mėnesius. Atsakovo atsikirtimą, kad liepos mėnesį vaikas svečiavosi pas senelius (atsakovo tėvus), teismas įvertino kaip teisiškai nereikšmingą, nes išlaikymas vaikui turi būti teikiamas kiekvieną mėnesį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-08 sprendimą pakeisti priteisiant išlaikymą nuo 2011-04-01 po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą atmesti, proporcingai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad 2010 m. liepos mėnesį dukra gyveno pas senelius, ir priteisė išlaikymo įsiskolinimą už šį mėnesį, nes ginčo, kad tuo metu dukra buvo senelių visiškai išlaikoma, byloje nekilo. Teismas nukrypo nuo šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010 suformuotos teismų praktikos, kad natūra suteiktas išlaikymas yra laikomas tinkamai suteiktu išlaikymu. Byloje yra pateikti įrodymai, kad atsakovas nuo 2010-07-01 yra dukrai suteikęs išlaikymą daiktais už 1 200 Lt, tai sudaro 8 mėnesių išlaikymą po 150 Lt, todėl išlaikymas turi būti priteistas tik nuo 2011-04-01, o išlaikymo įsiskolinimas nepriteistinas. teismas nepagrįstai išlaikymo naštą šalims paskirstė po lygiai, neatsižvelgdamas į aplinkybes, kad ieškovės turtinė padėtis geresnė, atsakovas yra tik iš dalies darbingas ir turi išlaikyti net tris vaikus. Aplinkybė, kad ieškovė už banko paskolą nusprendė įsigyti nekilnojamąjį turtą, negali turėti įtakos vaiko išlaikymo dydžiui, nes įgytas turtas yra ne vaiko, todėl atsakovas neprivalo už jį mokėti. Nekilnojamojo turto įgijimas gerina jos turtinę padėtį tiek pat, kiek ją blogina įmokos bankui. Aplinkybė, kad atsakovas anksčiau galėjo skirti išlaikymą po 300 Lt per mėnesį, šiuo metu yra nereikšminga, nes dabar atsakovas nebegauna tokių pat pajamų kaip anksčiau.
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas teisingai įvertino aplinkybę, kad dukra vieną mėnesį pasisvečiavo pas senelius, nes išlaikymas vaikui turi būti teikiamas kiekvieną mėnesį. Be to, dukrai grįžus į namus, kartu pas ieškovę pasisvečiuoti atvyko atsakovo netikra sesuo, kuriai ieškovė daugiau kaip dvi savaites teikė visą išlaikymą, rūpinosi jos užimtumu ir saugumu norėdama atsidėkoti už dukros priežiūrą. Dukra pas senelius svečiuojasi kartą per metus, be to, aplinkybė, kad jai išlaikymas buvo suteiktas kitų asmenų, nereiškia, kad atsakovui išlaikymo įsiskolinimas nesusidarė. Atsakovas pateikia neteisingus duomenis dėl savo turtinės padėties. Jis gyvena pilnavertį gyvenimą, materialiai savęs neriboja. Atsakovas specialiai užsiregistravo darbo biržoje, legaliai įsidarbino ir sveikatos sutrikimus pajuto tik ieškovei iškėlus ginčą teisme. Atsakovas po pirmosios instancijos teismo sprendimo įsidarbino vairuotoju už minimalų atlyginimą UAB „Embritas“, kurios direktorius atsakovui yra skolingas, todėl darytina išvada, kad apeliantas įsidarbino siekdamas nuslėpti realias savo pajamas. Atsakovas ir toliau nelegaliai dirba statybose. Atsakovo pateikta medikų pažyma patvirtina tik laikiną sveikatos sutrikimą. Atsakovas ir šalims gyvenant kartu gaunamas pajamas slėpė. Butas, kuriame gyvena atsakovas, yra registruotas atsakovo tėvų vardu, nors faktiškai jis priklauso atsakovui. Atsakovas neneigė, kad važinėja prabangiu automobiliu, kuris taip pat registruotas ne jo vardu. Internetinėje svetainėje autoplius.lt yra nurodytas atsakovo telefono numeris, todėl darytina išvada, kad jis gauna pajamų ir iš prekybos automobiliais. Ieškovė butą pirko siekdama sudaryti normalias gyvenimo sąlygas dukrai. Dukros sveikatos būklė yra komplikuot, jai reikalingas nuolatinis gydymas ir priežiūra. Atsakovas mėgsta pasipuikuoti ir dažnai lėšas, kurias turėtų skirti išlaikymui, skiria nebūtinoms vaiko užgaidoms tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniame skunde keliami šalių turtinės padėties, išlaikymo ir jo įsiskolinimo fakto bei dydžio bei nuo tuo priklausančio išlaikymo priteisimo momento klausimai.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010 suformuotos teismų praktikos. Visų pirma, apelianto nurodyta byla buvo dėl antstolio veiksmų. Antra, apeliantas pasirinktinai cituodamas teismo nutartį neatskleidžia tikrosios teismo nuomonės pareigos teikti išlaikymą klausimu – teismas išaiškino, kad tik lėšos, kurios suteikiamos vaikui būtiniems poreikiams tenkinti, tarp jų – kišenpinigiai, kvalifikuotinos kaip teiktas išlaikymas, o didesnės vertės proginės ar kitos papildomos išlaidos, pavyzdžiui, dovanos vestuvių, mokyklos baigimo ir kitų įsimintinų progų pagrindu ar įteiktos be progos, kurios viršija būtinumo ribas, pavyzdžiui, jei duodamos lėšos prabangos daiktams įsigyti, jei tai nepriskirtina prie būtinųjų išlaikymo išlaidų, nelaikytinos teikto išlaikymo sudedamąja dalimi, t. y. jos į išlaikymą neįskaičiuojamos, kadangi jų teikti nėra pareigos, t. y. jos teikiamos laisva valia, nekontroliuojant šių lėšų panaudojimo, negalima teigti, kad jos bus panaudotos būtent būtiniems vaiko poreikiams tenkinti. Trečia, nurodytoje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl išlaikymo pareigos tuo atveju, kai išlaikymą suteikia tretieji asmenys.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl šalių dukros svečiavimosi pas senelius aplinkybės įtakos atsakovo išlaikymo įsiskolinimui. Vaikai turi teisę bendrauti su giminaičiais (CK 3.161 str. 3 d.), o tėvai tam turi sudaryti sąlygas (CK 3.172 str.). Aplinkybė, kad vieną mėnesį vaiką išlaikė tretieji asmenys, nešalina atsakovo išlaikymo prievolės ir nesuteikia teisės šio išlaikymo įskaityti į savo prievolę. Priešingai nei teigia apeliantas, byloje nėra jokių įrodymų, kad jis dukrai teikė išlaikymą 2010 m. liepos mėnesį. Apeliantas nepagrįstai išlaikymo teikimo faktą konkrečiu laikotarpiu (2010 m. liepos mėnesį) įrodinėja tuo metu neegzistavusia aplinkybe, t. y. vėliau teiktu išlaikymu. Be to, apeliantas pirmosios instancijos teisme pripažino įsiskolinimą už 2010 m. rugpjūčio mėnesį, o apeliaciniame skunde neigia, vėlgi remdamasis vėliau suteiktu išlaikymu. CPK 306 str. 2 dalyje nustatytas draudimas apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl plačiau šių apelianto argumentų teisėjų kolegija nenagrinėja.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas šalims neteisingai paskirstė išlaikymo naštą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės ieškinyje apskaičiuota būtina dukrai išlaikyti suma per mėnesį sudarė 1 300 Lt. Teismų praktikoje pripažintas MMA dydžio išlaikymo būtinumas yra tik orientacinis kriterijus ir konkretus išlaikymo dydis turi būti vertinamas CK 3.192 str. 2 dalies, kitų įstatymo nuostatų ir konkrečių bylos faktinių aplinkybių kontekste. Sprendžiant dėl būtino išlaikymo dydžio atsižvelgtina ir į paties apelianto pripažįstamą aplinkybę, kad šalių dukra turi sveikatos problemų (CK 3.198 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose: 2004-03-29 Nr. 3K-3-231/2004, 2004-04-19 Nr. 3K-3-286/2004, 2008-10-22 Nr. 3K-3-506/2008, 2008-12-09 Nr. 3K-3-569/2008, 2010-01-18 Nr. 3K-3-49/2010 ir kt.).
Byloje yra prieštaringi duomenys apie atsakovo turtinę padėtį: oficialūs rašytiniai įrodymai patvirtina jį nuosavybės teise neturint nei nekilnojamojo turto, nei automobilio, atsakovas pateikė duomenis, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo įsidarbino pusei etato už 400 Lt mėnesio darbo užmokestį, tačiau atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, kad važinėja prabangiu automobiliu, butas, kuriame jis gyvena, jo tėvams priklauso tik formaliai, atsakovas yra materialiai apsirūpinęs, statosi namą. Byloje ieškovės pateikti įrodymai apie atsakovo telefono numerį skelbimuose internete (b. l. 99–108) tik sustiprina įtarimus, kad atsakovas neatskleidžia realių savo pajamų. Pats apeliantas nurodo, kad gyvena iš santaupų, tačiau apie jas duomenų teismui nepateikė. Nustatydamas tėvų turtinę padėtį teismas turi įvertinti visų rūšių gaunamas pajamas, tarp jų – darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias pajamas (maistpinigius, butpinigius, priedus, premijas ir kt.), autorinius atlyginimus, pensijas, stipendijas, socialines pašalpas, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, turto nuomos, dividendus, gaunamus iš akcijų ir pajų; pinigines lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, vertybinius popierius (akcijas, pajus), juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat finansinius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgos 4.2 p.). Tuo atveju, jei teismui nepavyksta gauti įrodymų, patikimai patvirtinančių šalies turtinę padėtį, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos taip pat vaiko interesų naudai (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p., CK 3.3 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje 28 p., teismų praktikos apibendrinimo apžvalgos 14.4 p.).
Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jam yra nustatytas nuolatinis ribotas darbingumas. Viena atsakovo dukrų – Indrė – šiuo metu yra sulaukusi pilnametystės. Apeliantas nepagrįstai ginasi faktu, kad ji dar mokosi gimnazijos dieniniame skyriuje, nes vien pastaroji aplinkybė nepreziumuoja pilnametystės sulaukusio vaiko išlaikymo būtinumo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009. Publikuota: „Teismų praktika“ Nr. 31, Dėl paramos pilnamečiam vaikui, kuris mokosi vidurinėje mokykloje, priteisimo ir jos teikimo laikotarpio).
Atmestinas apelianto argumentas, kad nustatant šalių turtinę padėtį ir išlaikymo pareigos paskirstymą tarp šalių teisiškai nereikšminga yra aplinkybė, kad ieškovė už banko paskolą įsigijo butą. Vaikui būtina sudaryti tinkamas gyvenimo ir vystymosi sąlygas. Šalių dukra gyvena su ieškove, todėl į ieškovei tenkančio išlaikymo dalį įskaitytinas tinkamo būsto vaikui suteikimas. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: tinkamo būsto nuomos išlaidos, išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis nustato vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, kurios įgyvendinimą privalo užtikrinti abu vaiko tėvai (Įstatymo 4 str. 7 p., CK 3.156 str. 2 d.), todėl tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, į šią aplinkybę atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams iš kito tėvo ir nustatant jo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p. 185 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.