Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų apskundimo pagal pareiškėjos A. G. skundą (suinteresuoti asmenys: A. S. , L. S. , antstolė Irena Beliačič)

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2008 m. kovo 12 d. nutartimi patenkino pareiškėjos A. G. skundą, t.y. panaikino 2007-07-13 patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriuo nutrauktas išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą Nr.2-1074-52/05 dėl išieškojimo vykdymo iš A. S. , surašytą antstolės I. Beliačič padėjėjos R. Alionienės. Teismas nustatė, kad 2007-07-13 patvarkymas neatitinka CPK 613 str. 2 d. reikalavimų, t.y. nenurodytos vykdomosios bylos šalys, sprendžiamo klausimo esmė, motyvai, nėra rezoliucinės dalies, nepasirašytas antstolės. Teismas, įvertinęs Antstolio įstatymo 30 str. 1 d. nustatytas antstolio padėjėjo galimų atlikti veiksmų išimtis, padarė išvadą, kad antstolio padėjėjui įstatymas nedraudžia surašyti patvarkymą dėl išieškojimo nutraukimo, tačiau pagal CPK 613 str. 2 d. antstolės padėjėja negali pasirašyti patvarkymo. Teismas nustatė, kad išieškojimas vykdomojoje byloje Nr.1327-11/05 yra vykdomas pagal 2005-03-14 Vilniaus apygardos teismo sprendimą nuo 2005-04-21, vedybinė sutartis buvo sudaryta ir įregistruota Centrinės Hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registre (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad vien turto režimo nustatymas vedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki vedybinės sutarties sudarymo, o sutuoktinių pajamų priskyrimas asmeninėn kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybėn, neatima teisės kreditoriui nukreipti išieškojimą ne tik į skolininko asmeninį, bet ir į jam priklausančios bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalį. Teismas, įvertinęs vedybų sutarties sąlygas, t.y. tai, kad vedybų sutartyje sutuoktiniai Slavinskai nesusitarė dėl A. G. vykdomo išieškojimo, vedybų sutarties sąlygomis nepanaikinta ir neapribota jų atsakomybė vykdyti išieškojimą, padarė išvadą, kad pagrindo nutraukti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr.1327/11/05 sudarytos vedybų sutarties pagrindu nėra. Teismas konstatavo, kad skundžiamas patvarkymas neatitinka įstatymo formai ir turiniui keliamų reikalavimų ir savo turiniu atitinka pranešimą, adresuotą Užsienio reikalų ministerijos vyr. buhalteriui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas panaikino 2007-07-13 patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo, neišsiaiškinęs ir nenustatęs visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, neišsprendęs tarp vykdomosios bylos šalių kilusio ginčo.

Iš vykdomosios bylos Nr. 1327-11/2005 medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2005-03-14 sprendimu priteisė iš L. S. A. G. 242000 Lt, t. y. 240000 Lt skolos ir 2000 Lt žyminio mokesčio. Vykdomojoje byloje pateiktas tik teismo sprendimas, kuriame nenurodyta, jog bylos dėl skolos priteisimo nagrinėjime dalyvavo A. S. , nenurodyta, kad skola turi būti išieškoma iš bendro sutuoktinių L. S. ir A. S. turto. Vilniaus apygardos teismas 2005-04-20 išdavė vykdomąjį raštą dėl 242000 Lt išieškojimo tik iš L. S. . Šio vykdomojo rašto pagrindu 2005-04-21 buvo pradėta vykdomoji byla. 2005-08-29 antstolės I. Beliačic padėjėja R. Alionienė priėmė patvarkymą dėl vykdomojo dokumento vykdymo iš skolininko A. S. (L. S. sutuoktinio) darbo užmokesčio. Patvarkymas buvo išsiųstas Užsienio reikalų ministerijos vyr. buhalteriui. Pagal bylos duomenis teismo priteista skola buvo išieškoma iš A. S. darbo užmokesčio. 2007-05-25 A. S. pateikė antstolei prašymą, kuriame nurodė, kad jis nėra skolininkas, ir prašė atšaukti minėtą patvarkymą. Antstolės padėjėja 2007-05-30 pranešė A. S. , jog paskolos sutartis buvo sudaryta santuokos metu, todėl preziumuojama, kad skola atsirado, tenkinant bendrus sutuoktinių interesus (CK 3.109 str.), kad gautos išskaitos iš darbo užmokesčio yra paskirstytos ir pervestos išieškotojai. Šie aukščiau nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad antstolė nustatė, jog L. S. ir A. S. prievolė yra solidari, teismo priteista skola turi būti išieškoma iš bendro sutuoktinių turto, ir nukreipė išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą. A. S. 2007-06-29 antstolei pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog buvo sudaryta vedybų sutartis, todėl jo gaunamos pajamos ir lėšos nėra bendroji jungtinė nuosavybė, ir reikalavo, kad būtų atšauktas 2005-08-29 patvarkymas, ir 2006-01-18 sudarytą tarp A. S. ir L. S. vedybų sutartį, kuri įregistruota Vedybų sutarčių registre 2006-01-19. Pagal vedybų sutartį A. S. gautos pajamos po santuokos sudarymo yra jo asmeninė nuosavybė. Antstolės I. Beliačic padėjėja R. Alionienė 2007-07-13 priėmė patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo, kuris yra adresuotas Užsienio reikalų ministerijos vyr. buhalteriui (b. l. 2). Šiame patvarkyme nurodyta, kad prašoma nutraukti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą iš A. S. , nes pateikta vedybų sutartis. Pagal šį patvarkymą antstolei buvo grąžintas vykdomasis raštas. Minėtą 2007-07-13 patvarkymą apskundė išieškotoja A. G. , nurodydama, kad antstolio padėjėja neturėjo teisės priimti tokio patvarkymo, kad vedybų sutartis nėra pagrindas nutraukti išieškojimą, nes išieškojimas buvo pradėtas iki vedybų sutarties pasirašymo. Bylos nagrinėjimo metu išieškotoja nurodė, kad ji paskolino pinigus (duomenys neskelbtini) šeimai ir todėl A. S. turi mokėti skolą. A. S. ir L. S. teikė atsikirtimus, kad paskola buvo suteikta tik L. S. , kad iš A. S. skola nebuvo priteista, išieškotoja neturi reikalavimo teisės iš jo išsiieškoti skolą. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino pagrįstais išieškotojos skundo motyvus ir jų pagrindu panaikino antstolės I. Beliačic padėjėjos R. Alionienės surašytą 2007-07-13 patvarkymą, nenagrinėjo L. S. ir A. S. atsikirtimų, kad išieškojimas gali būti nukreiptas tik į L. S. asmeninį turtą, A. S. nėra atsakingas už skolos grąžinimą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad antstolės I. Beliačic padėjėja R. Alionienė pagal Antstolių įstatymo 30 str. galėjo surašyti 2007-07-13 patvarkymą, tačiau CPK 613 str. 2 d. pagrindu jo negalėjo pasirašyti. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiktina. Pagal Antstolių įstatymo 30 str. 1 d. antstolio padėjėjas turi teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu perduoti ir įteikti dokumentus, atlikti procesinius veiksmus, išskyrus faktinių aplinkybių konstatavimą, vykdomosios bylos iškėlimą ar sustabdymą, vykdomojo dokumento grąžinimą, turto realizavimą, išieškotų piniginių lėšų paskirstymą išieškotojams, vykdymo išlaidų skaičiavimą. Taigi pagal šią įstatymo normą antstolio padėjėjas turi teisę atlikti tam tikrus vykdymo veiksmus antstolio vardu. Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolės I. Beliačic padėjėja R. Alionienė, priimdama 2007-07-13 patvarkymą, veikė antstolės vardu, todėl ji turėjo teisę atlikti tokius veiksmus, kokius atlieka antstolis pagal CPK 613 str. 2 d. Antstolių įstatymo 30 str. 1 d. nedraudžia antstolio padėjėjui priimti patvarkymo dėl išieškojimo iš skolininko tam tikro turto nutraukimo. 2007-07-13 patvarkymu nebuvo visiškai nutrauktas išieškojimas iš skolininko A. S. , nebuvo grąžintas išieškotojai vykdomasis raštas, kaip kad tai numato CPK 631 str. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino šį patvarkymą dėl to, kad jį pasirašė antstolės padėjėja, veikdama antstolės I. Beliačic vardu.

A. S. 2007-06-28 pareiškimą, kuriuo reikalavo atšaukti 2005-08-29 patvarkymą, grindė 2006-01-18 sudaryta vedybų sutartimi, tuo, kad išieškojimas vykdomas iš sutuoktinės L. S. , o nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje išieškojimas buvo nukreiptas į jo darbo užmokestį. Minėtas 2007-07-13 patvarkymas priimtas, remiantis antstolei pateikta vedybų sutartimi. Pagal CK 3.88 str. 1 d. 5 p. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, sudarius santuoką, gautos iš darbinės ar intelektinės veiklos. Sutuoktinių teisė sudaryti vedybinę (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) įtvirtinta CK 3.83 str. 1 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008-02-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008, išaiškino, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinio turto. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi šiomis nuostatomis, tačiau visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad nei vykdomojoje, nei šioje civilinėje byloje nėra jokio teismo procesinio sprendimo, kuriuo būtų nustatytas L. S. ir A. S. prievolės pobūdis ir tai, kad skolos išieškojimas turi būti vykdomas iš sutuoktinių bendro turto, o dėl to tarp išieškotojos ir L. S. , A. S. yra ginčas.

Prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas, o antstolis tokios teisės neturi. Tai konstatavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008-02-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad tais atvejais, kai, nagrinėdamas ir spręsdamas bylas, teismas susiduria su faktiniais santykiais, kurie dėl kokių nors priežasčių teisės normų nereguliuojami, įstatymas suteikia teismui teisę išspręsti šalių ginčą taikant įstatymo ar teisės analogiją (CPK 3 str. 6 d.). Paliktą teismo nuožiūrai klausimą teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas įpareigotas atidžiai išanalizuoti šalių pateiktus faktus ir, nesant konkrečios teisės normos, priimti ir pagrįsti sprendimą, vadovaudamasis teisingumo idėja. Skolos išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto klausimas gali būti išnagrinėtas vykdymo proceso metu teisme byloje dėl antstolio veiksmų apskundimo.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo A. S. atsikirtimų, kad jis nėra vykdomosios bylos skolininkas, nes išieškotoja savo skundą dėl antstolio veiksmų grindė tuo, jog ji yra išieškotoja abiejų skolininkų A. S. ir L. S. atžvilgiu (b. l. 1), nors nei vykdomojoje, nei šioje civilinėje byloje nebuvo pateiktas teismo procesinis dokumentas, kuriame būtų nustatyta, kad A. S. yra skolininkas. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir neišsprendė klausimo, ar prievolė turi būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, nesiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims teikti įrodymus, pagrindžiančius jų argumentus. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui, o ne iš esmės išnagrinėtina apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.