Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-jame sektoriuje (toliau – komisija) 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2012-01-11 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., paskirta galutinė 7 m. laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-08 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., paskirta galutinė 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su 2012-01-11 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 7 m. laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012-03-21, pabaiga – 2019-03-13, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 6 mėn. 18 d. (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, (t. y. 2016-08-25).2016 m. rugpjūčio 29 d. komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta taikyti nuteistajam K. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 d. nuostatas, t. y. taikant intensyvią priežiūrą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atsisakė patvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam K. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad nuteistojo daroma pažanga nėra pakankama lygtinio paleidimo instituto taikymui. Savo skunde nuteistasis K. K. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir patvirtinti komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas, nutartyje dėstydamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atsisakymo motyvus, nurodo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, tačiau toks vertinimas yra pažeidimas. Teismas turi vadovautis ne tik paskirtosios bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais. Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai vertino, kad jis 3-ajeme sektoriuje atsisakė mokamo darbo, už tai buvo baustas drausmine tvarka, ne jis buvo pareiškęs norą mokytis ir įgyti pagrindinį išsilavinimą, o baigęs mokslus ir atvykęs į 1-ąjį sektorių pateikė prašymus dėl įdarbinimo, tačiau dėl darbo vietų trūkumo, įdarbintas nebuvo. Nuo š. m. rugsėjo pradėjo mokytis suvirintojo specialybės ir susiradęs darbą laisvėje. Nuteistasis taip pat pažymi, kad priteistą civilinį ieškinį jis pradėjęs mokėti, o būdamas lygtinai paleistas, turės galimybę jį išmokėti greičiau. Nuteistojo nuomone, komisijos priimtas nutarimas jį paleisti lygtinai ir yra pagrindinis įrodymas apie jo atitikimą BVK 157 str. numatytiems kriterijams bei sąlygoms. Nuteistojo K. K. skundas atmetamas. Nuteistieji gali būti lygtinai paleisti, jei jie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Pagal teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistųjų pateikti prašymai yra svarstomi sudarytose pataisos įstaigų komisijose. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą, socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti (BVK 164 str. 2 d.). Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis K. K. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog nuteistasis dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą. Bylos duomenys taip pat rodo, kad jis buvo vieną kartą baustas, skatintas 6 kartus ir nors nuobauda negalioja, tačiau tai neleidžia nuteistojo elgesio vertinti besąlygiškai pozityvios pažangos aspektu. ir daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistasis toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog K. K. priklauso vidutinei rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 53 balai.Nuteistasis skunde teigia, jog teismas nepagrįstai interpretavo konkrečias BVK 157 straipsnyje numatytas taisykles. Kolegija pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tuo tarpu sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose, taip pat įvertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Šiuo pagrindu kaip nepagrįsti atmestini ir nuteistojo skundo argumentai, kad teismas apskritai neturėjo teisės vertinti kitas aplinkybes, išskyrus įstatyme numatytas, t. y. BVK 157 straipsnyje išdėstytus formaliuosius pagrindus. Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iš esmės yra individualus.Kolegija atkreipia dėmesį, kad pats padarytų nusikalstamų veikų sunkumas, taip pat teistumas, vertinamas tik kaip aplinkybės apibūdinančios nuteistojo asmenybę, todėl kolegija, atsižvelgdama į tai, kad K. K., atlieka bausmę be kitų nusikaltimų ir už labai sunkią nusikalstamą veiką, kurios pasekmės negrįžtamos, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl jo asmenybės vertinimo.Labai svarbus materialaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto pagrindas yra neabejotinas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog komisija nutarusi taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistojo atžvilgiu, atsižvelgė į įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau nepakankamai tinkamai sprendė, kad nuteistasis jau patyrė laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, jo asmenybę. Kaip jau buvo paminėta, K. K. elgesys koreguojamas tinkama linkme, stebima pozityvi nusikalstamo elgesio kaita, tačiau tai nėra absoliutūs pagrindai panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 str. 1 d. nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. K. skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.