Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. M., jo atstovei advokatei Emmai Domajevai, institucijos, paskyrusios adminsitracinę nuobaudą, atstovui Jonui Osteriui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. skundą dėl Vilniaus apskrities VMI 2007-12-13 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VMI pareigūnas 2007-12-06 surašė M. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 23-24). Protokolas surašytas 2007-10-18 atlikus patikrinimą UAB „Kamvila“, kuriai vadovauja administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, ir nustačius, kad septyniems įmonės darbuotojams nuo 2006-12-07 iki 2007-09-04 apskaičiuota ir išmokėta 12 214 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, tuo pažeidžiant LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d., 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 str. 3 d., 24 str. 1 d., 2000-02-17 Vyriausybės nutarimo Nr. 179 4 p., 7 p. nuostatas. Atsakomybė už šiuos pažeidimus numatyta LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 172¹ str. 3 d., 173¹ str. 1 d.

Vilniaus apskrities VMI pareigūnas 2007-12-13 nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. 1043/2007/I/VIL-707 (b. l. 19-21) nustatęs 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. ir 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 179 4 p., 7 p., 21 p. nuostatų pažeidimus ir vadovaudamasis LR ATPK 173¹ str. 1 d. skyrė 150 Lt baudą, o nustatęs 2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 str. 1 ir 2 d. ir 2004-04-13 LR Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 str. 1 d. 5 p. pažeidimus, vadovaudamasis LR ATPK 172¹ str. 3 d. skyrė 3 000 Lt baudą. Vadovaujantis 172¹ str. 3 d., 33 str. 2 d. asmeniui galutinai paskirta 3 000 Lt bauda.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė teismo posėdyje prašė asmens skundą tenkinti jame nurodytais pagrindais. Paaiškino, kad M. M. nepadarė tyčinio pažeidimo, teisingai taikė įstatymus, institucija neturėjo remtis vien liudytojų parodymais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis).

ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 297 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad nepadarė administracinio pažeidimo ir yra nepagrįstai apkaltintas buvusių savo įmonės darbuotojų. Nurodo, kad buvo apribota jo teisė į gynyba, nes protokole ir nutarime yra prieštaravimų, nurodomi netikslūs duomenys, kaltinimai formuojami remiantis skirtingomis teisės aktų nuostatomis.

Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bei teisė į nešališką teismą yra itin svarbios teisės, kurias teismai, o taip pat institucijos, surašančios administracinio teisės pažeidimo protokolus bei priimančios nutarimus, privalo užtikrinti asmenims traukiamiems administracinėn atsakomybėn. Šios teisės užtikrinamos tinkamai surašant procesinius dokumentus, kuriuose yra aiškiai ir tiksliai nurodoma, kokius teisės aktus pažeidė asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Su nešališko teismo funkcijomis nėra suderinama tai, kad teismas savo iniciatyva formuluotų kaltinimus asmenims pažeidusiems LR ATPK. Administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (LR ATPK 256 straipsnio 3 dalis, 259 straipsnio l dalis, 260 straipsnis, 284 straipsnio 2 dalis). Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo ir nutarimo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis.

LR ATPK 172¹ str. 3 d. numatyta sankcija, taikoma uždarųjų akcinių bendrovių ir akcinių bendrovių administracijos vadovams, už ataskaitų ir dokumentų apie savo (fizinio asmens), įmonės, įstaigos arba organizacijos pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimas.

LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 24 str. 1 d. numato, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas.

To paties straipsnio 2 d. (2003-07-25 įstatymo Nr. IX-1848) numatyta, kad pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos yra mėnesinės ir metinės. Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra ir centrinio mokesčio administratoriaus nustatytais atvejais kiekvienam gyventojui per tą mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos. Metinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra per mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma ir kiekvienam gyventojui per tą mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma, pateikiama už mokestinį laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo mėnesio 15 dienos.

LR Mokesčių administravimo įstatymo (2004-04-13 Nr. IX-2112) 40 str. 1 d. 5 p. numatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus.

LR ATPK 173¹ str. 1 d. numatyta sankcija už buhalterinės ūkinių operacijų, piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimą.

LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 str. 1 d. numatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį (ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais). Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 (toliau - Taisyklių), 4 p. numato, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas.

Taisyklių 7 p. numato, kad mokėjimo žiniaraštyje bendra suma žodžiais ir išmokėjimo terminas (ne ilgiau kaip 5 darbo dienos) tvirtinami ūkio subjekto vadovo ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašais. Vienkartinė darbo užmokesčio, premijų, pašalpų, pensijų, stipendijų, tantjemų, dividendų ar kita išmoka asmeniui (ūkio subjekto darbuotojui arba asmeniui, kuris nėra ūkio subjekto darbuotojas) turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu.

Taisyklių 21 p. numato, kad kasininkas, pastebėjęs, jog kasa apiplėšta, privalo tuoj pat informuoti ūkio subjekto vadovą. Apie tai nedelsiant pranešama policijai. Jos leidimu ūkio subjekto vadovo paskirta inventorizacijos komisija patikrina esamus pinigus. Patikrinimas įforminamas pinigų inventorizavimo aprašu (trimis egzemplioriais), rastos pinigų sumos įrašomos žodžiais ir skaitmenimis. Pirmas pinigų inventorizavimo aprašo egzempliorius lieka ūkio subjekte, antras atiduodamas policijai.

Ginčijamu atveju procesiniai dokumentai, kuriuose formuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, (protokolas ir nutarimas) yra tarpusavyje prieštaraujantys ir nekonkretus. Protokole nurodoma, kad asmuo pažeidė LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 str. 3 d. ir 24 str. 1 d. Nutarime nurodoma to paties įstatymo 24 str. 1 d., tačiau nėra plačiau detalizuojama nustatyto pažeidimo faktinė sudėtis – t.y. iki kurio mėnesio asmuo nepateikė duomenų, kaip privalėjo elgtis sutinkamai su įstatymo reikalavimais, tačiau nepasielgė, pažeisdamas minėtas įstatymo nuostatas. Nutarime taip pat keliamas naujas kaltinimas, kurio nebuvo asmeniui surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole – nurodoma, kad asmuo pažeidė Taisyklių 21 p., bei nenurodoma kokiais teisei priešingais veiksmais atsirado šis pažeidimas. Kaip matyti iš Taisyklių 21 p. nuostatų, šioje teisės normoje numatyti veiksmai (kasininko veiksmai, nustačius, kad kasa apiplėšta) nėra susiję su nutarime nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis. Nutarime taip pat klaidingai nurodomos faktinės aplinkybės – laikotarpis kuriuo įmonės darbuotojams buvo išmokamas darbo užmokestis neįtrauktas į įmonės buhalterinius dokumentus (pvz., nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2006-12-07 iki 2004-04-06 Ž. P. išmokėta 1686 Lt), kai faktiškai tikrinimo laikotarpis 2004 metų neapėmė.

Teismas daro išvadą, kad nustatyti procesiniai pažeidimai – nekonkretūs ir tarpusavyje prieštaraujantys administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas, susiaurino M. M. teisę žinoti kuo yra kaltinamas ir teisę gintis - teikti įrodymus, duoti paaiškinimus, reikšti prašymus nagrinėjamoje administracinėje byloje. Nurodyti pažeidimai laikytini esminiais administracinių bylų teisenos pažeidimais. Todėl priimtas nutarimas yra neteisėtas. Dėl nurodytų procesinių pažeidimų nutarimas naikintinas ir byla grąžinama institucijai naujam nagrinėjimui ir įstatymo reikalavimus atitinkančio protokolo ir nutarimo surašymui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t ar ė:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-12-13 nutarimą Nr. 1043/2007/I/VIL-707 ir M. M. administracinių teisės pažeidimų bylą grąžinti Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai nagrinėti iš naujo.

Nutartis per 10 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.