Kauno apygardos teismo nutartis

dalyvaujant prokurorui L. P.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo A. T. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. T. gynėjo advokato A. P. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. RV-20-3958 netaikyti A. T. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas 2019 m. spalio 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį galutine 10 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2018 m. kovo 17 d., bausmės pabaiga – 2028 m. kovo 17 d. Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2024 m. gegužės 23 d., neatlikta bausmės dalis buvo 3 metai 9 mėnesiai 23 dienos.

6. Teismo posėdžio metu gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras išreiškė nuomonę, kad skundas yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. T. gynėjo advokato A. P. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

8. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jo nusikalstamo elgesio rizika žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, bei yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pastaroji aplinkybė nustatoma, atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą bei nuteistojo pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų tiek formaliųjų, tiek materialiųjų sąlygų visumą.

9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties argumentus, susipažinęs su bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie buvo įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Tam nesudaro pagrindo ir nuteistojo A. T. skundo argumentai. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamos nutarties motyvai yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, o tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

10. Nustatyta, kad nuteistasis A. T. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidžiančią jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau sutiktina tiek su Komisijos, tiek su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistojo pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, vis dar nėra pakankama, o siekiant nustatyti, ar nuteistasis yra pasiruošęs tinkamai integruotis į visuomenę ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, jo elgesio korekcija turi būti įtikinanti bei akivaizdi.

11. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teismui nekyla abejonių dėl nuteistojo asmenybės teigiamų pokyčių. A. T. laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, vertinant pagal „OASys“ metodiką, yra vidutinė žemėjanti, bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba, mokosi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietoje A. T. stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Kaip teisingai nurodoma skundžiamoje nutartyje, tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Pažymėtina, kad jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti griežtesnės priežiūros grupę, netektų turimų lengvatų ir panašiai, todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia galimybę laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis kalinimo sąlygomis.

12. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei jo elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. T. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas.

13. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė žemėjanti. Viso nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką bausmės atlikimo metu buvo vertinta šešis kartus ir visų vertinimų metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistajam nustatyti 6 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – piktnaudžiavimas alkoholiu, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo sąlygos. Nors nuteistasis ir ginčija lėšų tvarkymo, mokymosi, bei galimybės įsidarbinti aplinkybes, savo skundą šioje dalyje grįsdamas įgyta specialybe ir darbiniais santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad aptariami kriminogeniniai dinaminiai veiksniai nuteistajam nustatyti, vertinant jo nestabilią darbo patirtį, tik 8 klasių išsilavinimą ir nurodytas aplinkybes, jog išvykus dirbti į Didžiąją Britaniją, ten jam užsidirbti nepavyko, o vietoje to darė vagystes ir vėliau buvo išsiųstas į Lietuvą. Be to, nors nuteistasis nurodo, jog smarkiai sumažino turimų priteistų skolų kiekį, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog jis vis dar turi 4 732,98 Eur nepadengtą skolą, kuri laikytina didele ir galinčia įtakoti pakartotinį nuteistojo nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar kitais, Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais, duomenimis nėra jokio objektyvaus pagrindo, todėl sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo elgesys yra vertinamas viso bausmės atlikimo metu, o ne šiuo metu esanti situacija, kaip kad nuteistasis nurodo skunde. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti, o šiuo atveju esantis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

14. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi ir į tai, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą svarbu neignoruoti ir nusikalstamos veikos, už kurios padarymą šiuo metu yra atliekama laisvės atėmimo bausmė, pavojingumo bei pobūdžio (nuteistasis atlieka bausmę už vieno labai sunkaus nusikaltimų padarymą), jos ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Vertinimo metu konstatuota, jog nuteistasis neapsvarsto galimų savo veiksmų pasekmių, gali pasielgti impulsyviai, elgtis agresyviai, naudoti fizinį smurtą, nepasižymi savitvarda. Nors aplinkybės, susijusios su veika, už kurios padarymą A. T. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, ką apylinkės teismas ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys.

15. Be to, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, jog nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau ankščiau nors Lietuvoje neteistas, tačiau 9 kartus teistas Didžiojoje Britanijoje už vagystes, 10 kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, nusikalstama veika, už kurios padarytą yra nuteistas, padarė apsvaigus nuo alkoholio, 2 kartus pažeidė laisvės atėmimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles. Teismo nuomone, tiek nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nustatyta vidutinė yra akivaizdus patvirtinimas, kad šiuo metu, jis pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa.

16. Nesutinkant su nuteistojo skundu, aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju esmingai svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji A. T. neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai yra 3 metai 9 mėnesiai 23 dienos, o tai yra daugiau nei trečdalis nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra lemiamas faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau ši aplinkybė negali būti ir visiškai sumenkinama. Be to, ta aplinkybė, kad nuteistajam vis dar nustatomi 6 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai ir jo pakartotinio nusikalstamumo rizika išlieka vidutinė, taip pat duoda pagrindą spręsti, kad atliktos bausmės dalis nėra pakankama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį A. T. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Nors nuteistąjį šiuo metu paleidus lygtinai jis būtų toliau prižiūrimas probacijos pareigūnų, tačiau apygardos teismas pažymi, jog ši aplinkybė savaime nereiškia, kad paleistas lygtinai, nuteistasis taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys.

17. Be to, pažymėtina, kad skunde nurodyti veiksniai – socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, darbinė veikla ir gyvenamoji vieta, egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau, akivaizdu, kad nuo nusikalstamų veikų darymo A. T. nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir nesudaro pagrindo išvadai, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tuo tarpu skundo argumentai, kurie iš esmės yra susiję tik su palankiai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą.

18. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, tačiau ne pareiga. Nors byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma atskleidžia tam tikrus teigiamus A. T. elgesio pokyčius, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, jų dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistojo pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, yra tokia akivaizdi, jog sudarytų pagrindą manyti, kad A. T., būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, laikysis įstatymų ir nenusikals. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teisinio pagrindo abejoti Marijampolės apylinkės teismo priimtu procesiniu sprendimu atmesti A. T. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nėra, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl A. T. skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. T. gynėjo advokato A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. birželio 19 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.