- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-09
- Bylos Nr.
- 1-44-885/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00400-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Kaltinamasis
- L. S.
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.14.13Kitos BK XXVIII skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti vidurinį išsilavinimą, išsituokusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini) g. 9, Šiaulių m., neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189¹ straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. S. pagamino netikrą dokumentą ir žinomai netikrą dokumentą laikė, gabeno bei panaudojo, o būtent: tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip 2013-07-09, siekdama pagrįsti turimo didesnės nei 500 MGL vertės turto įgijimą ir išvengti baudžiamosios atsakomybės už tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 189¹ str. 1 d., atgaline data surašė 1994-07-23 dovanojimo sutartį, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad S. J. jai dovanoja 250000,00 Lt, ir šią sutartį, kaip tariamos dovanos gavėja (tariama apdovanotoji), patvirtinusi savo parašu bei sutartyje vietoj S. J., kaip tariamo dovanotojo, pasirašius tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą; po ko, tęsdama savo nusikalstamą veiką, minėtą žinomai netikrą dokumentą – 1994-07-23 dovanojimo sutartį ji laikė su savimi ir 2013-08-05, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, gabeno į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, adresu Aušros al. 19, Šiaulių m., kur šį žinomai netikrą dokumentą – 1994-07-23 dovanojimo sutartį panaudojo, 2013-08-05 14.50 val. jį pateikdama tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliekančiam Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnui.
L. S. buvo kaltinama tuo, kad neteisėtai praturtėjo, o būtent: laikotarpiu nuo 2010-12-12 (po 2010-12-02 Lietuvos Respublikos įstatymo XI-1199 įsigaliojimo) iki 2013-07-05 (pranešimo apie įtarimą ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr.40-1-00400-11 paskelbimo dienos) nuosavybės teise turėjo 130000,00 Lt vertės turtą, įgytą už 257338,00 Lt: pagal 2005-02-23 pirkimo-pardavimo sutartį notarinio registro Nr. 2-2253 ir pagal 2007-03-22 pirkimo-pardavimo sutartį notarinio registro Nr. 3893 už 26000,00 Lt įgytą 0,0720 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) g. 8B, Šiaulių m., kurio vidutinė rinkos vertė 2013-07-05 – 44700,00 Lt, bei pagal 2007-02-22 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 06205G3073 už 231338,00 Lt (67000,00 eurų) įgytą automobilį „Mercedes Benz S500“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2013-07-05 – 85300,00 Lt, tai yra ji nuosavybės teise turėjo didesnės nei 500 MGL vertės turtą, žinodama, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, nes tokių pajamų minėtam turtui įgyti ji neturėjo.
Kaltinamoji L. S. teisiamojo teismo posėdžio metu kalta neprisipažino ir paaiškino, kad visą gyvenimą gyveno gerai ir galėjo pirkti brangius automobilius. Galėjo dirbti, tačiau dėl sveikatos problemų ji prižiūri anūką. Pinigus buvo susitaupiusi ir dabar gali iš jų pragyventi. Pinigus pradėjo taupyti mama, vėliau jai susirgus, viską perėmė tėvukas. Jie užsiėmė antikvaru. Tėtis visada duodavo jai pinigų. Jis dirbo fabrike „E.“, tais laikais jo atlyginimas buvo didelis. Skolas tėvui grąžindavo vyras, o ne ji. Su vyru nors ir išsiskyrę, tačiau blogo žodžio vienas kitam nėra pasakę. Dukra ją remti pradėjo, kai atsirado anūkas, t. y. jis pas kaltinamąją yra nuo 2004 m. Dukra vaiko išlaikymui skiria 3-4 tūkstančius litų. Tokia suma skiriama ne kas mėnesį – vieną mėnesį daugiau, kitą – mažiau. Anglijoje dukros uždarbis buvo labai didelis. Dabar dukra dirba pagal specialybę. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad nežino kaip tėvukas sutaupė tiek pinigų, nes ji nesidomėjo ką jis dirbo, kur važinėjo. Apie antikvariatą nieko nesakė, nes tyrėja jos to neklausė. S. J. butą gavo iš darbovietės. Namą tuo pačiu metu nusipirko. Butas buvo jo ir jį perleido jos dukrai, kuri butą pardavė ir pusę pinigų atidavė jai. Pajamų ji nedeklaravo, nes nereikėjo. Neatsimena, kiek yra pardavusi automobilių. Namo mokesčius moka ji, V. S. ir sūnus. Žemės sklypą įsigijo iš V. S. vaikystės draugės. Sesuo mokėjo žemės mokesčius, kadangi sklypas buvo apleistas ir buvo pilamos šiukšlės, mokėjo baudas. Nufotografuotas turtas yra tėvų turtas, kurį jai paliko. Dėl turto vertės nesidomėjo. Dėl parašo suklastojimo yra tikras šmeižtas. Sandorį sudarė pats tėvukas, pasirašyti sutartį pasiūlė irgi jis. Mažesnėms sumoms nieko nepasirašydavo. Kadangi viskas iškilo dėl parašo, todėl atnešė raštą. Visus dokumentus surašydavo ir už tėtį, ir už mamą, bet pasirašydavo jie. Sutartį surašė ji, bet pasirašė S. J. ir ji nedavė pasirašyti kitam asmeniui. Yra ir daugiau raštų, kur pasirašė tėvas. Kai perskaitė VMI išvadą, tada viską ir nurodė. Dėl antikvariato oficialių raštų ar sandorių nebuvo.
Liudytoja A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad lyginamuosiuose pavyzdžiuose, parašuose skirtumas S raidės rašysenoje. Dovanojimo sutarties ji to nematė. Žmogaus amžius pasirašant turi įtakos. Teikdamos išvadą jos rėmėsi ne vien 1979 m. pateiktais pavyzdžiais. Jei būtų pateikta daugiau pavyzdžių su vardais, pavardėmis ir parašais, nemano, kad išvada pasikeistų. Kas pasirašė dovanojimo sutartį, L. S. ar kitas asmuo, negali pasakyti. Negali nustatyti, kad pasirašė L. S.. Yra pavieniai požymiai, kurie neleidžia nustatyti kas pasirašė. Teksto netyrė, tik parašą, bet parašas buvo per trumpas. Šešių lyginamųjų pavyzdžių pakako, kad pateiktų konkrečią išvadą.
Liudytojas V. S. teisiamojo teismo posėdžio metu parodė, kad su L. S. išsituokė 1989 m., bet jie kartu gyvena (duomenys neskelbtini) g. 9, Šiauliai. Namas priklauso L. S. mamai. Dabar ten gyvena jis, anūkas, L. S. ir sūnus. Mokesčius mokant jis prisideda. Prisideda ir sūnus. L. S. gyvena iš tėvų palikimo. L. S. tėvų viso gyvenimo hobis buvo antikvariatas. L. S. iki 2006 m. turėjo dvi naujas mašinas. Viena priklausė L. S., kita ne. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, nusipirko džipą. L. S. tėvas niekada pardavęs automobilį neimdavo iš jos pinigų. Anūko mama šiuo metu gyvena Škotijoje. L. S. rūpinasi anūku. Vaiko mama, M. S., remia L. S. pinigais. Pinigai skiriami konkrečiai vaikui. Antikvarą jis yra vežęs į Rygą, Rusiją. L. S. tėvai gerai gyveno. Yra iš jos tėvo pasiskolinęs pinigų. S. J. juo labai pasitikėjo ir jis žino apie palikimą. Kartą vežė paveikslą rusų tapytojo, jo vertė apie 1 milijonas. Pardavė ir gavo didelę sumą pinigų. Grįžus liepė vairuoti pas L. S., pinigus jai atidavė. Po kelių dienų tėvas sakė atvažiuoti ir parašė dovanojimo sutartį. Tai buvo 1994 m. Jis matė kaip S. J. pasirašė dovanojimo sutartyje. Žemėje, kurią nusipirko L. S., norėjo statytis namą. 5 arus žemės atsiėmė vaikystės draugė. 2,5 aro liepė išsipirkti L. S. ir susijungti su draugės žeme. Žemė kainavo 2000 Lt. Tada žemė buvo perkainuota ir priklausė Stanaičiams. Kai darė kratą, jo namuose nebuvo. Namuose buvo giminaitė. Viskas buvo nufotografuota. Grynų pinigų namuose nebuvo. L. S. tėvas turėjo trijų kambarių butą. Jį paveldėjo duktė M. S., kuri butą pardavė. Kažką už gautus pinigus nusipirko, bet pusę sumos atidavė mamai. L. S. niekada nieko neapgaudinėjo ir negali apgaudinėti. Ji gal yra kada bausta už tai, kad pastatė automobilį ne vietoje. Vandens motociklą, keturratį pirko vaikai. „Mercedes“ automobiliu naudojasi jis ir sūnus, o S. J. jis visur vežiojo. S. J. važinėjo „Mercedes“ S modelio automobiliais. Paveikslai buvo brangūs, S. J. tarpininkavo parduodant. Jis pirko senovinius baldus iš Gruzijos, Bulgarijos. Iš kur S. J. gavo pradinį kapitalą nežino. S. J. važiuodavo į Rusiją, į lombardus, pirkdavo pigiai, parduodavo brangiai. Kiek žino, Rusijoje buvo turtinga „babuška“, taip ją vadindavo, gal ji padėjo. S. J. dirbo, jo alga buvo 200 rublių. Visas turtas buvo L. S. mamos. S. J. sakydavo, kad antikvaras tai biznis.
Liudytoja R. P. teisiamojo teismo posėdžio metu parodė, kad pagal gautą užduotį surašo pagrindinę išvadą ir pateikia galutinę išvadą. Susitinka ekspertai ir jei jų atliktos užduoties rezultatai sutampa, teikia išvadą. Jei rezultatai nesutampa, tada rašo atskiras išvadas. Išvadą rašė abi. Lyginamuosiuose pavyzdžiuose žiūri skirtumus ir panašumus. Šiuo atveju skirtumų buvo daug. Lyginamieji pavyzdžiai lyginami tarpusavyje. Skirtumų ir panašumų aprašyti nereikia. Lyginamieji pavyzdžiai lyginami tarpusavyje su tiriamaisiais. Tokia metodika. Lyginamieji pavyzdžiai gali būti neidentiški, jie būna variantiški. Kiekvienas parašas turi skirtumus. Imami keli pavyzdžiai ir tiriama kas pasirašė. Lyginamieji pavyzdžiai buvo paimti 1978-2004 m. laikotarpio. Žmogaus rašysena gali keistis. Ekspertai prašo lyginamųjų pavyzdžių artimiausiu tiriamajam laikotarpiui. Rašysena gali kisti dėl amžiaus, ligos. 1991-1994-1996 m. paimti parašų pavyzdžiai ir palyginti. Kad pasirašė kitas asmuo nepastebėta. Parašų pavyzdžių artimiausio laikotarpio turi būti 8-10. Jei požymiai aiškūs gali būti ir mažiau. Joms su medžiaga buvo pateikti 4 parašų pavyzdžiai. Užteko 4 parašų, kad nustatytų, jog pasirašė ne S. J.. Tiriamojo paraše vyrauja kairinė judesio kryptis. Pateiktuose lyginamuosiuose pavyzdžiuose parašai šiek tiek skirtingi. Ekspertas išrenka vyraujančius požymius, tai specialūs požymiai, kurie surašomi į išvadą. „Užraitas“ tai parašo pabaiga, tai ne vienas požymis. Požymių visuma apsprendžia, kad tiriamųjų ir lyginamųjų pavyzdžių parašus pasirašė skirtingi asmenys.
Liudytoja M. S. teisiamojo teismo posėdžio metu parodė, kad augina 10 metų sūnų, kuris gyvena su jos tėvais, adresu (duomenys neskelbtini) g. Ji 12-14 metų gyvena Škotijoje. Sūnui buvo pusę metų, kai pradėjo gyventi su tėvais. Sūnumi rūpinasi mama. Buvęs vaiko tėvas musulmonas, jis padeda išlaikyti. Lietuvoje sūnus gyvena jau 10 metų. Mama jį rengia ir maitina. (duomenys neskelbtini) g. 10 gyvena ir tėtis. Sūnaus išlaikymui ji skiria 3000-4000 Lt. Ji dirba ir save išlaiko pilnai. Iš vaiko tėvo gauna kartais daugiau, kartais mažiau. Pastovios sumos nėra. Senelis, S. J. po mirties jai paliko savo butą. Butą pardavė, kada ir už kiek tiksliai negali pasakyti, atrodo gavo mažiau nei 100 000 Lt ir pardavė gal 2004-2007 metais. Daugiau nei puse sumos atidavė mamai. Seneliai, kiek atsimena, turto turėjo daug. Į Lietuvą grįžta kas du mėnesiai. Kas moka namo mokesčius, nežino. Senelis buvo sveiko proto, pats pasirašė sutartį pas notarą. Senelis užsiiminėjo antikvariatu, tiksliai daugiau nieko pasakyti negali, nes buvo vaikas. Su sveikata mama turi problemų, todėl niekur nedirba ir prižiūri vaiką. Nesupranta kam jai dirbti, jeigu ji pakankamai gali skirti jai pinigų.
Iš Klaipėdos teritorinės muitinės 2013-07-08 rašto Nr. (LM19)-V/14-12938 matyti, kad remiantis elektroniniu VšĮ „E.“ leidžiamu žinynu „Autotransporto kainos Lietuvoje“ (leidinys 2013-07) automobiliui „Mercedes-Benz S500“, pagamintam 2005 m., variklio talpa 5461 cm³, variklio galia 285 KW, kuras benzinas, pateikta rinkos kaina 85300 Lt (1 t., 86 b. l.).
2013-08-05 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad L. S. pagal 2013-07-31 reikalavimą pateikė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliekančiam pareigūnui 1994-07-23 dovanojimo sutarties, sudarytos tarp L. S. ir S. J., originalą (1 t., 109-110 b. l.).
Iš informacinėje duomenų bazėje ICDB.VRM.LT esančios informacijos apie S. J. darbo vietas matyti, kad duomenų apie S. J. darbo vietas nėra (1 t., 172 b. l.).
2013-12-04 tarnybinis pranešimas dėl S. J. ir S. J. pajamų (atlikta gautų pajamų analizė) (1 t., 145 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
BK 300 straipsnis numato atsakomybę už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Privačių asmenų sukurti dokumentai taip pat gali būti BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-114/2009)
Iš bylos medžiagos matyti, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, siekiant pagrįsti piniginių lėšų turėjimą, L. S. pateikė dovanojimo sutartį, iš kurios matyti, kad 1994 m. liepos 23 d. S. J. dovanoja savo dukrai L. S. iš savo santaupų 250 000 Lt (1 t., 112 b. l.). Atlikus dovanojimo sutartyje esančio S. J. parašo tyrimą, Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2013-09-30 specialisto išvadoje Nr. 11Š-168(13) konstatuota, kad tirti pateiktoje 1994-07-23 dovanojimo sutartyje eilutėje „J. S.“ pasirašė ne S. J., o kitas asmuo. Nustatyti, ar 1994-07-23 dovanojimo sutartyje eilutėje „J. S.“ pasirašė L. S. ar kitas asmuo, nebuvo galima (1 t., 137-138 b. l.). Savo išvadą teisme patvirtino ir liudytojomis apklaustos specialisto išvadą teikusios A. J. ir R. P.. Atlikus pakartotinį parašo tyrimą, kuris buvo atliekamas pateikus daugiau S. J. parašo pavyzdžių, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-01-26 ekspertizės akto Nr. 11-2353 (14) išvadose nurodyta, kad 1994 m. liepos 23 d. dovanojimo sutarties eilutėje „J. S.“, pasirašė ne S. J.. Nustatyti, ar pasirašė L. S., negalima. Taigi, nors kaltinamoji teigia, kad dovanojimo sutartį pasirašė jos tėvas S. J., tai paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. dvi specialisto išvados bei liudytojomis apklaustos specialistės. Teismui nėra pagrindo abejoti minėtų įrodymų teisėtumu ir pagrįstumu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad 1994 m. liepos 23 d. dovanojimo sutartis tarp S. J. ir L. S. turi dokumentui keliamus reikalavimus, tačiau jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. pateikta informacija laikytina neteisinga, kadangi eilutėje „J. S.“ pasirašė ne nurodytas asmuo, o kitas asmuo, kurio nustatyti negalima, todėl dovanojimo sutartis laikytina netikru dokumentu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji L. S. neneigia surašiusi šią sutartį, todėl konstatuotina, kad ji pagamino netikrą dokumentą, kurį, prieš pateikiant ikiteisminio tyrimo pareigūnui, laikė, gabeno ir panaudojo, todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog L. S. turėjo motyvą pagaminti šį netikrą dokumentą. Tiek ji pati, tiek V. S. nurodė, kad S. J. L. S. ne kartą duodavo dideles pinigų sumas, nupirkdavo automobilių ir visa tai darydavo be įforminimo oficialiuose dokumentuose. Tuo tarpu ši dovanojimo sutartis yra pateikiama tik tada kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl nepagrįsto praturtėjimo siekiant pateisinti automobilio bei žemės sklypų įsigijimą. Iš apklaustų asmenų parodymų matyti, kad jeigu ši sutartis būtų buvusi tikra, ji būtų buvusi vienintelė oficiali dovanojimo sutartis tarp S. J. ir L. S.. Todėl akivaizdu, kad L. S. šį dokumentą surašė turėdama tikslą išvengti baudžiamosios atsakomybės pradėtoje baudžiamojoje byloje.
Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą (BK 189¹ straipsnis) kyla tam, kas nuosavybės teise turėjo didesnės negu 500MGL vertės turtą žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Nagrinėjama norma sudaro pagrindą patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie yra sukaupę ir disponuoja neproporcingai dideliu pagal jų pajamas turtu, kai yra pagrindas manyti, jog turtas gautas iš neteisėtos veiklos, taip pat tuos, kurie padeda nuslėpti tokio turto kilmę ir savininkus.
L. S. buvo kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2010-12-12 (po 2010-12-02 Lietuvos Respublikos įstatymo XI-1199 įsigaliojimo) iki 2013-07-05 (pranešimo apie įtarimą ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr.40-1-00400-11 paskelbimo dienos) nuosavybės teise turėjo 130000,00 Lt vertės turtą, įgytą už 257338,00 Lt, tai yra ji nuosavybės teise turėjo didesnės nei 500 MGL vertės turtą, žinodama, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, nes tokių pajamų minėtam turtui įgyti ji neturėjo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismo įsitikinimą dėl to, kad turto įgijimo pagrindas buvo įstatymo uždrausta veikla, užtraukianti baudžiamąją atsakomybę, gali lemti ne tik konkrečiose baudžiamosiose bylose įrodyti faktai, bet ir kiti duomenys, iš kurių galima spręsti apie tikėtiną turto ir pajamų kilmę (duomenys apie turto savininko asmenybę, jo ryšius, veiklą, pajamų šaltinius, gyvenimo būdą, išlaidavimus, turimo turto vertę ir kt.). Tokia teismo išvada turi būti tinkamai motyvuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-93/2014). Nagrinėjamoje byloje apie kaltinamosios L. S., tikėtina, neteisėtų pajamų šaltinius jokių duomenų nesurinkta, įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad kaltinime nurodyta pinigų suma galėjo būti gauta iš nusikalstamos veikos, nepateikta. Procesinės galimybės gauti tokius duomenis praktiškai išsemtos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad L. S. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl išteisintina BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.
Skirdamas kaltinamajai bausmę, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininkės kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamoji L. S., veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas baigtas. Nusikalto būdama neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, psichiatrinių ligų įskaitose neregistruota, Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK VPS Pietinės policijos nuovadoje pareiškimų dėl jos elgesio negauta (2 t., 174-176, 181-184 b. l.). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus L. S. baudos bausmę, jos dydį nustatant artimą minimaliam (BK 47 str.).
2013-07-05 Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu ir vėliau 2014-01-10 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo laikinai apribotos L. S. nuosavybės teises į jai priklausantį turtą – automobilį „Mercedes Benz S500“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 8B, Šiaulių m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi kaltinamoji L. S. išteisintina nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, požymių, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į nurodytą turtą naikintinas nuo nuosprendžio paskelbimo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
S. J. prašymo Nr. 677326 išduoti pasą originalas, S. J. prašymo LR pasui Nr. 406306 originalas, L. S. prašymų išduoti pasus ir tapatybės kortelę originalai - grąžintini Šiaulių apskrities VPK Migracijos skyriui;S. J. pareiškimų/prašymų/pasižadėjimų pensijai gauti originalai – grąžintini Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui;Šiaulių miesto I-ojo notarų biuro notarės I. P. notarinis registras – grąžintinas notarų biurui;Dovanojimo sutarties originalas paliktinas saugoti prie bylos;Kompaktinis diskas su 2013-06-13 vykusios kratos vaizdo įrašu – paliktinas saugoti prie bylos;
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
L. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir skirti 30 MGL (1129 Eur) dydžio baudą.
L. S. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į L. S. priklausantį turtą – automobilį „Mercedes Benz S500“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 8B, Šiaulių m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo nuosprendžio paskelbimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
S. J. prašymo Nr. 677326 išduoti pasą originalą, S. J. prašymo LR pasui Nr. 406306 originalą, L. S. prašymų išduoti pasus ir tapatybės kortelę originalus - grąžinti Šiaulių apskrities VPK Migracijos skyriui;S. J. pareiškimų/prašymų/pasižadėjimų pensijai gauti originalus – grąžinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui;Šiaulių miesto I-ojo notarų biuro notarės I. P. notarinį registrą – grąžinti notarų biurui;Dovanojimo sutarties originalą - palikti saugoti byloje;Kompaktinį diską su 2013-06-13 vykusios kratos vaizdo įrašu – palikti saugoti prie byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.