- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-03
- Bylos Nr.
- AS-143-408-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. P. (toliau – pareiškėjas) 2009 m. balandžio 16 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – atsakovas, Nacionalinė mokėjimo agentūra) 2009 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. BR6-(10.51)-3718 ir įpareigoti atsakovą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-470 ,,Dėl papildomo kasmet reikalingų pateikti dokumentų dalyvauti Kaimo plėtros 2004 – 2006 metų plano priemonėje ,,Agrarinė aplinkosauga“ pateikimo“ (toliau – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. 3D-470), nustatyti terminą pateikti pagal pradinę paraišką kasmet reikalingus pateikti dokumentus.
Pareiškėjas nurodė, kad 2009 m. vasario 23 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas nustatyti terminą, kada pateikti reikalingus dokumentus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-470, tačiau atsakovas prašymo nepatenkino, nusprendęs, jog šis įsakymas jam netaikytinas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir grąžino sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 1 straipsniu, 2 straipsnio 1, 14, 16, 17 dalimis, 3, 5, 22 straipsniais, padarė išvadą, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros 2009 m. kovo 17 d. raštą Nr. BR6-(10.51)-3718, kuriuo atsakyta į jo 2009 m. vasario 23 d. prašymą informuoti jį kaip paramos gavėją dėl termino, kada reikia pateikti reikalingus dokumentus. Nacionalinė mokėjimo agentūra paminėtu raštu, atsakydama į šį prašymą, informavo pareiškėją, kad jam kasmet nebereikia teikti dokumentų pagal Kaimo plėtros 2004 – 2006 m. plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“. Teismo nuomone, šis raštas negali būti laikomas teisės aktu pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatų prasmę. Pažymėjo, kad ABTĮ 2 straipsnio 13, 14 dalys teisės aktus apibrėžia kaip norminius ir individualius teisės aktus, kurie sukelia atitinkamas teisines pasekmes tam tikriems subjektams. Nurodytas Nacionalinės mokėjimo agentūros raštas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių jo teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje (ABTĮ 22 str. 1 d.). Kadangi raštas nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui, todėl skundą dėl šio rašto panaikinimo priimti atsisakytina. Antrasis skundo reikalavimas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros įpareigojimo nustatyti pareiškėjui terminą pateikti pagal pradinę paraišką kasmet reikalingus pateikti dokumentus yra išvestinis iš pirmojo, todėl skundą dėl šio reikalavimo priimti atsisakytina.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį ir perduoti skundą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepakankamai įsigilino į ginčo esmę ir nepagrįstai nustatė, jog skundžiamas atsakovo sprendimas nesukelia jam jokių teisinių pasekmių. Atsakovas, atsisakydamas patenkinti prašymą bei nevykdydamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 3D-470, objektyviai sukelia teisines pasekmes, pažeidžia jo teisę į numatyto dydžio kompensacines išmokas pagal Kaimo plėtros 2004 – 2006 m. plano priemonės ,,Agrarinė aplinkosauga“ programą. Nėra jokios kitos teisinės galimybės apginti savo teises tik kreipiantis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Todėl, pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Lygiai taip pat administracinis teismas negali ir nutraukti bylos, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos.
Tai, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, teisės iš tikrųjų buvo pažeistos, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės. Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas turi būti atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigoms. Tuo tarpu konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigoms, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos. Todėl išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas atsisakyti priimti skundą ar nutraukti bylą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-208/2009).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą kaip nenagrinėtiną teismų, konstatavęs, kad pareiškėjo skundžiamas atsakovo aktas (veiksmas) nesukelia jam jokių teisinių pasekmių. Tokia pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, nes, kaip minėta, tokie motyvai yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas atsisakyti priimti skundą.
Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis naikintina, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.