Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei. Ieškovė atsakovės butui tiekė šilumos energiją, tačiau atsakovė ieškovei už teikiamas paslaugas, ieškovės teigimu, nemokėjo. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovės skola už tiektą šilumos energiją sudaro 571,45 Eur. Tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis). Formaliai vertinant teismui pateiktus įrodymus (2020-06-17 Pažyma) laikytina, kad reikalavimas yra pagrįstas, todėl ieškovei priteistina 571,45 Eur skola už tiektą šilumos energiją, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėnesio iki 2020 m. gegužės mėnesio.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės ir 14,43 Eur delspinigių, skaičiuojant 0,02 proc. ne daugiau kaip už 6 mėnesius. Šioje dalyje ieškinio reikalavimas atmestinas.

CK 6.71 straipsnio nuostatos nustato, jog netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.72 straipsnis aiškiai numato, jog susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sutartis dėl šilumos tiekimo gali būti sudaroma ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau sutarčiai, kuriai įstatymas numato privalomą rašytinę formą išimtys negali būti taikomos. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškinyje nurodytas teiginys, „taigi, delspinigiai skaičiuojami vadovaujantis teisės aktais pagal konkliudentiniais veiksmais sudarytą sutartį ( delspinigių skaičiavimo pagrindas) laikytinas nepagrįstu, prieštaraujančiu Civilinio kodekso nuostatoms, teismų praktikai.

Duomenų, kad tarp šalių būtų sudaryta rašytinė energijos – pirkimo pardavimo sutartis, nėra. Iš ieškovės pateiktų mokesčių paskaičiavimo pažymų matyti, kad 14,43 Eur delspinigiai paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. gegužės mėn. Įvertinus aukščiau nurodytą, nustačius, kad ieškovės nurodytas delspinigių skaičiavimo pagrindas prieštarauja įstatymui, delspinigiai iš atsakovės negali būti priteisti.

Be to, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 3.4 punktą Gyvenamąsias patalpas eksploatuojančioms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir bendrijoms delspinigiai už vietos savivaldos vykdomųjų institucijų sprendimais pripažintų socialiai remtinų šeimų ir socialiai remtinų vienišų asmenų laiku nesumokėtus mokesčius už komunalines paslaugas neskaičiuojami. Ieškovė, net ir teismui nustačius terminą ieškinio trūkumams pašalinti, teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovė nėra socialiai remtina.

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 2 straipsnio 9 punkte yra nurodyta, kad nepasiturintys gyventojai – bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, kurie, įvertinus jų turimą turtą ir pajamas, šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę gauti piniginę socialinę paramą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atžvilgiu yra pareikštas ir šiuo sprendimu patenkintas ieškovės reikalavimas dėl skolos už suteiktas šilumos energijos paslaugas priteisimo, įvertinus VSDFV duomenis, patvirtinančius, jog atsakovė A. S. nėra dirbanti ir iš darbo teisinių santykių pajamų negauna, darytina pagrįsta išvada, kad atsakovė neturi stabilių pajamų ir jos finansinė padėtis yra sunki. Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Esant nustatytoms aplinkybėms ir vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, laikytina, kad atsakovė A. S. galimai patenka į nepasiturinčio gyventojo apibrėžtį, dėl ko delspinigiai už laiku nesumokėtus komunalinius mokesčius jai įstatyminiu pagrindu negali būti skaičiuojami. Duomenimis apie socialiai remtinus asmenis disponuoja Klaipėdos miesto savivaldybė. Iš dalies jos interesams atstovaujanti AB „Klaipėdos energija“ ( savivaldybės kontroliuojama įmonė), teismui nepateikė duomenų, paneigiančių teismo nustatytas aplinkybes dėl atsakovės turtinės padėties, jos gebėjimo tinkamai vykdyti turtines pareigas. Be to, LR energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto „Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo“ 36¹ punkte nurodyta, jog delspinigiai šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami „Sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, <...> (konkretus delspinigių dydis nustatomas Sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Šilumos tiekėjas raštu informuoja šilumos vartotoją apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį.“ Tokiu būdu, ir ieškovės cituojamas „Šilumos pirkimo-pardavimo <...> sąlygų aprašas numato būtinybę ieškovei su vartotoju sudaryti sutartį, kurioje turi būti nustatytas terminas atsiskaitymui už suvartotą šilumą ir susitarta dėl „konkretaus delspinigių dydžio“ . Tokia sutartis teismui nėra pateikta.

Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovės reikalavimas dėl 14,43 Eur delspinigių priteisimo negali būti tenkinamas. Be to, pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovės priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2020 m. liepos 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 15,00 Eur žyminio mokesčio ir 90,00 Eur už advokato teisinę pagalbą. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teiktą teisinę pagalbą priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio nuostatomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti būtinumo tiesiogiai pasisakyta tik sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų priteisimo viešojo administravimo subjekto naudai. Kasacinis teismas dar 2016 metais yra išaiškinęs, kad spręsdamas šį klausimą teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, buvo būtina pasitelkti advokatą. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą, į bylos apimtį ir sudėtingumą, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, taip pat ir viešajam interesui bei kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016, 45 punktas). Šioje byloje nurodyta, jog atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinių teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143 – 375/2008). Šilumos energijos tiekimas yra viešoji paslauga. Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis yra viešoji sutartis. Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba su savivaldybėmis sudarytų sutarčių pagrindu kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnį savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams; savivaldybės institucijos ir administracija viešųjų paslaugų neteikia, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus; jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai (1 dalis); teikdami savivaldybės gyventojams viešąsias paslaugas, jų teikėjai privalo vadovautis įstatymais, savivaldybės institucijų sprendimais ir kitais teisės aktais (3 dalis); savivaldybė turi užtikrinti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi savivaldybės gyventojai ir kad šios paslaugos būtų teikiamos nuolat (5 dalis). Pagrindinis akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ akcijų paketas (75,45 proc.) priklauso viešojo administravimo subjektui Klaipėdos miesto savivaldybei, todėl turėtų būti vadovaujamasi aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika. Klaipėdos apygardos teismas analogiškose bylose yra nurodęs, jog Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr.2A-735-625/2012 pagal analogišką AB „Klaipėdos energija“ ieškinį išaiškino, kad: „ieškovė turi pas ją dirbančius teisininkus, todėl teisinių paslaugų pirkimas su tikslu parengti nesudėtingus procesinius dokumentus negali būti laikytinas būtinomis išlaidomis ir priskirtas prie bylinėjimosi išlaidų, kurias turėtų sumokėti atsakovė“. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, įvertinus tai, jog byla nebuvo sudėtinga, ieškovė turi daug tokio pobūdžio bylų, ieškovę kitose bylose teisme atstovauja aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys atstovai ( E. P. ir kt.), teismui pateiktas ieškinys yra tipinis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, rengiant ieškinį nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, ieškovė yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, teikianti viešąsias paslaugas visuomenės poreikių tenkinimui, privalanti racionaliai naudoti savivaldybės turtą ir nepažeisti vartotojo teisių, nedidinti skolos ir taip nepajėgiantiems už gaunamas šildymo paslaugas susimokėti Klaipėdos miesto gyventojams, pagrindo išvadai, kad 90 Eur išlaidos už tipinio ieškinio parengimą šioje byloje yra būtinos ir pagrįstos, nėra.

Iš dalies patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Laikant, kad patenkinta apie 97 procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteistina 14,60 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 270 straipsniu, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“, į. k. 140249252, iš atsakovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 571,45 Eur (penki šimtai septyniasdešimt vienas euras 45 ct) skolos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. liepos 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14,60 Eur (keturiolika eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.