Telšių apylinkės teismo nutartis

2020-10-13 · Byla Nr. M1-507-1048/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-13
Bylos Nr.
M1-507-1048/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06372-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Diržienė
Kaltinamasis
R. R.
Nukentėjusysis
E. Č., V. Č.
Advokatai
Kristina Adomavičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. M1-507-1048/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06372-2020-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.10.11; 1.2.4.6.2.1 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 13 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Aušra Diržienė,sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei,dalyvaujant prokurorams Sigitui Bružui, Alginai Giniotienei,kaltinamojo R. R. gynėjui advokatei Kristinai Adomavičienei,nukentėjusiesiems E. Č., V. Č., V. Č.,teismo psichiatrui ekspertui Sergejui Repovui,

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, kurioje R. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), bedarbis, teistas penkis kartus, paskutinį kartą – 2019 m. birželio 18 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, 40 parų arešto bausme ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 mėnesius, bausmę atliko; 2020 m. sausio 14 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,

kaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R. kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams, o būtent:

2020-02-13, apie 3 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,92 promilės neblaivumas), išgertuvių metu kilus konfliktui smurtavo prieš savo seserį E. Č. – paėmė už dešinės rankos pirštų ir juos lenkė į kitą pusę, po to sugriebė rankomis už kaklo ir trumpai smaugė, parvertė ant sofos, pešė plaukus ir vieną kartą kumščiu trenkė į krūtinę, taip smurtaudamas sukėlė E. Č. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais R. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis 2020-03-04, apie 15 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,16 promilės neblaivumas), išgertuvių metu kilus konfliktui rankomis pastūmė savo kartu gyvenantį patėvį V. Č., dėl ko šis griuvo ir galva trenkėsi į sekciją, dėl ko nukentėjusiajam buvo padaryta žaizda kaktoje, sukėlusi V. Č. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais R. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis 2020-03-30, apie 1 val. 29 min. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,62 promilės neblaivumas), smurtavo prieš savo mamą V. Č. – vieną kartą sudavė į veidą, pataikydamas į nosį, ir taip smurtaudamas sukėlė V. Č. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais R. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos ekspertai konstatavo, kad dėl psichikos sutrikimo R. R. nėra pilnavertis teismo proceso dalyvis, jis negali būti apklausiamas, negali dalyvauti tyrimo ir teismo procese, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo kaltinamajam R. R. klausimas buvo nagrinėjamas nedalyvaujant kaltinamajam (BPK 399 straipsnis).

Dėl 2020-02-13 padarytos nusikalstamos veikos.

Nukentėjusioji E. Č. posėdžio metu parodė, kad R. R. yra jos brolis ir ji sutinka duoti parodymus. Paaiškino, kad 2020 m. vasario mėnesį, tikslios datos nepamena, savo namuose sėdėjo su brolio R. R. žmona A. R. ir gėrė sidrą, išgėrė gal 3-4 butelius. A. R. pradėjus verkti, broliui tai nepatiko. O kai ji pasakė broliui pakalbėsianti su jo žmona, šis supyko ir tempė ją už plaukų, laužė ranką, vieną kartą sudavė į krūtinę ir smaugė, kas sukėlė jai fizinį skausmą. Šiuo metu brolis su savo žmona kartu nebegyvena, jis gyvena Avižlių kaime su tėvais. Brolis jos atžvilgiu smurtavo pirmą kartą. Ji žinojusi apie broliui nustatytą psichikos sutrikimą, skirtus vaistus, tačiau 2020 m. vasario mėnesį brolis vaistų nevartojo, nes jo žmona juos išmetė. Gerdamas vaistus brolis elgėsi normaliai, o nustojęs juos gerti pasikeitė, bet smurtauti nėra linkęs. Šiuo metu brolis jokių vaistų nevartoja, alkoholio negeria gal savaitę, ji jam atleido ir jokių pretenzijų nereiškia. Liudytojos teigimu, ateityje ji galės daryti broliui teigiamą įtaką ir užtikrinti jo lankymąsi pas gydytojus bei vaistų vartojimą.

L. V. D. posėdžio metu parodė, kad R. R. yra jos brolis ir atsisakė duoti parodymus prieš jį.

Iš 2020-02-13 tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-06372-20 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pradėtas dėl to, kad 2020-02-13, apie 3 val. 22 min. (duomenys neskelbtini), R. R., būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,92 promilės girtumas, naudojo fizinį smurtą prie savo seserį E. Č., kuriai nustatytas 3,27 promilės girtumas, t. y. kilusio konflikto metu suėmė sesers dešinės rankos pirštus ir juos lenkė į išorę, po to sugriebęs rankomis už kaklo ją smaugė, o parvertęs ant sofos pešė jai plaukus bei sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą (1 t., b. l. 1).

Iš 2020-02-13 įvykio vietos apžiūros protokolo su priedu (fotolentele) matyti, kad įvykio vieta – medinis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23–28).

Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2020-02-13 užfiksuotas asmenų girtumas: 4 val. 19 min. R. R. nustatytas 1,92 promilės, 3 val. 45 min. E. Č. – 3,27 promilės girtumas (1 t., b. l. 36).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad šių įrodymų pakanka išvadai padaryti, jog 2020-02-13, apie 3 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), R. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,92 promilės neblaivumas), išgertuvių metu kilus konfliktui smurtavo prieš savo seserį E. Č. – paėmė už dešinės rankos pirštų ir juos lenkė į kitą pusę, po to sugriebė rankomis už kaklo ir trumpai smaugė, parvertė ant sofos, pešė plaukus ir vieną kartą kumščiu trenkė į krūtinę, taip smurtaudamas sukėlė E. Č. fizinį skausmą. Tokiu būdu R. R. padarė jam inkriminuojamą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl 2020-03-04 padarytos nusikalstamos veikos.

Nukentėjusysis V. Č. posėdžio metu parodė, kad R. R. yra jo posūnis, kurį augina nuo 2 metų amžiaus ir sutiko duoti parodymus. Jis R. R. smurto prieš E. Č. nematė ir nieko negali apie tai papasakoti. O dėl jo paties konflikto su posūniu parodė, jog tai galėjo būti kaltinime nurodytu laiku 2020-03-04, kai abu neblaivūs su R. R. susipyko, susistumdė, po to iškvietė policijos pareigūnus. Liudytojas negalėjo paaiškinti, iš kur jam atsirado žaizda kaktoje.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismo posėdyje buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti nukentėjusiojo V. Č. parodymai (1 t., b. l. 106–107, 120). Ikiteisminio tyrimo metu V. Č. parodė, kad 2020-03-04 jis ir posūnis R. R. vartojo alkoholinius gėrimus, išgertuvių metu tarp jo ir posūnio įvyko žodinis konfliktas, jo metu jie pradėjo stumdyti vienas kitą. Susistumdymo metu Ramūnas jį stipriai pastūmė, dėl ko jis galva atsitrenkė į sekciją, esančią prie sienos ir prasiskėlė kaktą.

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiojo V. Č. parodymus, nukentėjusysis V. Č. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai yra teisingi, juos patvirtina, tiesiog šiuo metu nebeprisimena, kur atsitrenkė susistumdymo metu ir kaip buvo sužalota kakta. Apie įvykį 2020-03-30, kuomet nuo R. R. smurto nukentėjo jo žmona V. Č., negalintis nieko pasakyti, nes to įvykio nematė. Liudytojo teigimu, posūnis blaivus nebūna agresyvus, o namuose vykstančios išgertuvės išprovokuoja R. R. smurtą. Nukentėjusysis R. R. dėl šio įvykio pretenzijų neturintis.

Iš 2020-03-04 tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-9338-20 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pradėtas dėl to, kad 2020-03-04, apie 15 val. 24 min. (duomenys neskelbtini) R. R. konflikto metu kojomis ir rankomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių neblaiviam patėviui V. Č., dėl ko prakirto jam kaktą ir sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 75).

Iš 2020-03-04 tarnybinio pranešimo matyti, kad iš Telšių AVPK gautas pranešimas apie tai, kad neblaivus posūnis konflikto metu mušėsi rankomis ir spardėsi kojomis. Atvykus pareigūnas į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name buvo trys akivaizdžiai neblaivūs asmenys, t. y. nukentėjusysis V. Č., kuriam ant veido, t. y. kaktos dešinės pusės matėsi sužalojimai – prakirsta kakta, iš kurios smarkiai kraujavo, jo žmona – V. Č. ir jos sūnus R. R.. Įvykio vietoje R. R. nustatytas 2,16 prom. girtumas (1 t., b. l. 84–85).

Iš 2020-03-04 įvykio vietos apžiūros protokolo su priedu (fotolentele) matyti, kad įvykio vieta – medinis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 96–102).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad R. R. 2020-03-04, 16 val. 35 min. nustatytas 2,16 promilės girtumas (1 t. b. l. 133-135).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 374/2020(04) matyti, kad V. Č. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 132).

Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad šių įrodymų pakanka išvadai padaryti, jog 2020-03-04, apie 15 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), R. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,16 promilės neblaivumas), išgertuvių metu kilus konfliktui rankomis pastūmė savo kartu gyvenantį patėvį V. Č., dėl ko šis griuvo ir galva trenkėsi į sekciją, dėl ko nukentėjusiajam buvo padaryta žaizda kaktoje, sukėlusi V. Č. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu R. R. padarė jam inkriminuojamą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl 2020-03-30 padarytos nusikalstamos veikos.

Nukentėjusioji V. Č. posėdžio metu sutiko duoti parodymus ir paaiškino, kad šių metų pavasarį, tiksliai dienos nepamena, ji gulėjo lovoje, o sūnus R. R. buvo girtas, kai eidamas pro šalį užvirto ant jos ir krisdamas alkūne netyčia kliudė jai nosį, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Kas iškvietė policijos pareigūnus, ji nežino.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas perskaitė ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus nukentėjusiosios V. Č. parodymus (1 t., b. l. 150–151). Ikiteisminio tyrimo metu V. Č. parodė, kad 2020-03-30 apie 01.29 val. (duomenys neskelbtini) jos sūnus R. R. prieš ją naudojo fizinį skausmą, kad 19 val. ji kartu su sūnumi R. R. ir vyru V. Č. vartojo alkoholinius gėrimus – alų. Pasibaigus išgertuvėms, ji su vyru atsigulė, begulint lovoje vyras paprašė R. atnešti alaus, o sūnus vyrui atsakęs, kad jokio alaus neturi. Tuomet ji pasakiusi sūnui, kad nemeluotų ir duotų tėvui išgerti, dėl ko sūnui tai nepatiko, jis priėjęs prie jos ranka vieną kartą sudavė jai į veido sritį, nuo suduoto smūgio jai skaudėjo nosį ir iš jos pradėjo bėgti kraujas.

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, V. Č. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai yra teisingi, ji juos patvirtina, sūnus jai uždavė į nosį, dėl ko ir bėgo kraujas. Liudytoja teigia, kad alkoholį visi šeimos nariai vartoja tuomet, kai gauna pašalpą, tačiau sūnus išgėręs ne visad būna agresyvus, tik tuomet kai supyksta. Jos žiniomis, sūnus pas psichiatrą ambulatoriškai nesilanko. Teigia, kad abi su dukra galėtų užtikrinti, jog sūnus vartotų vaistus.

Iš 2020-03-30 tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-12674-20 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pradėtas dėl to, kad 2020-03-30, apie 1 val. 29 min. (duomenys neskelbtini) R. R., kuriam nustatytas 1,62 promilės girtumas, konflikto metu vieną kartą ranka trenkė į veidą savo mamai V. Č. (nustatytas 1,96 promilės girtumas), taip sukėlė jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 136).

Iš 2020-03-30 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu su priedu (fotolentele) matyti, kad priimtas V. Č. pareiškimas, kuriame ji nurodė, kad 2020-03-30 apie 1 val. 29 min. (duomenys neskelbtini) jos sūnus R. R. prieš ją naudojo fizinį smurtą, t. y. ranka vieną kartą sudavė jai į veido sritį, iš nosies pradėjo bėgti kraujas; įvykio vieta – medinis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) bei smurto požymiai nukentėjusiosios veide (1 t., b. l. 150–156).

Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad šių įrodymų pakanka išvadai padaryti, jog 2020-03-30, apie 1 val. 29 min. (duomenys neskelbtini), R. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,62 promilės neblaivumas), smurtavo prieš savo mamą V. Č. – vieną kartą sudavė į veidą, pataikydamas į nosį, ir taip smurtaudamas sukėlė V. Č. fizinį skausmą. Tokiu būdu R. R. padarė jam inkriminuojamą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs pavojingą veiką. Baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės, ir baudžiamojo poveikio priemonės gali pasiekti tikslą tik tuo atveju, jei jos taikomos žmogui, turinčiam normalius psichinius gebėjimus, galinčiam laisvai orientuotis aplinkoje, suprasti savo poelgių esmę, numatyti jų padarinius, taigi – sąmoningai pasirinkti teisingą elgesio variantą.

Ikiteisminio tyrimo metu Telšių apylinkės teismo 2020-03-30, 2020-04-14 nutartimis R. R. buvo paskirtos ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės (2 t., b. l. 5-6, 22-23).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertai, atlikę dvi teismo psichiatrijos ekspertizes, pateikė du ekspertizės aktus Nr. 86TPK-129/2020 ir Nr. 86TPK-130/2020, kuriuose pateiktos išvados: R. R. yra nustatomas (duomenys neskelbtini) ir diagnozuojamas – (duomenys neskelbtini), dėl ko baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų metu jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti bei šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. Taip pat nustatomas gretutinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Ekspertizės aktuose konstatuota: 1) R. R. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini); 2) Nusikalstamų veikų 2020-02-13, 2020-03-04, 2020-03-30 R. R. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini), dėl ko negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti; 3) dėl esamo psichikos sutrikimo R. R. nėra pilnavertis teismo proceso dalyvis, su juo negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negali būti apklausiamas, negali dalyvauti tyrimo ir teismo procese; 4) R. R. tikslinga taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (2 t., b. l. 9–12, 26–28).

Teisiamojo posėdžio metu teismo ekspertas teismo psichiatras Sergejus Repovas patvirtino pateiktas ekspertizės išvadas. Papildomai paaiškino, kad atlikus ekspertizes R. R. buvo nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl ko ir pateiktos išvados, jog nusikalstamų veikų padarymo metu R. R. negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Būtent dėl šios sutrikimo R. R. ir šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. Atlikto intelekto tyrimo metu nustatytas R. R. intelekto koeficientas – 48, atitinkantis vidutinio protinio atsilikimo ribas. R. R. taip pat buvo nustatytas gretutinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). R. R. rekomenduojama taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, jis turėtų būti įpareigotas reguliariai lankytis vietos psichikos sveikatos centre ir vykdyti visus gydytojo psichiatro nurodymus, esant reikalui – vartoti paskirtus medikamentus. Eksperto nuomone, šiuo konkrečiu atveju rekomenduojamos priemonės bus pakankamos, o asmeniui nesilaikant paskirtos priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonės, bus galimybė kreiptis į teismą dėl jos pakeitimo. Šiuo atveju pageidautina ir šeimos narių pagalba užtikrinant R. R. lankymąsi psichikos sveikatos centre. Šiuo atveju nusikalstamų veikų padarymui provokuojantis veiksnys buvo alkoholis, pagal esamą sveikatos būklę R. R. nusikalstamų veikų padarymo metu nekėlė tiesioginio pavojaus aplinkinių sveikatai ir gyvybei. Užtikrinus alkoholio nevartojimą, reguliarų lankymąsi pas gydytoją psichiatrą ir medikamentų vartojimą, R. R. nekels tiesioginės grėsmės aplinkinių sveikatai ir gyvybei.

Teismo posėdžio metu R. R. gynėja advokatė Kristina Adomavičienė nurodė, kad iš bylos medžiagos nekyla abejonių, jog R. R. įvykdė įstatymo uždraustas veikas – vartojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narius, visos jos padarytos pavartojus alkoholį, nukentėjusieji šiuo metu pretenzijų neturi. Iš ekspertų išvadų matyti, kad R. R. įstatymo uždraustas veikas padarė būdamas nepakaltinamas, todėl jam turėtų būti taikomos priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonės.

Įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas ir eksperto paaiškinimus, darytina išvada, kad R. R. darydamas šias nusikalstamas veikas dėl psichikos sutrikimo – (duomenys neskelbtini), negalėjo suvokti nusikalstamos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, kas sudaro pagrindą pripažinti R. R. nepakaltinamu (BK 17 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad R. R. uždraustas veikas padarė būdamas nepakaltinamas, yra pagrindas R. R. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę (BK 17 straipsnio 2 dalis, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, R. R. padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, teismo psichiatrijos ekspertizės aktus, eksperto paaiškinimus teisme, į tai, kad dėl padarytų veikų pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare, daro išvadą, kad yra pagrindas R. R. skirti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2020-02-13, 2020-03-05, 2020-03-30 nutarimais R. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nutarčiai įsiteisėjus naikintinos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 392 ir 401 straipsniais, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalies 1 punktu, bei 404 straipsniu,

nutaria:

Pripažinti, kad R. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, būdamas nepakaltinamas, ir taikyti R. R. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2020 m. vasario 13 d., 2020 m. kovo 5 d. ir 2020 m. kovo 30 d. nutarimais R. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti įsiteisėjus nutarčiai panaikinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus. Skundą turi teisę paduoti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.

Teisėja Aušra Diržienė