Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Vitunskienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. P. skundą atsakovui Varėnos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Varėnos komunalinis ūkis“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB "Varėnos komunalinis ūkis" prašo teismo skundą atmesti ir teismo posėdyje nurodė, jog namas nėra avarinės būklės, nes atliekama periodiškai techninė apžiūra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas dalinai.

Nustatyta byloje esančiais įrodymais, jog Varėnos rajono savivaldybė, atstovaujama UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ direktoriaus V. K., ir pareiškėja T. P. 2005-02-08 sudarė savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 9, kuria T. P. iš socialinio būsto fondo buvo suteikta 33,74 kv. m. gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l.157). Pareiškėja 2012-10-18 prašymais kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybės administraciją ir prašė atsižvelgiant į pastato, esančio (duomenys neskelbtini), blogą būklę inicijuoti statinio avarinei būklei nustatyti komisijos skyrimą ir atlikti veiksmus dėl statinio būklės įvertinimo ir tolesnių pastato avarinės būklės padarinių šalinimo, užtikrinant pareiškėjai galimybę naudotis nuomos teise tinkamu būstu jos šeimai (b.l. 7-9). Varėnos rajono savivaldybės administracija 2012-11-14 raštu Nr. PSD-4976-(3.28.) „Dėl buto remonto“ pranešė pareiškėjai, kad pagal sudarytą nuomos sutartį ji turi ne rečiau kaip kartą per 5 metus savo lėšomis atlikti nuomojamų patalpų einamąjį remontą bei nurodė, jog pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) pagal pripažinimo avariniu aktą nėra avarinės būklės ir šiuo metu name nėra laikančiųjų konstrukcijų pokyčių, todėl atlikti namo kapitalinį remontą nebūtina (b.l. 12).

Byloje ginčas kilęs dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2012-11-14 sprendimo Nr. PSD-4976-(3.28.) „Dėl buto remonto“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje numatytos savarankiškos savivaldybių funkcijos. Minėto straipsnio 15 punkte viena iš funkcijų - savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymas ir jo remontas, socialinio būsto nuoma. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.576 straipsnis apibrėžia gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sampratą, t. y. gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalyku gali būti tik tinkamas gyventi gyvenamasis namas ar jo dalis, atskiras butas arba izoliuota gyvenamoji patalpa iš vieno ar kelių kambarių ir su ja susijusių pagalbinių patalpų (CK 6.581 str.). CK 6.587 straipsnio 1 dalis numato gyvenamosios patalpos nuomotojo pareigą perduoti nuomininkui laisvą, tinkamą gyventi gyvenamąją patalpą, nurodytą sutartyje, o patalpa laikoma netinkama gyventi, jeigu yra tokios būklės, kad gyvenimas joje keltų grėsmę nuomininko ar jo šeimos narių sveikatai ar saugumui, ar visuomenės saugumui ir sveikatai. Šio straipsnio 6 dalis sako, jog nuomotojas privalo užtikrinti tinkamą gyvenamojo namo, kuriame yra išnuomota gyvenamoji patalpa, naudojimą, teikti nuomininkui už mokestį sutartyje numatytas būtinas komunalines paslaugas arba užtikrinti jų teikimą, užtikrinti daugiabučio namo bendro turto ir komunalinių paslaugų teikimo įrangos, esančios name, remontą.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-19 įsakymu Nr. 676 patvirtintas Statybos techninio reglamentas STR1.12.01:2004 „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2010-12-31) (toliau- Tvarka), kuris nustato valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarką. Avarinis statinys- statinys, kurio būklė neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyto esminio statinio reikalavimo- mechaninio atsparumo ir pastovumo, todėl toliau naudoti jį nesaugu, o statinio galimos avarinės būklės požymiai- statinio (jo dalies, konstrukcijų elementų, pertvarų ar ramsčių) deformacijos, dėl kurių gali būti nustatyta avarijos grėsmė (Tvarkos 6 p.). Pagal Tvarkos 8 punktą valdytojo vadovas (jo įgaliotas atstovas) (toliau – Vadovas), vykdydamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (5.4) ir kitų teisės aktų jam nustatytas prievoles, nustačius statinio galimos avarinės būklės požymius (Reglamento 1 priedas), užsako statinio ekspertizę. Atlikus statinio ekspertizę ir jei statinio ekspertizės akte pateikta išvada, kad statinys yra avarinis, Vadovas, vadovaudamasis statinio ekspertizės akte pateikta išvada, pripažįsta, kad statinys yra avarinis, ir surašo statinio pripažinimo avariniu aktą (toliau – Aktas) (Reglamento 2 priedas)(Tvarkos 11 punktas), o jei statinio ekspertizės akte pateikta išvada, kad statinys nėra avarinis, Vadovas imasi priemonių, kurios nurodytos statinio ekspertizės akte, tam, kad būtų pašalinti nustatyti avarinės būklės požymiai. (Tvarkos 12 punktas).

Statybos įstatymo 4 straipsnio dalies 1 punkte numatytas vienas iš esminių statinių reikalavimų: mechaninis atsparumas ir pastovumas, t.y. kad apkrovos, galinčios statinį veikti statybos ir naudojimo metu, nesukeltų šių pasekmių: viso statinio ar jo dalies griūties, didesnių deformacijų nei leistinos, žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai; žalos dėl aplinkybių, kurių be didelių sunkumų ir išlaidų galima išvengti ar jas apriboti (sprogimas, smūgis, perkrova, žmonių padarytos klaidos). Statinio galimos avarinės būklės požymiai- statinio (jo dalies, konstrukcijų elementų, pertvarų ar ramsčių) deformacijos, dėl kurių gali būti nustatyta avarijos grėsmė. Valdytojo vadovas (jo įgaliotas atstovas) vykdydamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų teisės aktų jam nustatytas prievoles, nustačius statinio galimos avarinės būklės požymius, užsako statinio ekspertizę (Tvarkos 8 p.). Statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyti statinio esminiai reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. Statinio techninę priežiūrą sudaro: 1) nuolatinis statinio būklės stebėjimas, kurio tikslas – nustatyti vizualiai pastebimus statinio būklės pokyčius statinio naudojimo metu; 2) statinio periodinės ir specializuotos apžiūros, kurių tikslas – nustatyti statinio techninės būklės pokyčius per tam tikrą laiką arba kitais atvejais, jeigu tokios apžiūros numatytos šio Įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nurodytose taisyklėse; 3) pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas; 4) remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas (Statybos įstatymas 41 str. 5 d.).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog VšĮ „Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras“ 2008-01-18 statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. 08-02 atliko 3 butų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) konstrukcijų ekspertizę (toliau- Ekspertizės aktas). Minėtame akte nurodyta, jog namo konstrukcijos tenkina techninių reikalavimų statybos reglamento STR 2.01.01(1):2005 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas“ reikalavimus bei namo konstrukcijos (sienos, medinę perdangąlaikančios sijos ir stogą laikančios medinės gegnės) dar neturi statybos techninio reglamento STR 1.12.01:2004 „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“ galimos avarinės būklės požymių. Taip pat buvo nurodyta rekomendacijos statinio būklei pagerinti bei privalomos pastabos dėl buto Nr. 2 nekokybiško dūmtraukio apskardinimo pakeitimo nauju (b.l. 173-178). Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-01-10 įsakymu sudaryta komisija 2008-01-25 aktu pripažino savivaldybei nuosavybės teise priklausančio statinio, 3 butų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kad statinys yra ne avarinis bei pasiūlė statinio valdytojui gyvenamojo namo būklės pagerinimui atlikti rekomenduojamus darbus (b.l. 179-180). Minėtas aktas įstatymo nustatyta tvarka neapskųstas. UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ 2008-03-31 rašte informavo Varėnos rajono savivaldybę, jog Ekspertizės akte numatytos rekomendacijos įvykdytos: nekokybiškas dūmtraukio apskardinimas pakeistas nauju, verandos vandens nuvedimas perdarytas į kitą pusę bei nurodė, jog iki 2008-04-02 bus įrengta nuogrinda ir paklotas šaligatvis prie įėjimų į butus (b.l. 91). UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ 2011-10-10 rašte Nr. SD-136 nurodė Alytaus APGV Varėnos PGT, jog 2011-09-08 nurodyme dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo Nr. 39 nustatytos neatitiktys pašalintos bei 2011-01-25 rašte Nr. SD-14 nurodė, jog įvykdė 2010-10-29 nurodymą Nr. 93 ir išvalė (duomenys neskelbtini), buto Nr. 2 dūmtraukį ir jį išbalino (b.l 96-98).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑422/2009). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., 2008-11-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008).

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2012-11-14 sprendimas Nr. PSD-4976-(3.28) neatitinka minėtų individualių administracinių aktų reikalavimų (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 punktas), įtvirtintų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje.

Sprendime nėra aiškios individualios argumentacijos kokiomis objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais bei teisės aktais remiantis buvo nuspręsta dėl 3 butų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto atlikimo nereikalingumo. Skundžiamajame sprendime nurodyta, jog pagal savivaldybės nuosavybės teisės priklausančio 3 butų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pripažinimo avariniu aktą- jis ne avarinis, ir be to, šiuo metu name nėra laikančiųjų konstrukcijų pokyčių, kurie nebeužtikrintų namo pastovumo, todėl kapitalinį remontą atlikti nebūtina (b.l.12), tačiau kaip matyti iš nurodytų teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės socialinio būsto fondo remontą ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarką, pareiškėjos 2012-10-18 prašymo, kuriuo ji prašė sudaryti komisiją STR1.12.01:2004 nustayta tvarka ir atlikti veiksmus dėl statinio būklės įvertinimo ir tolesnių pastato avarinės būklės padarinių šalinimo (b.l.8,9), sprendimu atsakovas neišsprendė pareiškėjos prašymo ir neatliko minėtuose aktuose nurodytų veikmų, t.y. netikrino ar 2012 metais ginčo gyvenamasis namas turi galimos avarinės būklės požymių, neatliko jo periodinės ar specializuotos apžiūros ir kitų, būtinų veiksmų, o tik abstrakčiai nurodė, jog gyvenamasis namas nėra avarinis (kaip matyti iš bylos medžiagos vadovavosi VšĮ „Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras“ 2008-01-18 statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. 08-02 bei 2008-01-25 pripažinimo avariniu aktu (b.l. 176-180), neįvertinęs ir laiko aplinkybės, jog po atliktos statinio ekspertizės praėjo ketveri metai. Nurodytų aplinkybių atsakovas nepagrindė nei savo priimtame sprendime, nei atsiliepime į skundą, nei teismo posėdžio metu. Pripažintina, jog skundžiamame sprendime nenurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, neišdėstytas teisinis pagrindas kuo remiantis sprendimo išvados padarytos.

Vertindama nustatytus individualaus akto trūkumus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie individualaus administracinio akto trūkumai nagrinėjamos bylos kontekste yra esminiai (nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir nenurodyta individuali argumentacija bei teisinis pagrindas), todėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2012-11-14 sprendimas Nr.PSD-4976-(3.28.) „Dėl buto remonto“, naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Skundu pareiškėja taip pat prašė įpareigoti atsakovą sutinkamai su STR 1.12.01:2004 reikalavimais sudaryti komisiją atlikti socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), būklės įvertinimą.

Šis pareiškėjo reikalavimas tenkintinas iš dalies, nes ginčijamu sprendimu nebuvo įvertintos visos aplinkybės ir įrodymai pareiškėjos teisei į tinkamą gyventi gyvenamąją patalpą realizuoti. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi šį pareiškėjos reikalavimą bei aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad panaikinus Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2012-11-14 sprendimą Nr. PSD-4976-(3.28.) „Dėl buto remonto“, Varėnos rajono savivaldybės administracija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2012-10-18 prašymus (SPR-1114 ir 1115) dėl gyvenamojo namo būklės ir priimti dėl jų sprendimą (b.l.7-9). Be to, reikalavimas įpareigoti atsakovą sudaryti komisiją atlikti socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), būklės įvertinimą yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, ir nagrinėjamu atveju įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl komisijos sudarymo ir būklės įvertinimo neįvertinus sprendimo atitikties teisės aktų reikalavimams nėra jokio juridinio pagrindo, ir tik konstatavus padarytą subjektinės teisės ar teisėtų interesų pažeidimą atsakovas gali būti įpareigotas atlikti konkrečius veiksmus (priimti konkretų sprendimą)(ABTĮ 57 str.1 d.).

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjos skundas tenkintinas dalinai- Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2012-11-14 sprendimas Nr. PSD-4976-(3.28.) „Dėl buto remonto“ pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikintinas bei atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2012-10-18 prašymus (SPR-1114 ir 1115) dėl gyvenamojo namo būklės ir priimti dėl jų prendimą, o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjos T. P. skundą tenkinti dalinai.

Panaikinti Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2012-11-14 sprendimą Nr. PSD-4976-(3.28.) „Dėl buto remonto“.

Įpareigoti Varėnos rajono savivaldybės administraciją nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos T. P. 2012-10-18 prašymus (SPR-1114 ir 1115) dėl gyvenamojo namo būklės ir priimti dėl jų sprendimą.

Kitos skundo dalies netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.