- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-28
- Bylos Nr.
- M1-874-906/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43735-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Bliudsukis
- Advokatai
- Jovita Usonytė
- Kategorijos
asmens kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones I. V. atstovei šeimos nariui (dukrai) E. M.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), pensininkei, neteistai,
kaltinamai padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. V. tyčia sugadino svetimą turtą, tai yra:
2020 m. vasario 1 d. laikotarpyje nuo 09.45 val. iki 15.00 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, mesdama keramikinį šviestuvą, akmenį, suskaldė (duomenys neskelbtini) namo kieme Klaipėdos m. stovėjusio, V. O. priklausančio automobilio „Buick Encore Essence“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio lango stiklą, 463,85 Eur vertės.
Atsižvelgiant į ekspertų išvadas dėl negalėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose, byla išnagrinėta nedalyvaujant I. V..
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoju I. V. atstovė - dukrai E. M. parodė, kad jos mama gyvena viena yra (duomenys neskelbtini), serga kraujagyslių ligomis ir dėl kraujotakos sutrikimų kartais tai pasireiškia ir jos neadekvačiame elgesyje. Apie įvykį sužinojo iš kaimynų, žino, kad po mamos namo langais stovėjo kaimyno automobilis ir prie jo buvo keramikinis šviestuvą, kuris stovėdavo mamos bute ant palangės. Butas antrame aukšte, langai atsidaro į vidų. Tam, kad atidaryti langą reikalinga pirmiausia patraukti šviestuvą. Pripažįsta automobilio apgadinimai padaryti apie 2 m. atstumu nuo namo, todėl netyčia krisdamas daiktas nebūtų galėjęs tiek nuskrieti. Pripažįsta, kad mama galimai jį metė. Tačiau mama nieko neprisimena. Turtinę žalą draudimui atlygino. Žino apie ankstesnius atvejus kai mama yra mėčiusi pro langą smulkius daiktus, maistą. Mama pripažino nevartojusi gydytojo skirtų vaistų kraujotakai. Iš karto po įvykio mama vėl pradėjo vartoti vaistu, lankėsi pas gydytoja. Sutinka dėl jos ambulatorinio gydimo.
Teismo psichiatrijos ekspertas D. T. teismo posėdžio metu patvirtino tyręs I. V.. Patvirtino, kad jai buvo diagnozuota įgyta silpnaprotystė, kraujagyslinė demencija. Nustatė atminties sutrikimus. Iš pokalbio nustatė, kad ji priešiškai nusiteikusi kaimynų atžvilgiu, neišeina iš namų nes saugo savo turtą. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir tyrimo metu visiškai negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Rekomenduoja taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminėje sveikatos priežiūros įstaigoje.
Liudytoja V. O. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-02-01 apie 09.30 val. jos vyras savo automobiliu nuvežė ją į darbą, Klaipėdoje. Apie 09.45 val. vyras grįžo namo. Būdamas namuose, laikotarpyje nuo 10.00 iki 11.00 val. girdėjo, kaip kaimynė I. V., kuri jų nuomone serga psichine liga, gyvenanti virš jų 3 bute, kažką garsiai trankė į grindis. Kadangi kaimynė dažnai taip elgiasi bei mėto įvairius daiktus pro langą ir laiptinėje, tad vyras nekreipė dėmesio. Apie 15.00 val. vyras turėjo parvežti ją iš darbo, įsėdęs į jos automobilį „Buick Encore Essence“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad sudaužytas priekinis jos automobilio stiklas. Prie automobilio mėtėsi šukės nuo sudužusios lempos bei akmuo. Mano, kad stiklą išdaužė kaimynė, mesdama pro savo buto langą arba stalinę lempą arba akmenį. V. O. liudytojo papildomos apklausos metu parodė, kad dėl 2020-02-01 jai priklausančio automobilio „Buick Encore Essence“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini) namo kieme Klaipėdos m., sudaužyto priekinio stiklo, padarytą žalą atlygins draudimo bendrovė „Gjensidige“, kurioje automobilis apdraustas. Mano, kad I. V. reikia gydyti. Jos elgesys neprognozuojamas. Girdi, kaip ji savo bute pastoviai bilda, mėto daiktus. Kalbėjo su Ingridos artimaisiais dėl jos elgesio, tačiau jiems paaiškino, kad I. V. pati atsisako gydytis ir jie negali jos priversti. (b.l.37-38, 48-50).
Pagal 2020-02-01 nukentėjusiosios V. O. pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas (b.l. 1).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota apgadinto automobilio stovėjimo vieta. Atstumas nuo namo sienos 1,16 m., įdauža automobilio stikle ties automobilio viduriu (b.l. 16-23).
Draudimo bendrovė atlygino už remonto darbus 463,85 Eur (b.l. 31).
E. M. atlygino draudimui padarytą žalą (b.l. 34, 158, 159).
2020-08-21 apžiūrėtas įvykio vietoje rastas lempos gaubtas, šukės ir akmuo (b.l. 60-62).
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad dėl įgytos silpnaprotystės, kraujagyslinės demencijos, I. V. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu visiškai negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu I. V. nepatikslinta kraujagyslinė demencija, ji negali suvokti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. Dėl išreikštų atminties ir dėmesio sutrikimų, progresuojančių funkcijų sutrikimo, su I. V. negalima atlikti procesinius tyrimo veiksmus. I. V. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicininę poveikio priemonę - ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminėje sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą. (b.l. 129-130).
Įvertinus byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus duomenis, teismas konstatuoja, kad I. V. sugadino svetimą turtą V. O. priklausančio automobilio „Buick Encore Essence“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio lango stiklą, kurio vertė 463,85 Eur. Tuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.
Dėl priverčiamųjų medicinos priemonių.
Teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad I. V. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo įgyta silpnaprotyste, kraujagysline demencija ir visiškai negalėjo suvokti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Šiuo metu I. V. serga nepatikslinta kraujagysline demencija, dėl ko negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. I. V. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicininę poveikio priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminėje sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą. (b. l. 129-130). Teismo posėdžio metu teismo psichiatrijos ekspertas D. T. patvirtino ekspertizės akto išvadą.
Įvertinus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadas ir teismo psichiatrijos eksperto paaiškinimus, daroma išvada, kad I. V. darydama nusikalstamą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti pavojingų nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir negalėjo valdyti savo veiksmų. Taigi, nusikalstamas veikas ji padarė būdama nepakaltinama (BK 17 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs I. V. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, teismo psichiatrijos eksperto paaiškinimus ir rekomendacijas, daro išvadą, jog I. V. reikalingas gydymas. Atsižvelgiant į sveikatos būklę, specialisto rekomendacijas tikslinga taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teismas
nutaria:
pripažinti, kad I. V. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, būdama nepakaltinama.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu I. V. paskirti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo, o asmeniui, kurio atžvilgiu priimta nutartis – nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos – gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis ir prokuroras.