Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Linai Petreikei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams L. Z. ir A. Z. dėl tėvo atskyrimo nuo nepilnamečių vaikų, neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovas L. Z. su ieškiniu iš esmės sutiko. Paaiškino, kad su savo dukterimis bendrauja, stengiasi, kad jų ryšys nenutrūktų. Pats yra neįgalus dėl epilepsijos ir cerebrinio paralyžiaus, todėl jam sunku susirasti darbą, tinkamai prižiūrėti dukteris. Gyvena socialiniame būste, kuriame nėra būtinos buitinės technikos. Dukra G. Z. turi negalią, jai nustatytas raidos atsilikimas, todėl mergaitei reikalinga ypatinga priežiūra. Norėtų auginti dukteris pats, bet šiuo metu dėl sveikatos problemų ir blogų buities sąlygų negali tinkamai pasirūpinti dukterimis. Nurodė, kad atsakovė A. Z. su dukra G. Z. nebendrauja, išlaikymo jai neteikia. Mano, kad A. Z. pati turėtų auginti dukrą A. Z..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). CK 3.183 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo, yra nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 3 dalį, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovai turi nepilnametes dukras G. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21, 22). Atsakovas taip pat iš pirmos santuokos turi dukrą G. Z., gim. (duomenys neskelbtini), kurios mama V. Z. yra mirusi (b. l. 22, 24). Telšių rajono apylinkės teismo 2017-05-09 sprendimu santuoka, įregistruota 2011-05-14 tarp L. Z. ir A. Z., buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria atsakovai susitarė, kad nepilnametės dukros G. Z. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu L. Z. jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, o nepilnametės dukros A. Z. gyvenamoji vieta nustatoma su motina A. Z. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir atsakovai įsipareigojo teikti nepilnametėms dukroms materialinį išlaikymą kiekvieno mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur iki dukrų pilnametystės (b. l. 14). Atsakovo L. Z. šeima Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-11 įsakymu įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-10-23 įsakymu L. Z. ir jo dabartinės draugės (sugyventinės) šeima taip pat buvo įrašyta į Skuodo rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 15, 18). Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo L. Z. šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, su atsakovo šeima dirbo socialiniai darbuotojai (b. l. 10-11, 15-18). Iš socialinio darbuotojo pateiktų darbo su šeima veiklos ataskaitų, kitų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagrindinės problemos šeimoje – atsakovo socialinių įgūdžių stoka, atsakomybės už vaiko priežiūrą nesuvokimas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad G. Z. yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, jai reikalingas didesnis dėmesys ir priežiūra, higienos ir švaros palaikymas (b. l. 18, 19-21). Iš medicinos dokumentų išrašų nustatyta, kad atsakovui neterminuotai yra nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, jis gali dirbti tik esant tam tikroms sąlygoms (b. l. 23-24). Taip pat nustatyta, kad esant informacijos, kad atsakovas galimai tvirkina savo nepilnametę dukrą G. Z., mergaitė buvo paimta iš šeimos ir jai nuo 2018-01-03 nustatyta laikinoji globa, šiuo metu mergaitė gyvena su močiute K. Z. (b. l. 4). Šiaulių apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl G. Z. tvirkinimo nutrauktas nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių (b. l. 7-9). Iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad G. Z. su tėvu negyvena seniai, kadangi mergaitė nesutarė su jo buvusia žmona atsakove A. Z.. Ilgą laiką jos globa nebuvo nustatyta, nuo 2018-01-09 G. Z. nustatyta laikinoji globa jos močiutės A. P. šeimoje (b. l. 5). A. Z. laikinoji globa nustatyta nuo 2018-06-19 jos močiutės S. B. šeimoje (b. l. 5).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė A. Z. yra išvykusi į (duomenys neskelbtini), jos tiksli buvimo vieta nėra žinoma, ji yra visiškai nusišalinusi nuo vaikų auginimo, priežiūros, ugdymo ir išlaikymo, su vaikais nebendrauja (b. l. 6, 26). Pažymėtina, kad atsakovė, būdama informuota apie bylą, atsiliepimo į ieškinį neteikė, savo pozicijos neišdėstė, bylos nagrinėjime nedalyvavo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas, kraštutinė priemonė, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013 ir kt.). Turi būti užtikrinama, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvai negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, taip pat turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, taip pat turi būti vertinami ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys tėvų veiksmai.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei pačio atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad atsakovui L. Z. yra neterminuotai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, dėl neįgalumo jam sunku įsidarbinti, nes gali dirbti tik esant tam tikroms sąlygoms (b. l. 23-24). Pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo vaikystės serga cerebriniu paralyžiumi ir epilepsija, todėl dėl sveikatos problemų jam būtų sunku rūpintis savo dukromis, ypač neįgalia dukra G. Z., kuriai dėl specifinių raidos sutrikimų reikalinga ypatinga priežiūra.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas, gyvendamas su savo dukra ne visada tinkamai ja rūpinosi, nes jam stigo socialinių įgūdžių, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad pats atsakovas yra neįgalus, jo ryšys su nepilnamečiais vaikais nėra nutrūkęs, jis su dukromis bendrauja, rūpinasi jų sveikata, mokymusi. Atsižvelgiant į tai, paties atsakovo norą auginti vaikus, darytina išvada, kad yra pagrindas atsakovą atskirti nuo vaikų, nes darytina išvada, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių, tai yra savo ligos ir trūkstamų socialinių įgūdžių, o ne dėl piktnaudžiavimo tėvų valdžia, negali tinkamai pasirūpinti vaikais G. Z., A. Z. ir G. Z. bei su jais gyventi (CK 3.179 straipsnis).

Atsakovą atskyrus nuo vaikų, atsakovas netenka teisės gyventi kartu su vaikais ir reikalauti juos grąžinti iš kitų asmenų, tačiau kitomis teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaikais. Atskirtam atsakovui nuo vaikų yra išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės (CK 3.179 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis).

Atsakovui išaiškintina, kad išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo pritaikytas vaikų atskyrimas, jis gali kreiptis į teismą dėl atskyrimo panaikinimo (CK 3.182 straipsnio 4 dalis).

Byloje nustatyta, kad atsakovė A. Z. yra išvykusi į užsienį, ji su nepilnametėmis dukromis nebendrauja, neteikia tinkamo išlaikymo. Visuma byloje ištirtų įrodymų neginčijamai patvirtina faktą, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo vaikų priežiūros ir nesidomi jais bei jų sveikata, nelanko vaikų, neišlaiko vaikų. Atsakovė išvykdama į užsienį dukterį A. Z. prižiūrėti paliko savo mamai S. B., su kita savo dukra, kuri augo kartu su tėvu L. Z., nebendrauja, ja nesidomi. Taigi atsakovė sąmoningai nusišalino nuo savo vaikų priežiūros ir paliko juos be motinos globos. Be to, atsakovės procesinis elgesys – atsakovė neteikė jokio atsiliepimo, prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio, į teismo posėdį neatvyko, nors procesiniai dokumentai jai buvo įteikti (b. l. 29), rodo, kad A. Z. yra visiškai abejinga savo vaikų atžvilgiu ir nenori auginti jų pati. Toks atsakovės elgesys, kuomet atsakovė visiškai nesirūpina vaikais, neatlieka savo pareigų vaikų atžvilgiu, neužtikrina jų poreikių, pažeidžia vaikų interesus ir sudaro motinos valdžios apribojimo pagrindą (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovė visiškai neatlieka savo kaip motinos pareigų ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl yra pagrindas atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad tėvai gali kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ir tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.182 straipsnio 3 dalis).

Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis). Atskyrus vaikus nuo tėvų (vieno iš tėvų), taip pat turi būti išspręstas klausimas dėl nuolatinės globos nustatymo. Šiuo atveju, kadangi bus inicijuota byla dėl globos nustatymo vaikams dėl atsakovės, darytina išvada, kad tuo pačiu bus išspręstas ir klausimas dėl nuolatinės globos vaikams nustatymo pritaikius atsakovui atskyrimą nuo vaikų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. Z., A. Z. ir G. Z. šiuo metu yra nustatyta laikinoji globa, laikinosiomis globėjomis paskirtos mergaičių močiutės A. P., S. B. ir K. Z. (b. l. 4-5). Vaikai gyvena pas laikinąsias globėjas, kurios yra sudariusios tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas. Duomenų apie tai, kad dabartinės laikinosios globėjos netinkamai atlieka globėjų pareigas nėra, todėl siekiant užtikrinti vaikų teises ir teisėtus interesus, G. Z., A. Z. ir G. Z. gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl jų globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatytinos jų dabartinių laikinųjų globėjų gyvenamojoje vietoje (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų ar apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas ieškiniu prašo sumažinti atsakovo L. Z. įsipareigotą teikti išlaikymą dukrai A. Z. iki 30 Eur per mėnesį bei priteisti iš atsakovo išlaikymą G. Z. ir G. Z. mokamą periodinėmis išmokomis po 30 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystė, nes atsakovui nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, jis niekur nedirba, turi tris vaikus, kuriems turi teikti išlaikymą. Atsižvelgiant į G. Z., A. Z. ir G. Z. amžių ir tokio amžiaus vaikų poreikius, laikytina, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymas vaikams yra per mažas ir negalėtų užtikrinti net minimalių nepilnamečių vaikų poreikių. Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus atsakovo nurodytas aplinkybes dėl jo turtinės padėties, valstybės mokamas vaiko išlaikymo išmokas, darytina išvada, kad yra pagrindas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iš atsakovo L. Z. priteisti išlaikymą vaikams G. Z. ir G. Z. po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Iki teismo sprendimo dėl globos vaikams nustatymo įsiteisėjimo išlaikymas išieškotinas vaikų laikiniesiems globėjams (CK 3.202 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, vaikams turi būti teikiamas vienodo dydžio išlaikymas, todėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017-05-09 sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovo įsipareigotas teikti išlaikymas dukrai A. Z. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sumažintinas iki 70 Eur bei pakeistinas išlaikymo vaikui išieškotojas ir iki teismo sprendimo dėl globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo atsakovo L. Z. įsipareigotas teikti išlaikymas dukrai A. Z. taip pat išieškotinas laikinajai globėjai (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

Duomenų apie savo turtinę padėti atsakovė A. Z. nepateikė, tačiau atsižvelgtina į tai, kad ji gyvena ir galimai dirba užsienyje. Įvertinus nepilnamečio vaiko A. Z. amžių ir tokio amžiaus vaiko poreikius, ieškovo prašomas priteisti išlaikymas vaikui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra minimalus, todėl iš atsakovės priteistinas išlaikymas dukrai A. Z. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Iki teismo sprendimo dėl globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo išlaikymas išieškomas A. Z. laikinajai globėjai S. B., kuri privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesais (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

Telšių rajono apylinkės teismo 2017-05-09 sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovė A. Z. įsipareigojo teikti išlaikymą dukrai G. Z. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės, nurodant, kad išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise administruos vaiko tėvas L. Z.. Atsižvelgiant į tai, kad G. Z. šiuo teismu sprendimu atskiriama nuo tėvo L. Z., pakeistinas priteisto išlaikymo vaikui išieškotojas ir iki teismo sprendimo dėl globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo atsakovės A. Z. įsipareigotas teikti išlaikymas dukrai G. Z. išieškotinas laikinajai globėjai K. Z. (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

CPK 496¹ straipsnyje nustatyta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą, todėl inicijuotina byla dėl nuolatinės globos G. Z., A. Z. ir G. Z. nustatymo.

Abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo ir motinos valdžios apribojimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 265, 268 – 270 straipsniais, 402, 405, 406, 407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 496¹ straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Atskirti atsakovą L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo vaikų G. Z., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) G. Z., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini)

Neterminuotai apriboti atsakovės A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią vaikų G. Z., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko G. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su laikinąja globėja A. P..

Iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko G. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su laikinąja globėja K. Z..

Iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su laikinąja globėja S. B..

Priteisti iš atsakovo L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams

G. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. Z., gim. (duomenys neskelbtini), po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pakeisti 2017-05-09 Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1219-339/2017 atsakovo L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoto teikti išlaikymo dukrai A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur dydį – išlaikymą sumažinti iki 70 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų ir pakeisti išlaikymo išieškotoją bei išlaikymą išieškoti A. Z. globėjui.

Priteisti iš atsakovės A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pakeisti 2017-05-09 Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1219-339/2017 atsakovės A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoto teikti išlaikymo dukrai G. Z., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur išieškotoją ir išlaikymą išieškoti G. Z. globėjui.

Iki teismo sprendimo dėl globos vaikams nustatymo įsiteisėjimo išlaikymą išieškoti vaikų laikinosioms globėjoms A. P., K. Z. ir S. B..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Inicijuoti civilinės bylos dėl nuolatinės globos G. Z., gim. (duomenys neskelbtini), G. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), nustatymo ir globėjų paskyrimo nagrinėjimą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.