Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-220-1046/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-11
Bylos Nr.
1-220-1046/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37699-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
Nukentėjusysis
I. B.
Kaltinamasis
R. G.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-220-1046/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37699-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.1.; 1.2.5.4.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 11 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė,sekretoriaujant E. L.,dalyvaujant prokurorei S. B.,nukentėjusiajam I. B.,kaltinamajam R. G., jo gynėjui advokatui R. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, 9 klasių išsilavinimo, turintis neįgalumą, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylos įrodymus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. G. 2018 m. rugpjūčio 6 d., apie 17.30 val., kieme, adresu (duomenys neskelbtini), grasino nukentėjusiajam I. B., sakydamas, kad sukapos kirviu jo mažamečius keturis vaikus, jį bei jo sutuoktinę, po to dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į krūtinę, taip sukeldamas I. B. fizinį skausmą bei sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Įrodymai ir jų vertinimas

Kaltinamasis R. G. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad tą dieną nuvažiavo į parduotuvę nupirkti naujo šaldytuvo, nes senas sugedo. Pats buvo tik grįžęs iš ligoninės po infarkto, todėl negalėjo nieko sunkiai kelti. Pasikvietė į pagalbą Vytautą S. A., kad padėtų išnešti seną ir įnešti naują šaldytuvą. Nusipirko degtinės butelį ir po darbo garaže pavaišino draugą. Sėdint kaimynas I. B. vis vaikščiojo pro šalį. Neiškentęs paklausė kaimyno, kodėl šis pradūrė automobilio padangas. Pradėjo konfliktuoti. Priėjęs prie I. B. gal ir pastūmė šį, bet jokio smūgio kumščiu nesudavė. Kaimynė R. P. nieko negalėjo matyti, ji meluoja, nes yra I. B. žmonos draugė. Neprisimena, ką konkrečiai sakė konflikto metu. Tikrai nesakė, kad sukapos keturis mažamečius I. B. vaikus ir jį patį bei, kad sudegins namus. Konflikto metu nebuvo neblaivus, nes buvo išgėręs tik du stikliukus degtinės. Nežino kodėl kaimynas skambino policijai. Su I. B. taikytis nenori.

Nukentėjusysis I. B. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. vištidėje keitė stogą. Pritrūkęs varžtų nuėjo į bendrą kiemą jų pasiimti. Tuo metu R. G. su draugais sėdėjo garaže ir vartojo alkoholį. Einant pro šalį, R. G. pradėjo šaukti, kad jis (nukentėjusysis) subadė automobilio padangas. Tada kilo žodinis konfliktas. R. G. priėjęs ėmė šaukti, kad jis (nukentėjusysis) čia nebegyvens, sakė, kad padegs namus, kad sukapos vaikus ir visą šeimą, pradėjo visaip įžeidinėti. Grasinimai buvo išreikšti garsiai, juos girdėjo daugiau žmonių. R. G. grasinimai pasirodė realūs, nes buvo toks atvejis, kai kaltinamasis paleido savo piktą šunį ir tas šuo buvo užpuolęs jo (I. B.) 2 metų vaiką. Be to, buvo tos įvykis, kai R. G. anksčiau ten gyvenusiems žmonėms buvo užkišęs kaminą, galėjo ir vėl tą patį padaryti, tada būtų uždusę. Paskui R. G. pradėjo šaukti dėl žemės. Atsakius, kad visi dokumentai buvo sutvarkyti pas notarą, R. G. toliau šaukė, o paskui priėjęs vieną kartą trenkė į krūtinę. Kaip tik tuo metu kaimynė buvo kieme netoliese. Paklausė kaimynės, ar ši matė, kaip R. G. sudavė. Kaimynė atsakė, kad matė. R. G. draugai, kurie buvo garaže, nieko nedarė, tik Vytautas S. A. priėjęs paklausė, kas vyksta. Kaltinamojo draugai galėjo girdėti įžeidinėjimus. Jis (nukentėjusysis) stovėjo veidu į draugus, o R. G. – nugara, todėl kai kaltinamasis trenkė, nežino, ar galėjo matyti. Tada nuėjęs į garažą paskambino policijai. Policija atvyko greitai. Nuo suduoto smūgio skaudėjo krūtinę. Į gydytoją nesikreipė, bet pas teismo medicinos ekspertus buvo ir viską papasakojo taip, kaip buvo. Sutiktų taikytis su kaltinamuoju ir jam galėtų padėti prie ūkio. Tiesiog nori gyventi ramiai.

Liudytojas R. G. parodė, kad 2018 m. vasarą, vakare, apie 18 val. gavo pranešimą, kad vyksta konfliktas tarp kaimynų ir vienas kaimynas sudavė smūgius kitam bei grasina. Nuvykus į vietą su kolege tyrėja L. G. pasitiko nukentėjusysis I. B. ir pasakė, kad kaimynas R. G. sudavė kelis smūgius bei grasino jam ir jo šeimai. L. G. daugiau bendravo su nukentėjusiuoju, o jis (R. G.) daugiau su kaltinamuoju. Kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus: nuo jo sklido alkoholio kvapas, akys paraudusios ir visą tą laiką grasinio nukentėjusiajam. Kartu su kaltinamuoju užlipo į trečią namų aukštą ir leido R. G. persirengti. Visą tą laiką kaltinamasis kartojo, kad nužudys kaimyną, iškapos ir išžudys jo vaikus. Labai užsifiksavo tai, kad po kiekvieno grasinimo kaltinamasis dar pridurdavo „tikrai, tikrai“. Perspėjo R. G. dėl grasinimų, bet šis nesiliovė ir vis tiek kartojo tą patį. Nulipus žemyn, kieme, R. G. dar pakartojo grasinimus ir nukentėjusiajam girdint. Kaltinamojo grasinimai atrodė realūs. Jis (R. G.) išsigando, bijojo palikti kaltinamąjį namuose, kad šis savo grasinimų neįgyvendintų realiai. Kaltinamasis atrodė agresyvus, buvo sugniaužęs kumščius, kalbėjo nejuokaudamas ir dar tas jo vis kartojimas „tikrai, tikrai“. Nukentėjusysis buvo kultūringas, bendravo ramiai, išsamiai papasakojo visas aplinkybes, nevartojo necenzūrinių žodžių, atrodė išsigandęs.

Liudytoja L. G. parodė, kad įvykio beveik neatsimena, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kai nuvyko į įvykio vietą, kaltinamasis R. G. buvo įsikarščiavęs ir piktas, niekaip nenusiramino. Girdėjo kaltinamojo išsakytus grasinimus I. B., jie atrodė realūs. Kaltinamasis sakė, kad iššaudys visą šeimą. Paskui pasakė, kad iškapos visą šeimą. Liepus liautis, kaltinamasis daugiau nebegrasino.

Liudytojas A. S. parodė, kad buvo vasara, šilta. Garaže pas R. G. kartu su N. M., Vytautu Auksučiu bei pačiu R. G. vartojo alkoholį. Buvo išgėrę gal pusantro butelio degtinės. Nukentėjusysis atėjo prie savo garažo. Tada tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo kilo žodinis konfliktas dėl kažkokių pradurtų padangų. Į tai, ką kuris sakė, nesigilino. Tuo metu pats su N. M. ir Vytautu Auksučiu buvo kaltinamojo garažo viduje, o R. G. su I. B. stovėjo ir kalbėjo toliau, lauke, prie I. B. garažo. Iš pradžių vyko tik žodinis konfliktas. Paskui nukentėjusysis ir kaltinamasis paėjo toliau ir ten susistumdė, bet pats to nematė. Paskui išgirdo, kad kažkas kviečia policiją. Tada nusprendė išeiti, kad neturėtų problemų. Kartu išėjo ir N. M. bei V. A..

Liudytojas Vytautas S. A. parodė, kad su A. S. sėdėjo savo pavėsinėje. A. R. Galinkevičius pasiskolinti pompos. Pripūtė kaltinamajam padangas, o paskui nuvažiavo į Panevėžį. Ten kaltinamajam padangas sumontavo, nes buvo pradurtos. R. G. pasakė, kad padangą pradūrė kaimynas Jonas (I. B.). Pasakė kaltinamajam, kad padangas pradūrė ne kaimynas, o kažkas kitas mieste, nes R. G. nuolat mašiną pastatydavo kreivai ir kitos mašinos negalėdavo pravažiuoti. Tą žino, nes dažnai su kaltinamuoju važiuodavo į miestą. Kai parvažiavo su sumontuotomis padangomis į namus, susėdo pas R. G. garaže ir kartu su R. G., A. S. ir N. M. išgėrė degtinės. Tada prie savo garažo atėjo I. B. ir R. G. pradėjo prie nukentėjusiojo kabintis dėl pradurtos padangos. Konfliktą pradėjo R. G., kuris buvo labai piktas, ir išvadino I. B. visokiais necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, o I. B. tik teisinosi, kad tikrai nepradūrė padangos. Iš garažo girdėjo tik žodžius ir jokio fizinio kontakto tarp kaltinamojo bei nukentėjusiojo nematė, grasinimų negirdėjo. Iš kaltinamojo garažo visi trys išėjo po to, kai išgirdo, jog bus kviečiama policija. Kai išėjo, ginčas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo dar tebevyko. Ikiteisminio tyrimo metu viską prisiminė geriau. Tvirtina tuos parodymus.

Liudytojas N. M. parodė, kad atėjęs A. S. pasikvietė eiti kartu pas R. G. į garažą išgerti degtinės. Garaže buvo keturiese: pats, A. S., V. A. ir R. G.. Nukentėjusysis tuo metu buvo savo garaže. Kai nukentėjusysis išėjo iš savo garažo, kaltinamasis pradėjo rėkti ant nukentėjusiojo, kad šis pradūrė padangas. Girdėjo, kad R. G., būdamas kieme, keikėsi, o A. S. ramino R. G., kai šis pradėjo rėkti ant nukentėjusiojo. Tačiau jokių grasinimų ir jokio kontakto tarp nukentėjusiojo ir R. G. nematė. Kai A. S. išgirdo, kad bus kviečiama policija, visi trys atsistoję išėjo. Kai išėjo iš garažo, kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo kieme, bet nebekonfliktavo. Prie garažo yra tvora. Ten jokios moteriškės nematė.

Liudytoja R. P. parodė, kad tą dieną ėjo į šiltnamį. Eidama girdėjo ir matė, kaip kaimynai R. G. ir I. B., būdami kieme prie garažo, susipyko. Dėl ko vyko konfliktas negirdėjo, nes buvo vėjuota ir nemažas atstumas, bet girdėjo kaip kaimynai dėl kažko pykosi. Kaimynai nuolat labai konfliktuoja tai dėl šunų, tai dėl vaikų. Konfliktus paprastai pradeda R. G., nes jis vyresnis. I. B. šeima jaunesnė, yra keturi vaikai, o R. G. tikriausiai nori ramybės ir todėl jam vis kažkas užkliūva. Įvykio metu tai įeidavo į šiltnamį, tai išeidavo, nes buvo smalsu ko kaimynai ginčijasi. Aiškiai matė kaip R. G. trenkė vieną kartą kumščiu į krūtinės sritį I. B.. Antrą kartą kaltinamasis gal irgi būtų trenkęs, bet I. B. pamatė ją (liudytoją) ir sušuko „Renata, gelbėk“. Nukentėjusysis tik gynėsi ir tik atsitraukė, kai jam sudavė. Matė kaip iš garažo išėjo du vyrai – N. M. ir V. A., o A. S. neprisimena. Kai tie vyrai išėjo, smūgis dar nebuvo suduotas, smūgis buvo suduotas vėliau. Kai atvyko policija, girdėjo R. G. grasinimus I. B., bet dėl vėjo negali dabar jų žodis į žodį pakartoti. Girdėjo, kad R. G. grasino sukapoti I. B. vaikus. Grasinimai buvo pasakyti grubiai, nervingai, nemalonu buvo tai girdėti, ypač, kad grasino vaikams. Kaltinamasis buvo įpykęs, draskėsi. Buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Tvirtina tuos parodymus.

Iš 2018 m. rugpjūčio 6 d. apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančio namo kieme (b. l. 9-12).

Iš 2018 m. rugpjūčio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1009/2018(05) matyti, kad apžiūros metu objektyvių duomenų apie I. B. patirtus sužalojimus nenustatyta. Remiantis pateiktomis įvykio aplinkybėmis I. B. galėjo patirti fizinį skausmą (b. l. 32).

Iš 2018 m. lapkričio 14 d. akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu I. B. nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 6 d., apie 17.30 val., vištidėje dengė stogą. Pritrūkęs varžtelių nuėjo į garažą jų ieškoti. Tuo metu R. G. ir dar trys vyrai sėdėjo R. G. garaže ir gėrė alkoholį. Tada R. G. jį pradėjo kolioti, sakė, kad jis (I. B.) pradūrė automobilio padangas. Atsakė, kad gal tai R. G. pradūrė automobilio padangas, nes ir jo padangos buvo pradurtos. Pirmojoje apklausoje apie padangas nepasakė, nes užmiršo. Tada R. G. pradėjo pravardžiuoti necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais bei grasino, kad padegs, sukapos kirviu jį (I. B.) ir jo šeimą. Po tų žodžių dar kalbėjo apie žemę. Po to R. G. priėjo ir kumščiu sudavė į krūtinę. Jis (I. B.) pamatė prie šiltnamio kaimynę ir paklausė: „Renata, ar tu matei“. Ši pasakė, kad matė, ir atbėgo į kiemą. Nuėjęs į kiemą iškvietė policiją. Bijo R. G., nes iš aplinkinių sužinojo, kad šis muša žmoną, kad buvo kalėjime dėl sumušimo. Bijo dėl savęs ir savo šeimos. Tuo tarpu akistatos metu R. G. parodė, kad suprato, ką pasakė I. B., bet jo parodymų netvirtina. 2018 m. rugpjūčio 6 d., apie 17.30 val., garaže, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį su dviem vyrais ir pamatė iš garažo išeinantį I. B., kurio paklausė, kodėl šis subadė automobilio padangas. I. B. nieko neatsakė. Tą dieną kaimynui nesakė, kad kirviu sukapos jo šeimą, nepamena, ką konkrečiai sakė, nes jau praėjo daug laiko. Galėjo sakyti, kad maža jį (I. B.) užmušti. I. B. netrenkė į krūtinę kumščiu (b. l. 37-41).

Iš 2018 m. lapkričio 21 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja R. P. patvirtino savo parodymus. Atvykus prie namo, esančio adresu, Panevėžio r., Naujamiesčio g. 15, Liberiškio k., R. P. nurodė eiti per namo kiemą į šiaurinę pusę, kur parodė šiltnamį, prie kurio ji stovėjo, kai išgirdo kaimynų R. G. ir I. B. konfliktą. Po to R. P. parodė vietą, kur ji pamatė kaip R. G. suduoda smūgį kumščiu į krūtinę I. B.. R. G. dar norėjo smūgiuoti ir antrą kartą, bet I. B. atsitraukė. Tada R. P. nurodė eiti prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), link ūkinio pastato, kur parodė garažo duris. Nuo garažo durų 2 metrus į rytus R. P. parodė vietą, kur stovėjo R. G. ir I. B., kai R. G. sudavė smūgį I. B. (b. l. 50-55).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d., 18.41 val., R. G. buvo nustatytas 0,71 promilės girtumas (b. l. 85).

Nors R. G. nepripažino smurtavęs prieš nukentėjusįjį I. B. ir jam grasinęs, teismas tokius kaltinamojo parodymus atmeta kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius byloje ištirtų įrodymų visumai. Nukentėjusysis I. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme aiškiai bei nuosekliai parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. dirbo kieme. Tuo metu R. G. su draugais sėdėjo garaže ir vartojo alkoholį. Einant pro šalį, R. G. pradėjo šaukti, kad jis (nukentėjusysis) subadė automobilio padangas. Tada kilo žodinis konfliktas. R. G. priėjęs ėmė šaukti, kad jis (nukentėjusysis) čia nebegyvens, sakė, kad sukapos vaikus ir visą šeimą, pradėjo visaip įžeidinėti. R. G. grasinimai pasirodė realūs, nes buvo toks atvejis, kai kaltinamasis paleido savo piktą šunį ir tas šuo buvo užpuolęs jo (I. B.) 2 metų vaiką. Be to, buvo tos įvykis, kai R. G. anksčiau ten gyvenusiems žmonėms buvo užkišęs kaminą, galėjo ir vėl tą patį padaryti, tada būtų uždusę. Paskui R. G. pradėjo šaukti dėl žemės. Atsakius, kad visi dokumentai buvo sutvarkyti pas notarą, R. G. toliau šaukė, o paskui priėjęs vieną kartą trenkė į krūtinę. Kaip tik tuo metu kaimynė buvo kieme netoliese. Paklausė kaimynės, ar ši matė, kaip R. G. sudavė. Kaimynė atsakė, kad matė. Nuo suduoto smūgio skaudėjo krūtinę. Į gydytoją nesikreipė, bet pas teismo medicinos ekspertus buvo ir viską papasakojo taip, kaip buvo. Iš 2018 m. lapkričio 14 d. akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu I. B. nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 6 d., apie 17.30 val., vištidėje dengė stogą. Pritrūkęs varžtelių nuėjo į garažą jų ieškoti. Tuo metu R. G. ir dar trys vyrai sėdėjo R. G. garaže ir gėrė alkoholį. Tada R. G. jį pradėjo kolioti, sakė, kad jis (I. B.) pradūrė automobilio padangas. Atsakė, kad gal tai R. G. pradūrė automobilio padangas, nes ir jo padangos buvo pradurtos. Pirmojoje apklausoje apie padangas nepasakė, nes užmiršo. Tada R. G. pradėjo pravardžiuoti necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais bei grasino, kad padegs, sukapos kirviu jį (I. B.) ir jo šeimą. Po tų žodžių dar kalbėjo apie žemę. Po to R. G. priėjo ir kumščiu sudavė į krūtinę. Jis (I. B.) pamatė prie šiltnamio kaimynę ir paklausė: „Renata, ar tu matei“. Ši pasakė, kad matė, ir atbėgo į kiemą. Nuėjęs į kiemą iškvietė policiją (b. l. 37-41). Liudytoja R. P. taip pat, tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad aiškiai matė kaip R. G. trenkė vieną kartą kumščiu į krūtinės sritį I. B.. Antrą kartą kaltinamasis gal irgi būtų trenkęs, bet I. B. pamatė ją (liudytoją) ir sušuko „Renata, gelbėk“. Nukentėjusysis tik gynėsi ir tik atsitraukė, kai jam sudavė. Kai atvyko policija, girdėjo R. G. grasinimus I. B., bet dėl vėjo negali dabar jų žodis į žodį pakartoti. Be to, iš 2018 m. lapkričio 21 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja R. P. patvirtino savo parodymus. Atvykus prie namo, esančio adresu, Panevėžio r., Naujamiesčio g. 15, Liberiškio k., R. P. nurodė eiti per namo kiemą į šiaurinę pusę, kur parodė šiltnamį, prie kurio ji stovėjo, kai išgirdo kaimynų R. G. ir I. B. konfliktą. Po to R. P. parodė vietą, kur ji pamatė kaip R. G. suduoda smūgį kumščiu į krūtinę I. B.. R. G. dar norėjo smūgiuoti ir antrą kartą, bet I. B. atsitraukė. Tada R. P. nurodė eiti prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), link ūkinio pastato, kur parodė garažo duris. Nuo garažo durų 2 metrus į rytus R. P. parodė vietą, kur stovėjo R. G. ir I. B., kai R. G. sudavė smūgį I. B. (b. l. 50-55). Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nuosekliais nukentėjusiojo ir liudytojos R. P. parodymais, kurie sutampa tarpusavyje, nes juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Teismui nekelia abejonių tai, kad žodinio konflikto metu kaltinamasis R. G. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam I. B. į krūtinę ir tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Nors gynėjas nurodė, kad iš byloje esančios 2018 m. rugpjūčio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1009/2018(05) matyti, kad apžiūros metu objektyvių duomenų apie I. B. patirtus sužalojimus nenustatyta, todėl nėra pagrindo teigti, jog nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis, teismas su tuo nesutinka. Pažymėtina tai, kad ne kiekvienas suduotas smūgis palieka kokias nors žymes ant kūno, tačiau tas smūgis jo sudavimo metu gali sukelti fizinį skausmą. Atkreiptinas dėmesys, kad toje pačioje specialisto išvadoje aiškiai pasakyta, jog remiantis pateiktomis įvykio aplinkybėmis I. B. galėjo patirti fizinį skausmą (b. l. 32). Esant tokioms aplinkybėms, remdamasis nukentėjusiojo I. B. ir liudytojos R. P. parodymais bei 2018 m. rugpjūčio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 1009/2018(05), teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. G. 2018 m. rugpjūčio 6 d., apie 17.30 val., kieme, adresu (duomenys neskelbtini), dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į krūtinę nukentėjusiajam I. B., taip sukeldamas I. B. fizinį skausmą. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismui nekelia abejonių ir tai, kad kaltinamasis R. G. įvykdė ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

BK 145 straipsnio 1dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Šia tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K–287/2014). Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.).

Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, nukentėjusysis I. B. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad kaltinamasis R. G. jam grasino ir tie grasinimai, atsižvelgiant į visą kaltinamojo elgesį, atrodė realūs. Aplinkybę, kad nukentėjusiajam buvo grasinta, patvirtino ir teisme apklausti liudytojai. Liudytoja R. P. teisme parodė, jog girdėjo, kad R. G. grasino sukapoti I. B. vaikus. Grasinimai buvo pasakyti grubiai, nervingai, nemalonu buvo tai girdėti, ypač, kad grasino vaikams. Kaltinamasis buvo įpykęs, draskėsi. Liudytojas R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. vasarą, vakare, apie 18 val. gavo pranešimą, kad vyksta konfliktas tarp kaimynų ir vienas kaimynas sudavė smūgius kitam bei grasina. Nuvykus į vietą su kolege tyrėja L. G. pasitiko nukentėjusysis I. B. ir pasakė, kad kaimynas R. G. sudavė kelis smūgius bei grasino jam ir jo šeimai. L. G. daugiau bendravo su nukentėjusiuoju, o jis (R. G.) daugiau su kaltinamuoju. Kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus: nuo jo sklido alkoholio kvapas, akys paraudusios ir visą tą laiką grasinio nukentėjusiajam. Kartu su kaltinamuoju užlipo į trečią namų aukštą ir leido R. G. persirengti. Visą tą laiką kaltinamasis kartojo, kad nužudys kaimyną, iškapos ir išžudys jo vaikus. Labai užsifiksavo tai, kad po kiekvieno grasinimo kaltinamasis dar pridurdavo „tikrai, tikrai“. Perspėjo R. G. dėl grasinimų, bet šis nesiliovė ir vis tiek kartojo tą patį. Nulipus žemyn, kieme, R. G. dar pakartojo grasinimus ir nukentėjusiajam girdint. Kaltinamojo grasinimai atrodė realūs. Jis (R. G.) išsigando, bijojo palikti kaltinamąjį namuose, kad šis savo grasinimų neįgyvendintų realiai. Kaltinamasis atrodė agresyvus, buvo sugniaužęs kumščius, kalbėjo nejuokaudamas ir dar tas jo vis kartojimas „tikrai, tikrai“. Nukentėjusysis buvo kultūringas, bendravo ramiai, išsamiai papasakojo visas aplinkybes, nevartojo necenzūrinių žodžių, atrodė išsigandęs. Liudytoja L. G. teisme parodė, kad kai nuvyko į įvykio vietą, kaltinamasis R. G. buvo įsikarščiavęs ir piktas, niekaip nenusiramino. Girdėjo kaltinamojo išsakytus grasinimus I. B., jie atrodė realūs. Kaltinamasis sakė, kad iššaudys visą šeimą. Paskui pasakė, kad iškapos visą šeimą. Taigi iš šių nuoseklių bei tarpusavyje sutampančių nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų akivaizdu, kad kaltinamasis R. G. 2018 m. rugpjūčio 6 d., apie 17.30 val., kieme, adresu (duomenys neskelbtini), grasino nukentėjusiajam I. B., sakydamas, kad sukapos kirviu jo mažamečius keturis vaikus, jį bei jo sutuoktinę, sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamojo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį.

Prokurorė baigiamųjų kalbų metu pareiškė, kad iš kaltinimo yra šalintina aplinkybė, kad R. G. nukentėjusiajam I. B. grasino sudeginti namus. Iš aukščiau paminėtų liudytojų parodymų akivaizdu, kad nei vienas iš jų negirdėjo tokio grasinimo, todėl ji šalintina iš kaltinimo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamos veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Bausmė, jos skyrimo motyvai bei kiti klausimai

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Veikos tyčinės, baigtos. Kaltinamasis yra neteistas (b. l. 88), anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 89), nedirba (b. l. 90-91), duomenų apie kaltinamojo priklausomybės ligas bei lankymąsi pas psichiatrą byloje nėra. Atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamasis kaltės nepripažino, į visas kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam R. G. parenkant bausmės rūšį skirtina abiejų straipsnių sankcijose numatyta bausmė – laisvės apribojimas, nustatant atitinkamus įpareigojimus. Bausmės dydis nustatytinas didesnis nei šios bausmės minimumas. Už abu nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, kadangi veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d., 18.15 val., iki 2018 m. rugpjūčio 7 d., 15.50 val. (1 para).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo R. G. išieškotinos 13,30 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį lankytis I. B. priklausančioje namo bei žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), dalyje, taip pat uždraudžiant bendrauti su I. B..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir R. G. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį lankytis I. B. priklausančioje namo bei žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), dalyje, taip pat uždraudžiant bendrauti su I. B..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d., 18.15 val., iki 2018 m. rugpjūčio 7 d., 15.50 val. (1 parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad R. G. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu R. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išieškoti iš R. G. 13,30 Eur (trylika eurų 30 ct) proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė