Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-03-09 · Civilinė byla Nr. e2-1438-192/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-09
Bylos Nr.
e2-1438-192/2015
Teisminio proceso Nr.
2-62-3-00211-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Milda Remeikienė
Trečiasis asmuo
S. K., A. K.
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybei
Advokatai
Tadas Dumbliauskas
Civilinė byla Nr. 2-1438-192/2015Teisminio proceso Nr. 2-62-3-00211-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 38; 44.2; 44.2.4.1; 44.5.2.5; 44.2.2.8; 73.2.6.1; 99.3; 99.5; 99.7; 114.4; 116.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 9 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei-Gavelienei, dalyvaujant atsakovo įgaliotai atstovei Agnei Jarušauskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui, trečiajam asmeniui S. K., nedalyvaujant trečiajam asmeniui A. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – S. K., A. K., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 435,36 Eur/1503,20 Lt turtinę žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, jog 2011-02-08 S. K., vairuodamas transporto priemonę "Renault Scenic", v/n (duomenys neskelbtini) kelyje Nr. 232 Vilijampolė-Žeimiai-Šėta, netoli išvažiavimo iš magistralinio kelio Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu. Šias aplinkybes patvirtina 2011-02-08 prašymas išmokėti draudimo išmoką, transporto priemonių draudimo liudijimas. Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio schemą, surašė tarnybinį pranešimą. Policijos pareigūnai nustatė, kad dėl blogo matomumo (lijo lietus) ženklais nepažymėtos duobės vairuotojui buvo neįmanoma pastebėti, todėl vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo neįžvelgė. Ieškovas nustatė, kad dėl 2011-02-08 eismo įvykio draudėjas patyrė 1503,20 Lt nuostolių, bei juos kompensavo išmokėdamas draudėjui draudimo išmoką. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Vadovaujantis LR kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 7 dalies 1-3 punktais, LR vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu, LR vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155, patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 12.1 punktu, kelią, kuriame įvyko įvykis prižiūrėti, taisyti, privalo atsakovas. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Atsakovas privalėjo užtikrinti, kad jam priklausantis kelias Kaune, būtų tinkamos būklės. Atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti, todėl keliui esant netinkamos būklės buvo patirta turtinė žala. Atsakovo neveikimas buvo tiesioginė pasekmės (žalos atsiradimo) priežastis. Atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir žalos atsiradimą sieja priežastinis ryšys. Darytina išvada, kad yra visos būtinos sąlygos atsakovui taikyti civilinę atsakomybę. Ieškovas pretenzija ragino atsakovą atlyginti nuostolius, tačiau atsakovas jų neatlygino.

Atsiliepimas

Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad, atsakovo nuomone, skundas paduotas praleidus sutrumpintą trejų metų senaties terminą, numatytą LR CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. LR CK 1.127 straipsnis numato senaties termino skaičiavimo pradžią - nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Nagrinėjamu atveju senaties termino pradžia turėtų būti laikoma 2011-02-08, t.y. nuo įvykio, kurio metu buvo patirta ieškovo prašoma priteisti žala. Ieškovas skundą Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė tik 2014-02-11, termino atnaujinti neprašo, jokių svarbių priežasčių dėl praleisto termino nenurodo. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad draudėjas informavo draudiką apie įvykusį eismo įvykį dar tą pačią dieną, todėl draudiko teisės į ieškinį atsiradimo diena turi būti laikoma 2011-02-08. Pareiškėjas tokių priežasčių nenurodo ir termino atnaujinti neprašo. Mano, kad šioje byloje nėra pateikta vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio egzistavimą, pateikti duomenys nesudaro teisinio pagrindo nustatyti visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų. Nurodė, kad vien tai, kad policijos pareigūnų yra užfiksuotas duobių buvimo faktas dar nereiškia, kad Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti pareiškėjo reikalaujamą žalą, kadangi iš šios sąmatos neaišku, kada tokie automobilio apgadinimai atsirado. Mano, kad duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti, neaišku kada atsiradę, ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent dėl įvažiavimo į konkrečią duobę. Turi būti įrodyta ne tik tai, kad buvo duobė, ne tik tai, kad automobilis apgadintas, bet ir kad apgadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti žalą, atsirado būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Tokių duomenų pateikta nėra. Pažymėjo, kad transporto priemonės techninės apžiūros aktas yra surašytas tik 2011-03-01, t.y. praėjus beveik mėnesiui nuo eismo įvykio, tuo tarpu kai iš karto po įvykio policijos pareigūnai užfiksavo tik vieno dešinės pusės rato apgadinimus, jame fiksuojama jau tokie apgadinimai kaip priekinio bamperio, dešinės pusės slenksčio ir kt. Jokių objektyvių duomenų, kad šie apgadinimai yra kažkaip susiję su eismo įvykiu byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad transporto priemonė visą tą laikotarpį nebuvo eksploatuojama, todėl teigti, kad nurodyti apgadinimai yra tiesiogiai susiję su eismo įvykiu nėra jokio teisinio pagrindo. Pagal naujausią teismų praktiką, draudimo kompanijos atstovai pagal Lietuvos draudimo įstatymo nuostatas yra įgalioti vertinti automobiliui padarytą žalą, tačiau šiuo atveju transporto priemonės techninės apžiūros aktas ne tik kad surašytas praėjus beveik mėnesiui nuo eismo įvykio, tačiau kaip pažymėta pačiame akte draudimo kompanijos atstovas net neapžiūrėjo transporto priemonės, o apgadinimus nustatė „pagal pateiktas UAB „Melga" fotografijas". Iš pateiktų priedų atsakovui nėra aišku, kuo remiantis yra paskaičiuota būtent 1503,20 Lt patirta žala. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų įrodančių, jog automobilis iš tikrųjų buvo remontuojamas, o nuostolio dydis yra grindžiamas preliminariais paskaičiavimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad neesant patvirtinančių įrodymų, jog transporto priemonė buvo remontuojama, nuostoliai dėl transporto priemonės remonto ir eksploatacinių medžiagų laikytini neįrodytais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1997/2012). Todėl pareiškėjui nepateikus įrodymų, kad transporto priemonė iš tikrųjų buvo suremontuota, nuostoliai už remonto paslaugas ir eksploatacines medžiagas nepriteistini. Taip pat pareiškėjas nenurodo, ar buvo įvertintas ir išskaitytas keičiamų detalių nusidėvėjimas, nepateikta jokių įrodymų, kurie tai pagrįstų. Pažymėtina, kad automobilio pagaminimo metai yra 2000, taigi įvykio dieną jis buvo 11 metų senumo, todėl apskaičiuojant patirtą žalą ir keičiant senas detales naujomis, privalėjo būti atsižvelgta ir į nusidėvėjimą. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad vairuotojas Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Tai, kad vairuotojas įvažiavo į ginčo duobę kelia pagrįstų abejonių dėl jo paties neatsargumo ir nepasirinkto saugaus greičio. Tiek paties vairuotojo paaiškinime, tiek ir policijos tarnybiniame pranešime nurodoma, kad eismo sąlygos buvo sudėtingos, lijo stiprus lietus, todėl vairuotojas, kaip numatyta Kelių eismo taisyklėse turėjo būti ypatingai atidus ir rūpestingas tokiomis eismo sąlygomis. Atsakovo nuomone, šios aplinkybės patvirtina tai, jog, jei eismo įvykis ir buvo, tai esminės reikšmės jam turėjo būtent vairuotojo veiksmai, o ne duobės buvimas. Taigi, vadovaujantis LR civilinio kodekso 6.253 straipsnio 1 dalimi, Kauno miesto savivaldybė nuo civilinės atsakomybės turėtų būti atleista dėl paties vairuotojo neatidumo arba vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-2757/2012). Atsakovas taip pat nesutinka su reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio palūkanas. Atsakovas taip pat nesutinka atlyginti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atstovas turi daugybę analogiškų bylų, iš pateiktų dokumentų nėra aišku, kad šios išlaidos yra patirtos būtent dėl skundo surašymo šioje konkrečioje byloje.

Trečiasis asmuo, S. K. bylą nagrinėjant iš esmės prašė ieškinį tenkinti.

Trečiasis asmuo A. K. atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2011-02-08 S. K., vairuodamas transporto priemonę "Renault Scenic", v/n (duomenys neskelbtini) Kaune, Panerių gatvėje netoli išvažiavimo iš magistralinio kelio Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią 0,5 m pločio ir 1,2 m ilgio, jokiais kelio ženklais nepažymėtą, duobę, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonės priekinis dešinės pusės ratas (b. l. 13). Transporto priemonių draudimo liudijimas LD Nr. 93781014 patvirtina, jog apgadintas automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ (b. l. 10, 11). Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio patrulio V. P. tarnybinis pranešimas patvirtina, jog S. K. vairuojamas automobilis "Renault Scenic", v/n (duomenys neskelbtini) apie 15 val. įvažiavo į duobę, apgadino dešinės pusės priekinį ratą (b. l. 14). Vairuotojas 2011-02-08 paaiškinime nurodė, jog važiavo apie 40 km/h greičiu nuo P/C„Mega“, iš greitkelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda išsukęs link Panerių gatvės nuokalne nepastebėjo vandens pilnos duobės, todėl ratu įvažiavo į ją, iš rato iš karto išėjo oras. Vairuotojas paaiškinime nurodė, kad pasikeitęs ratą atsarginiu, ketino važiuoti toliau, tačiau nepavyko, kadangi dešinysis priekinis ratas išvirto į išorę, įsirėmė į korpusą, teko kviesti techninę pagalbą (b.l. 15, 16). Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną S. K. atžvilgiu nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (prijungta administracinės teisės pažeidimo bylos medžiaga). Tą pačią dieną automobilio savininkė kreipėsi į ieškovą dėl žalos atlyginimo (b.l. 9). 2011-03-01 buvo atlikta apgadintos transporto priemonės apžiūra pagal pateiktas UAM „Melga“ fotografijas, surašytas techninės apžiūros aktas, nustatyta, jog keičiamos dalys – padanga, posparnis, dešinės pusės priekinė svirtis, remontuojamos dalys – ratlankis, priekinis bamperis, dešinės pusės slenkstis, važiuoklės patikra (b.l. 17). Teismui pateikta 2011-04-01 ieškovo Transporto didelių žalų skyriaus ruošta žalos sąmata Nr. 1147729, pagal kurią remonto kaina be PVM 1503,20 Lt (b.l. 18, 19, 64-66). Ieškovas Transporto apskaičiavo draudimo išmokos sumą – 1503,20 Lt (b. l. 20).

Dėl ieškinio senaties.

Atsakovas nurodo, jog šioje byloje ieškovas praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, kadangi prašo atlyginti žalą, kilusią dėl 2011-02-08 įvykio, o skundą administraciniam teismui pateikė tik 2014-02-11. Pažymėtina, kad CK 1.127 str. 4 d. nustatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovas žalos sąmatą sudarė 2011-04-01, apie apskaičiuotą draudimo išmoką draudėją informavo 2011-04-04 pranešimu (b.l. 20), todėl akivaizdu, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo jau po 2011 metų balandžio 1 dienos. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, ieškovas senaties termino ieškinio reikalavimui dėl žalos atlyginimo nepraleido, todėl nėra pagrindo reikalavimui taikyti ieškinio senatį.

Dėl žalos atlyginimo.

LR CK 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str.), t.y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. LR CK 6.1015 str., reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 d. nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 d., reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

Nagrinėjamu atveju turtinę žalą ieškovas kildina iš atsakovo neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – LR VSĮ) 6 str. 32 p., savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.

Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – LR KĮ) 4 str. 3 d. nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau LR SEAKĮ) 10 str. 8 d. 4 p. įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 p., savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 p. nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 p.). Šiame nutarime taip pat nustatyta, kad kelio priežiūra – tai nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką (2 p.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-02-08 transporto priemonė „Renault Scenic", v/n (duomenys neskelbtini) Kaune, Panerių gatvėje (kelyje Nr. 232), netoli išvažiavimo iš magistralinio kelio Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę. Per eismo įvykį buvo sugadintas automobilis. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, jog transporto priemonės vairuotojas nepastebėjo kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi duobė buvo apsemta vandens ir nepaženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Vertinant byloje esamus duomenis nustatyta, jog automobilis buvo apgadintas įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiūros, t.y. duobės važiuojamoje kelio dalyje. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad automobilis būtų sugadintas kitomis aplinkybėmis, todėl atmestini atsakovo atsikirtimai dėl įvykio metu nenustatytų apgadinimų, kurie nurodyti žalos sąmatoje. Pažymėtina, kad vairuotojo S. K. paaiškinimai, surašyti įvykio dieną (2011-02-08), patvirtina, kad įvykio metu automobilis buvo sugadintas taip, kad jo transportavimui buvo kviesta techninė pagalba, o tai įrodo, kad sugadinimai buvo didesni nei preliminariai nurodyta policijos ataskaitose (b.l. 15, 16).

Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2000-06-16 nutarimas Nr. 27).

Eismo įvykio schemoje nurodyta, jog automobilis įvažiavo į 0,5 m pločio ir 1,2 m ilgio, duobę (b.l.12-13). Transporto priemonė 2011-03-01 apžiūrėta draudimo įmonės atsakingo darbuotojo, tai patvirtina Transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b.l. 17), kuriame nurodyta keistinos detalės ir remontuojamos dalys. Atliktinus darbus patvirtina – AB „Lietuvos draudimas“ žalos sąmata (b.l.64-66).

Atsakovas bylą nagrinėjant iš esmės nurodo, kad pagal byloje esančią įvykio schemą neaišku, kur tiksliai įvyko avarija, pagal atsakovo Miesto tvarkymo skyriaus atsakymą ši vieta Kauno miesto savivaldybės priežiūrai galimai visai nepriklauso.

Susipažinus su atsakovo argumentais teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo atsikirtimus (CPK 178 str.). Įvykio vietą Kauno mieste patvirtina bylos medžiaga. Bylos medžiagoje taip pat yra VĮ „Kauno regiono keliai“ atsakymas, kuriame nurodyta, kad už kelio atkarpą, kurioje įvyko incidentas, atsakinga Kauno miesto savivaldybė (prijungta byla 2-16850-886/2013). Atsakovas tiek teikdamas atsiliepimą, tiek nagrinėjant bylą teisme, neteikė objektyvių įrodymų paneigiančių, kad įvykio vietos priežiūra nepriklauso Kauno miesto savivaldybės kompetencijai. Pažymėtina, kad atsakovo pateiktoje Miesto tvarkymo skyriaus 2013-10-08 pažymoje Nr. 43-10-879 yra nurodoma, kad magistralinį kelią A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda remontuoja ir prižiūri VĮ „Automagistralė“, o ne Kauno miesto savivaldybė (b.l. 84). Taigi minėta pažyma, priešingai nei nurodo atsakovas, nepaneigia atsakovo atsakomybės nagrinėjamoje byloje. Teismas pažymi, kad būtent atsakovas disponuoja informacija, kurie keliai priklauso Kauno miesto savivaldybės priežiūrai, o kurie ne, todėl reikalauti šias aplinkybes įrodinėti ieškovą būtų nesąžininga ir apsunkintų ieškovo galimybę rungtis. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas nuo bylos pradžios nebuvo nuoseklus savo atsikirtimuose ir nesilaikė aiškios pozicijos, kad kelio atkarpa, kurioje įvyko eismo įvykis, galimai nepriklauso jo priežiūrai.

Esant nurodytam, teismo nuomone, atsakovas nepaneigė ieškovo nurodytos aplinkybės, kad eismo įvykis įvyko atsakovo prižiūrimame vietinės reikšmės kelyje. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija. Atsakovas neįrodė, kad buvo kelio ženklai perspėjantys apie kelio dangos defektus, todėl atsakovo argumentas, kad vairuotojas galimai vairavo pažeisdamas taisykles atmetamas. Apie įvykį buvo pranešta policijai, kurios pareigūnai žinojo įvykio aplinkybes, tačiau policija vairuotojo veiksmuose kelių eismo taisyklių pažeidimo neįžvelgė ir administracinėn atsakomybėn netraukė. Atsakovo argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir pasirinkęs saugų greitį galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, taip pat grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, teismui nėra pagrindo.

Atsakovas nurodo, jog neturi galimybės pašalinti visų kelio išdaužų, į kurias įvažiuoja vairuotojai, dėl skiriamo nepakankamo lėšų kiekio. Tokie atsakovo argumentai tik patvirtina, jog kelių būklės gerinimu rūpinasi savivaldybė, todėl ir ginčo duobė atsirado dėl to, kad savivaldybė neatliko jai įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų priskirtos savarankiškos pareigos – funkcijos - prižiūrėti, taisyti, tiesti vietinės reikšmės kelius ir gatves. Pažymėtina, jog negali būti laikomi pagrįstais atsakovo argumentai, jog pareigos nevykdymas sąlygotas nepakankamu finansavimu. Saugaus eismo organizavimas, numatytas LR VSĮ 6 str. 32 p., gali apimti ir tinkamą eismo sąlygų ar gatvių būklės ženklinimą. Ginčo duobė nebuvo paženklinta ar aptverta, ką patvirtina bylos medžiaga – nutarimas atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, eismo įvykio vietos schema, tarnybinis patrulio pranešimas, trečiojo asmens paaiškinimas, o tai lėmė žalos atsiradimą, t.y. S. K., teisėtai vairuodamas automobilį ir įvažiavęs į jokiais įspėjamaisiais ženklais nepažymėtą ir vandens apsemtą kelio duobę, apgadino padangą, posparnį, dešinės pusės priekinę svirtį, ratlankį, priekinį bamperį, dešinės pusės slenkstį. Ta aplinkybė, jog kelių policijos nutarime buvo fiksuotas tik dešinio priekinio rato apgadinimas negali suponuoti išvados, jog tik tokio pobūdžio nuostoliai ir buvo padaryti, nes pareigūnai sugadinimus fiksavo įvykio vietoje, apžiūrėję automobilį tik vizualiai. Apžiūrėjus automobilį draudimo įmonėje, dalyvaujant draudimo kompetentingiems specialistams buvo nustatyti sugadinimai, kurių nebuvo galima matyti automobilį apžiūrint išoriškai. Šie sugadinimai užfiksuoti 2011-03-01 transporto priemonės techninės apžiūros akte (b. l. 17), todėl atsakovo argumentai dėl priežastinio ryšio nebuvimo yra paneigti.

Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Įvertinus tai, konstatuotina, jog atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog šie nurodyti darbai ir keistinos detalės nėra būtini ir techniškai nesusiję su patirtais automobilio sugadinimais (LR CPK 178 str.), žalos atlyginimas priteistinas iš Kauno miesto savivaldybės.

Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.).

Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams teismas konstatuoja, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas – ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo priteistinas 435,36 € turtinės žalos atlyginimas.

Remiantis Lietuvos teismų praktika, tokio pobūdžio bylose, t.y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos (pvz., 2010-12-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012, 2013-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013), todėl vadovaujantis CK 6.2. str., 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (435,36 €) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-02-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos - 20,85 € už žyminis mokestis (b. l. 22; CPK 93 str. 1 d.). Teismas, remdamasis LR teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis Rekomendacijomis „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2 punktu, laiko, kad atsakovas turi teisę ir į 57,92 eurų (200 Lt) atlyginimą už ieškinio surašymą, todėl iš ieškovo atsakovui priteistina 57,92 eurų atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-271 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinė Kaune, Laisvės al. 96, ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė Vilniuje, J. B. g. 12, 435,36 € (keturių šimtų trisdešimt penkių eurų 36 ct) turtinę žalą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2014-02-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 78,77 € (septyniasdešimt aštuonis eurus 77 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjaMilda Remeikienė