Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. J..

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

1. A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) Panamos Pirmosios baudžiamųjų teismų apygardos tryliktojo teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Panamos Respublikos baudžiamojo kodekso 43 straipsnį, 313 straipsnį – galutinė bausmė 80 mėnesių laisvės atėmimo. 2016 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 199 straipsnio 2 dalimi - galutinė bausmė 80 mėnesių laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2012 m. birželio 19 d., pabaiga – 2019 m. vasario 15 d. (užskaityta 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. J. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

7.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. J. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. J. priklauso vidutinės rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 68. Nekintantis, statinis balas – 25, kintantys, dinaminiai balai – 43, kurie gali keistis ir rizika sumažėti. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

7.2. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir kitas, t.y. padarytų nusikaltimų sunkumą, nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu ir kt. Kolegija pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo A. J. elgesio pokyčiai – nuteistasis dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, dirba, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuobaudų neturi, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

7.3. Abejonių dėl pakankamos pažangos mažinant nusikalstamos rizikos veiksnius kelia nuteistojo asmenybės ypatumai. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistajam būdingas impulsyvumas, susikoncentravimas tik ties teigiamu rezultatu, sugeba atpažinti kai kurias problemines sritis, turi ateities tikslų, tačiau jie nėra tvirtai apibrėžti. Nustatyti nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai, su išsilavinimu susijusios problemos, su lėšomis ir jų tvarkymu susijusios problemos; emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui.

7.4. Nuteistasis nesutinka su išvada dėl nepakankamo ieškinio dengimo ir skunde nurodo savo argumentus. Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, laiko, kad jie patvirtina teismo padarytą išvadą. Iš tiesų, pagal vykdomuosius raštus nuteistojo įsipareigojimai pakankamai dideli, nors jis skunde teigia, kad jo sąskaita areštuota, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad per pusmetį, nuo 2016 m. balandžio iki spalio jis į savo sąskaitą gavęs 422,69 eurus, kuriuos beveik visus – 406,26 eurus, išleido savo reikmėms. Įvertinus tai, kad nuteistasis dirba, už ką gauna atlyginimą, kad yra materialiai palaikomas artimųjų, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog A. J. nesiėmė priemonių kiek galima greičiau padengti įsiskolinimus pagal vykdomuosius raštus. Iš skundo taip pat matyti, kad nuteistasis ieško tik pasiteisinimų dėl savo įsiskolinimų nedengimo. Pažymėtina, kad vienas iš nustatytų nuteistojo kriminogeninių veiksnių yra su lėšomis ir jų tvarkymu susijusios problemos.

7.5. Nuteistojo A. J. skunde nurodytos aplinkybės, į kurias jis taip pat prašo atsižvelgti – kad jo stiprūs socialiniai ryšiai su šeimos nariais yra vertinamos ir į jas atsižvelgiama, tačiau tik aukščiau aptartų aplinkybių visumoje ir neturi jokios prioritetinės reikšmės, sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam. Tai, kad nuteistasis kitoje šalyje atlikinėjo bausmę labai blogomis sąlygomis, taip pat neduoda pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą. Pažymima, kad A. J. labai sunkią tyčinę nusikalstamą veiką darė tarptautiniu mastu, todėl tai, kad jis buvo sulaikytas, nuteistas ir atlikinėjo bausmę kitoje šalyje, yra jo paties neteisėto elgesio pasekmė.

8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados, priešingai nei tai suvokia pats nuteistasis, neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Įvertinus aptartą, konstatuojama, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo A. J. skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.