- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-16
- Bylos Nr.
- 2A-1157-265/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Audrius Saulėnas
- Atsakovas
- UAB „Stevita“
- Ieškovas
- V. K.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1Bendrosios nuostatos
- 11.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas R. Dilys Procesinio sprendimo kategorijos 121.21; 1.1; 11.9.3; 14.1; 14.7 (S)
NUTARTIS
2010 m. gruodžio 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Alvydas Žerlauskas, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Ievai Mockutei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Stevita“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui UAB „Stevita“ dėl darbo užmokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, kuriais prašė: atnaujinti apskundimo atleidimo iš darbo terminą; pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą iš LR DK 127 str. 1 d. į 127 str. 2 d.; priteisti iš atsakovo 5931,44 Lt nesumokėto darbo užmokesčio; priteisti iš atsakovo 1045,00 Lt atlyginimą už 2008 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn.; priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo – gruodžio mėn., 2009 m. sausio – gegužės mėn., t.y. už 9 mėnesius; priteisti 1012,12 Lt už nepanaudotas atostogas; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-03-28 įsidarbino pas atsakovą vairuotojo pareigose, šalys susitarė dėl 915,00 Lt fiksuoto mėnesinio darbo užmokesčio, ieškovui buvo mokami dienpinigiai, kompensuojamos su komandiruotėmis susijusios ir patirtos išlaidos. Tačiau atsakovas ieškovui mokėdavo mažesnį atlyginimą, nei buvo susitarta ir iš viso nesumokėjo 5931,44 Lt atlyginimo. Kadangi atsakovas atlyginimo laiku nemokėjo, ieškovas 2008-08-26 parašė pareiškimą dėl atleidimo iš darbo pagal LR DK 127 str. 2 d. Ieškovas iš darbo buvo atleistas pagal DK 127 str. 1 d.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį bei į patikslintą ieškinį su reikalavimu nesutiko. Nurodė, kad su ieškovu 2007-03-30 sudaryta darbo sutartis vairuotojo-ekspeditoriaus pareigoms, sutartas 785,00 Lt darbo užmokestis per mėnesį, kuris vėliau keitėsi iki 1045,00 Lt per mėnesį. Ieškovo pageidavimu priskaičiuotą darbo užmokestį atsakovas pervedinėjo į ieškovo dukters sąskaitas banke. Kadangi ieškovo darbas buvo susijęs su tarptautiniais krovinių pervežimais, jam buvo mokamos ir komandiruotės išlaidos. Prieš reisą ieškovui įsakymo pagrindu buvo išmokama avansu komandiruotei skirtos lėšos, už kurių panaudojimą ieškovas po reiso privalėdavo atsiskaityti su atsakovu, o likę iš avanso nepanaudoti pinigai ieškovui buvo užskaitomi kaip dienpinigiai. Ieškovas nėra atsiskaitęs su atsakovu dėl gautų avansinių sumų. Ieškovas jo nurodomo ieškinyje 2008-08-26 prašymo nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d. atsakovui nėra teikęs. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįsta, nes ieškovui pilnai sumokėtas darbo užmokestis, jis iš darbo atleistas pagal jo prašymą savo noru pagal DK 127 str. 1 d. praėjus 14 dienų, t.y. nuo 2008-07-30, su ieškovu jo atleidimo dienai yra atsiskaityta, jam išmokėta 1012,12 Lt kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Be to, atsakovas nurodė, kad ieškovas yra praleidęs LR DK 27 str. 1 d. nustatytą 1 mėnesio ieškinio senaties terminą, todėl prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu ieškinį dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo keitimo atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-04-08 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė pakeisti ieškovo atleidimo iš darbo pagrindą iš LR DK 127 str. 1 d. į LR DK 127 str. 2 d. ir laikyti, kad ieškovas atleistas iš darbo atsakovo UAB „Stevita“ vairuotojo-ekspeditoriaus pareigų nuo 2008-09-10 pagal LR DK 127 str. 2 d. (darbdaviui nevykdant įsipareigojimų pagal darbo sutartį). Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 1538,74 Lt nesumokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2007-03-30 iki 2008-09-10 (privalomieji mokėjimai neišskaičiuoti), į šią sumą išmokėjimo metu įskaičiuojant išmokėtą atsakovo 514,50 Lt darbo užmokesčio dalį (privalomieji mokėjimai išskaičiuoti), bei 120,98 Lt kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (privalomieji mokėjimai neišskaičiuoti) už laikotarpį nuo 2008-07-31 iki 2008-09-10, 2299,22 Lt išeitinę išmoką (privalomieji mokėjimai neišskaičiuoti), 10346,49 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju laiką (privalomieji mokėjimai neišskaičiuoti). Teismas iš atsakovo priteisė 429 Lt žyminio mokesčio bei 19,50 Lt pašto išlaidų. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos miesto 2010-04-08 sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų atmesti ieškovo V. K. ieškinio reikalavimai bei atitinkamai paskirstytos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos. Nurodo, kad ieškovui pareiškus reikalavimą pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą iš LR DK 127 str.1 d. į LR DK 127 str. 2 d., tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo, todėl šis reikalavimas priskirtinas prie LR DK 297 str. nustatytų atvejų, kuriems taikomas sutrumpintas 1 mėnesio ieškininės senaties terminas. Todėl, prašydamas pakeisti atleidimo pagrindą, ieškovas privalėjo pateikti pateisinančias ieškininės senaties termino praleidimo aplinkybes. Tik teismui atstačius ieškinio senaties terminą ir ieškovui nuginčijus atleidimo pagrindą pagal LR DK 127 str. 1 d., ieškovas turėjo teisę prašyti teismo nustatyti kitą atleidimo pagrindą pagal LR DK 127 str. 2 d.
Apeliantas nurodo, kad teismas, išeidamas už pateikto ieškinio ribų, nesant nuginčytam 2008-07-30 atleidimui pagal LR DK 127 str. 1 d., pakeitė ieškovo darbo sutarties nutraukimo datą ir nepagrįstai ją perkėlė iš 2008-07-30 į 2008-09-10. Atsakovo manymu, teismo išvada, kad prašymą darbo sutartį nutraukti ieškovas pateikė 2010-08-26 ir prašė ją nutraukti nuo 2008-09-10 yra nepagrįsta jokiais įrodymais ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams (ieškovo paaiškinimai, 2008-04-05 įsakymas dėl ieškovo komandiruotės, 2008-07-25 įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo, ieškovo darbo sutartis, liudytojos L.Bružienės parodymai, atsakovo pateiktas pranešimas VSDF Klaipėdos skyriui apie draudiminio laikotarpio pasibaigimą). Atitinkamai yra neteisėta ir nepagrįsta teismo sprendimo dalis priteisti ieškovui darbo užmokestį iki 2009-09-10.
Apelianto teigimu, teismas sprendimą iš atsakovo priteisti 10346,49 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką priėmė nenustatęs atsakovo pareigos atsiskaityti bei nenustatęs atsakovo kaltės dėl neatsiskaitymo, todėl negali būti taikomas LR DK 141 str. Be to, perkelta atleidimo iš darbo data (2008-09-10) nustatyta tik 2010-04-08 teismo sprendimu, todėl atsakovas negali būti laikomas uždelsusiu sumokėti darbo užmokestį, dėl ko jam atsirastų pareiga sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždėstą atsiskaityti laiką.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad nebuvo šalių susitarimo dėl atsakovo pareigos pervesti ieškovo darbo užmokestį į jo dukros sąskaitą, todėl teismas nepagrįstai konstatavo faktą, kad atsakovas pažeidė darbo užmokesčio mokėjimo tvarką. Teismo išvados, kad atsakovas nemokėjo darbo užmokesčio sutartais terminais, neinformavo ieškovo apie darbo užmokesčio nemokėjimo faktus ir priežastis, neteikė atsiskaitymo lapelių neatitinka bylos aplinkybių bei prieštarauja protingumo principui.
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-08 sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas pateikė ieškinį su reikalavimais dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, darbo sutarties nutraukimo laiko bei teisinio pagrindo nustatymo ir darbo užmokesčio priteisimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokios kategorijos reikalavimai nepriskirtini LR DK 297 str. 1 d. nustatytoms ginčų kategorijoms ir jiems nėra taikytinas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas. LR DK 297 str. 1 d. nustatytas vieno mėnesio sutrumpintas ieškinio senaties terminas taikomas darbuotojo reikalavimams dėl neteisėto darbo sąlygų pakeitimo, nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimo iš darbo. Pažymėtina, jog aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad LR DK 297 str. 1 d. nustatytas ginčų, kuriems kilus darbuotojas per vieną mėnesį turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kategorijų sąrašas yra baigtinis ir negali būti plečiamai aiškinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje J. P. v. AB „Kauno keliai“, bylos Nr. 3K-3-8/2008). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą taikyti vieno mėnesio senaties terminą kaip pagrindą ieškinio atmetimui.
Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad teismas be jokio pagrindo priėjo išvados dėl darbo sutarties nutraukimo datos perkėlimo į 2008-09-10. Pagal LR CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tuo tarpu LR CPK 185 sr. 1 d. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąją tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti.
Vadovaudamasi šiomis aukščiau nurodytomis proceso teisės normomis, atsižvelgdama į jų aiškinimo ir taikymo praktiką, taip pat remdamasi nagrinėjamos bylos duomenimis, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovo nurodytą prašymo nutraukti darbo sutartį pateikimo datą (2008-08-26) ir darbo sutarties nutraukimo datą (2008-09-10), neva nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, kad skundžiamajame sprendime rėmėsi tik ieškovo teiginiais ir neanalizavo kitų byloje buvusių įrodymų, kuriais rėmėsi atsakovas. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas nurodė motyvus, dėl kurių ieškovo įrodinėjamos aplinkybės, kad jis buvo pateikęs atsakovui 2008-08-26 prašymą nutraukti darbo sutartį pagal LR DK 127 str. 2 d., buvo pripažintos įrodytomis, ir motyvus, dėl kurių atsakovas šių aplinkybių nepaneigė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, kaip stipresnioji darbo santykių šalis, turinti didesnes organizacines galimybes, privalėjo išsaugoti ieškovo pateiktą prašymą atleisti jį iš darbo arba paneigti ieškovo nurodomas aplinkybes dėl pateikto prašymo. Atsakovui nepateikus tokių įrodymų (LR CPK 178 str.), teismas padarė teisingą išvadą jog ieškovas pateikė atsakovui 2008-08-26 prašymą nutraukti darbo sutartį pagal LR DK 127 str. 2 d., atsakovui nemokant reguliariai ir pilnai darbo užmokesčio, nepervedant jo sutartu būdu į dukters sąskaitą banke, ir ši sutartis turėjo būti nutraukta po 14 dienų, t.y. nuo 2008-09-10.
Pažymėtina, kad byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK 417 str.). Įvertinat tai, atsakovo argumentai dėl to, kad teismas, pakeisdamas ieškovo atleidimo iš darbo datą, išėjo už pateikto ieškinio ribų, atmestini.
Iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovas nevykdė šalių pasirašytos 2007-03-30 darbo sutarties įsipareigojimų mokėti ieškovui darbo užmokestį nustatytu laiku. Šios aplinkybės pakanka darbuotojo teisei nutraukti darbo sutartį pagal LR DK 127 str. 2 d. realizuoti, todėl apelianto argumentai dėl nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovas neinformavo ieškovo apie darbo užmokesčio nemokėjimo faktus ir priežastis, neteikė atsiskaitymo lapelių, neturi teisinės reikšmės.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovas pilnai neatsiskaitė su atleidžiamu ieškovu ir neatsiskaityta dėl atsakovo kaltės (LR DK 141 str. 3 d.), priteisė ieškovui jo vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – 10346,49 Lt. Apeliantas nurodo, kad teismas tokį sprendimą priėmė nenustatęs atsakovo pareigos atsiskaityti bei nenustatęs atsakovo kaltės dėl neatsiskaitymo, todėl negali būti taikomas LR DK 141 str. Atkreiptinas dėmesys, kad LR DK 141 str. 3 d. normoje nustatytų pasekmių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Tai reiškia, kad darbdavio pareigos mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nebuvimui konstatuoti įstatyme nereikalaujama nustatyti, jog dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Ši darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju. Nagrinėjamu byloje nėra duomenų bei atsakovas nepateikė įrodymų, kad buvo uždelsta atsiskaityti dėl darbuotojo kaltės, todėl atsakovui kyla neigiamų pasekmių dėl neatsiskaitymo laiku.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.