- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-15
- Bylos Nr.
- 2-954-547/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00803-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Pareiškėjas
- M. T.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. T. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo ir praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo dokumentų, praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo bei nustatyti keletą juridinę reikšmę turinčių faktų.
2014-09-15 teismo nutartyje, kurioje buvo nurodyta pateikto procesinio dokumento trūkumai ir kaip juos reikėtų pašalinti, buvo išdėstyta, jog pareiškimas neatitinka jo turiniui ir formai keliamų reikalavimų: pareiškime neišdėstytos aplinkybės, nesuformuluotas reikalavimas , kuris turi būti labai konkretus ir aiškus (CPK 135 str. 1d. 4 p., 447 str.). Pareiškime turi būti nurodoma: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba, kad negalima prarastų dokumentų atkurti.
Teismo nutartyje buvo išdėstyta, jog pirmiausia, procesiniame dokumente turi būti nurodoma dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai, jų gyvenamosios vietos; procesinio dokumento pobūdis ir dalykas; aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes – CPK 111 str.
Taigi, pareiškime turi būti nurodyta, kas yra pareiškėjas byloje ir tik po to jo atstovas. Šiuo atveju neaišku ar pareiškėja yra J. P. , ar D. T., ar dar kitas asmuo, nes iš esmės jis neįvardintas kaip to reikalauja įstatymas.
Kadangi pareiškimas paduodamas ypatingosios teisenos tvarka tai kiti proceso dalyviai yra suinteresuoti asmenys.
CPK 111 str. 2 d. 7 p. nurodoma, kad procesinį dokumentą turi pasirašyti jį paduodantis asmuo, t. y. pareiškėjas.
Pareiškime yra labai išmėtyti pareiškėjos aplinkybės dėl reikalavimų ir patys reikalavimai. Rengiant pareiškimą, reikalinga pirmiausia išdėstyti visas aplinkybes, kuriomis ieškovas (pareiškėjas) grindžia savo reikalavimą (faktinis pagrindas), įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes ir po to suformuluoti visus savo reikalavimus. Konkrečiu atveju pareiškėjos reikalavimai yra išmėtyti per visą pareiškimą : pareiškime yra prašoma nustatyti giminystės ryšį patvirtinančius faktus ir žemės valdymo faktus. Vėliau pareiškime jau prašoma nustatyti santuokos sudarymo faktą. Pareiškime daug vietos užima asmenų vardijimas, tačiau nėra išdėstomos prašymo aplinkybės. Visiškai ydingai yra suformuluotas prašymas: ,,nustatyti J. T., J. valdyto nuosavybės teise žemės ir/ar miško kiekį hektarais ir arais, ir jo dukteriai J. T. – P. tenkančią dalį, kaip juridinį faktą“. Visi suformuluoti prašymai yra labai nekonkretūs, nenurodant asmenų identifikavimo duomenų.
Pareiškėja turėtų apsispręsti ir tiksliai išsiaiškinti, kokius faktus jai reikalinga nusistatyti teisme ir ar negali gauti reikiamų dokumentų kitokia tvarka, nes tik įrodžius, kad tokių dokumentų ji negali gauti kitokia tvarka, galima kreiptis į teismą.
Be to būtina nurodyti, kokiu tikslu yra prašoma nustatyti tokius faktus, ar tai sukels pareiškėjai teisinius padarinius. Atitinkamai nuo reikalaujamo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, priklauso suinteresuoti asmenys byloje. Keliant tiek daug ir įvairių prašymų, nepagrįstai pareiškime nurodytas tik vienas suinteresuotas asmuo. Be to svarstytina , ar visi faktai būtini, ar jie visi turi būti nagrinėjami vienoje byloje, gal geriau surašyti kelis pareiškimus (jei tai būtina).
CPK 80 str. 1 d. 8 p. nurodoma, kad ypatingosios teisenos bylose yra mokama po 100 Lt už kiekvieną reikalavimą. Nurodytas žyminis mokestis turi būti indeksuojamas CPK 82 str. nurodyta tvarka. Kvitas, patvirtinantis jog žyminis mokestis yra sumokėtas, turi būti pateikiamas teismui. Yra pateiktas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nes J. T. buvo tremtinys, tačiau J. T. nėra pareiškėjas šioje byloje. Atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimus reglamentuoja CPK 83 str. ir jis nenumato galimybės atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Be to turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašančiojo turtinę padėtį ir pan.
Šalies argumentai
Pareiškimu prašoma atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą, tačiau pareiškime neišdėstytos aplinkybės, kokį terminą prašoma atnaujinti, kodėl jis turėtų būti atnaujintas, kas ir kodėl šį terminą praleido, ar tos priežastys buvo svarbios. Tokios aplinkybės pareiškime aptartos labai lakoniškai.
Per teismo nustatytą trūkumų pašalinimo laiką pareiškėjas nepateikė teismui jokių naujų dokumentų ir prašymų.
Todėl teismas laiko, kad pareiškėjas nepašalino trūkumų, kurie buvo nurodyti teismo nutartyje ir tai yra kliūtis pareiškimą priimti ir nuorašą siųsti proceso šalims, nes pradėjus procesą, šie trūkumai ateityje vis tiek turėtų būti šalinami ir tai tik užtęs pradėtą civilinį procesą. Pareiškėjui M. T. pašalinus visus nurodytus trūkumus, nėra kliūčių pateikti pareiškimą teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 115 str. 3d., 115 str. 5d., 290, 291 str., teismas
nutaria:
Grąžinti pareiškimą M. T., nepašalinus trūkumų.
Nutartis gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui atskiruoju skundu per 7d. nuo nutarties nuorašo gavimo dienos , skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.