Kauno apygardos teismo nutartis

2020-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-176-245/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-12
Bylos Nr.
1A-176-245/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
D. R., E. B.
Advokatai
Stasė Kupčiūnienė, Regina Majauskienė
Baudžiamoji byla Nr. 1A-176-245/2020Proceso Nr. 1-01-1-13619-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.6.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Indrei Vitkutei,dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei,nuteistajam D. R. ir jo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei,nuteistojo E. B. gynėjai advokatei Reginai Majauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. B. ir D. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta:

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2019 m. balandžio 3 d. veika) – 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2019 m. balandžio 3 d. veika) – 1 (vienerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2019 m. balandžio 16 d. veika) – 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2019 m. balandžio 16 d. veika) – 1 (vienerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2019 m. balandžio 3 d. veika) ir BK 215 straipsnio 1 dalį (2019 m. balandžio 3 d. veika), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai ir 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2019 m. balandžio 16 d. veika) ir pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – (1 (vieneri) metai ir 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, minėtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 (vieneri) metai ir 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. B. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 1 (vieneri) metai ir 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.

Skundžiamu nuosprendžiu D. R. pripažintas kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta:

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2019 m. balandžio 17 d. veika) – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2019 m. balandžio 17 d. ) – 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2019 m. gegužės 1 d. veika) – 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2019 m. gegužės 1 d. veika) – 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2019 m. balandžio 17 d. veika) ir BK 215 straipsnio 1 dalį (2019 m. balandžio 17 d. veika), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK kodekso 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – 8 (aštuonis) mėnesiai laivės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2019 m. gegužės 1 d. veika) ir BK 215 straipsnio 1 dalį (2019 m. gegužės 1 d. veika), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – 8 (aštuonis) mėnesiai laivės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šios sumažintos subendrintos bausmės subendrintos su 2018 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu ir 2019 m. balandžio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams. Į bausmė laiką, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendį ir 2018 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį bei laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. gruodžio 12 d., 23.30 val. iki 2017 m. gruodžio 14 d., 14.05 val., t. y. dvi paros, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Civilinio ieškovo UAB „P.L.“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš E. B. UAB „P.L.“ naudai priteista 122,89 Eur (vienas šimtas dvidešimt du eurai 89 centai) turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje – dėl 294,70 Eur priteisimo už sugadintus automobilių stiklus – paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. B. (toliau – E. B.) Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. balandžio 3 d. iki 22.23 val. neteisėtai laikė su savimi UAB „P.L.“ priklausančio automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą.

1.1. Be to, E. B. neteisėtai atliko finansinę operaciją, pateikdamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: 2019 m. balandžio 3 d. 22.23 val. degalinėje „C.K.“, esančioje (duomenys neskelbtini), nubraukė mokėjimo priemone per skaitytuvą, suvedė PIN kodą, taip atsiskaitė už 62,17 eurų vertės degalus svetima elektronine mokėjimo priemone – UAB „P.L.“ priklausančiam automobiliui „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priskirta elektronine mokėjimo priemone Nr. (duomenys neskelbtini).

1.2. Be to, E. B. neteisėtai laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. balandžio 16 d. iki 23.49 val. neteisėtai laikė su savimi UAB „P.L.“ priklausančio automobilio „Mini One“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą.

1.3. Be to, E. B. neteisėtai atliko finansinę operaciją, pateikdamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: 2019 m. balandžio 16 d. 23.49 val. degalinėje „C.K.“, esančioje (duomenys neskelbtini), panaudojo mokėjimo priemonę – per skaitytuvą suvedė PIN kodą ir taip atsiskaitė už 60,79 eurų vertės degalus svetima elektronine mokėjimo priemone – UAB „P.L.“ priklausančiam automobiliui „Mini One“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priskirta elektronine mokėjimo priemone Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

1.4. D. R. Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. balandžio 17 d. iki 01.02 val. neteisėtai laikė su savimi UAB „P.L.“ priklausančio automobilio „Mini One“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą.

1.5. Be to, D. R. neteisėtai atliko finansinę operaciją, pateikdamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: 2019 m. balandžio 17 d. 01.02 val. degalinėje „C.K.“, esančioje (duomenys neskelbtini), nubraukė mokėjimo priemone per skaitytuvą, suvedė PIN kodą, taip atsiskaitė už 57,77 eurų vertės degalus svetima elektronine mokėjimo priemone – UAB „P.L.“ priklausančiam automobiliui „Mini One“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priskirta elektronine mokėjimo priemone Nr. (duomenys neskelbtini).

1.6. Be to, D. R. neteisėtai laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. gegužės 1 d. iki 16.43 val. neteisėtai laikė su savimi UAB „P.L.“ priklausančio automobilio „Peugeot 308“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą.

1.7. Be to, D. R. neteisėtai atliko finansinę operaciją, pateikdamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: 2019 m. gegužės 1 d. 16.43 val. degalinėje „C.K.“, esančioje (duomenys neskelbtini) nubraukė mokėjimo priemone per skaitytuvą, suvedė PIN kodą ir taip atsiskaitė už 32,88 eurų vertės degalus svetima elektronine mokėjimo priemone – UAB „P.L.“ priklausančiam automobiliui „Peugeot 308“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priskirta elektronine mokėjimo priemone Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde E. B. prašo pakeisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę – arešto bausmę.

2.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis savo kaltės neginčija, kaltu prisipažįsta visiškai, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, kuri, nuteistojo teigimu, yra aiškiai per griežta. E. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis yra linkęs nusikalsti. Apeliantas nurodo, kad jis savo kaltę pilnai pripažįsta, labai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, taip pat atlygino savo nusikalstamais veiksmai padarytą turtinę žalą. E. B. teigimu, didelį jo ankstesnių teistumų skaičių įtakojo tai, kad jo padaryti nusikaltimai buvo skaidomi į atskiras bylas.

3. Apeliaciniame skunde D. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendį ir jį išteisinti, kadangi jo veikose nėra nusikaltimų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje bei 215 straipsnio 1 dalyje, subjektyviosios pusės.

3.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, vertindamas byloje surinktus parodymus ir taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. D. R. teigimu, minėtas nuosprendis paremtas prielaidomis ir samprotavimais.

3.2. D. R. nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, duodamas paaiškinimus jis sutiko, kad elektronines priemones laikė ir jas panaudojo be UAB „P.L.“ jam duoto sutikimo ar leidimo. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis suprato savo veiksmų neteisėtumą tik pareiškus jam įtarimus, kadangi mokėjimo instrumentus – elektronines mokėjimo korteles jam padavė E. B., nurodydamas, kad šie mokėjimo instrumentai priklauso jam (E. B.) ir leido jais pasinaudoti, t. y. atsiskaityti „C.K.“ degalinėse už kurą. Apeliantas skunde nurodo, kad matė, jog mokėjimo kortelės priklauso UAB „P.L.“, tačiau, jo teigimu, jis neprivalėjo aiškintis su E. B., kokį jis (E. B.) ryšį turi su minėta įmone ir kokiu būdu pas jį atsirado minėtos mokėjimo priemonės. Manydamas, kad kortelės priklauso E. B., D. R. buvo įsitikinęs, kad veikia teisėtai, t. y. mokėjimo korteles naudoja esant savininko sutikimui. Aplinkybę, kad mokėjimo korteles E. B. perdavė D. R., patvirtino ir pats E. B., tačiau nenurodė jų perdavimo aplinkybių, kadangi jų neprisiminė. Apeliantas nurodo, kad jis perdavimo aplinkybes prisiminė geriau, todėl jo parodymai buvo išsamesni, tačiau pirmosios instancijos teismas nei jo, nei E. B. parodymų nevertino.

3.3. Skunde teigiama, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, D. R. nurodė, jog yra naudojęsis „C.“ automobiliais bei šiuose automobiliuose yra matęs atsiskaitymo korteles, ant kurių yra įspėjamieji lipdukai apie atsakomybę naudojantis šiomis kortelėmis. D. R. teigimu, jis matė, kad kortelės priklauso UAB „P.L.“, tačiau minėtų lipdukų, su įspėjimais dėl naudojimosi šiomis kortelėmis, nebuvo, todėl teisme jis nurodė, kad jam nebuvo žinoma, jog mokėjimo kortelės yra iš „C.“ automobilio, tačiau pirmosios instancijos teismas vis dėlto padarė prielaidą, kad D. R. ši aplinkybė turėjo būti žinoma. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad užsipylus kurą ir atsiskaitant degalinėje, degalinės operatoriai jokių pastabų dėl naudojimosi minėtomis kortelėmis neišsakė.

3.4. D. R. skundu atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo surastos ir apžiūrėtos, todėl teismas negali remtis vien tik UAB „P.L.“ atstovo parodymais apie tai, kad ant minėtų mokėjimo kortelių buvo įspėjamieji lipdukai ir atmesti D. R. parodymus, kuriais teigiama, kad tokio lipduko ant kortelių nebuvo.

3.5. Skunde nurodoma, kad kortelės, kurias E. B. padavė D. R., buvo pagrobtos iš „C.“ automobilių, išdaužus automobilių langus. Teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad civilinis ieškinys dėl turto sugadinimo paliekamas nenagrinėtas, kadangi nenustatyta, jog ši žala atsirado dėl D. R. ir E. B. veiksmų. Tokiu būdu konstatuojama, kad nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad D. R. ir E. B. kokiu nors būdu prisidėjo prie mokėjimo kortelių pagrobimo. Ši aplinkybė, pasak apelianto, yra labai svarbi vertinant duomenų laikymo ir kortelių panaudojimo neteisėtumą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu nėra nustatyta, jog D. R. ar jam mokėjimo kortelę perdavęs E. B. šias mokėjimo priemones pagrobė. Todėl, pasak D. R., tampa nelogiška seka, kai mokėjimo duomenys įgyjami teisėtai, o pagal kaltinimą ir priimtą nuosprendį laikomi kaip įgyti neteisėtai.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis D. R. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo E. B. gynėja advokatė Regina Majauskienė savo ginamojo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, prokurorė Rita Mikalauskienė su nuteistųjų apeliaciniais skundais nesutiko ir prašė juos atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų E. B. ir D. R. apeliaciniai skundai atmetami.

5. BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis E. B. pripažįsta savo kaltę, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme. Nuteistasis D. R. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigdamas, kad priimant procesinį sprendimą buvo pažeistos BPK 20 straipsnyje įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės bei netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Apygardos teismas, vadovaudamasis BPK nuostatomis, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, neišeidamas iš apeliacinių skundų ribų.

Dėl nuteistojo E. B. apeliacinio skundo

6. Nuteistasis E. B. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje bei BK 215 straipsnio 1 dalyje padarymo pripažįsta, tačiau teigia, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir prašo ją sušvelninti. Vertinant skundžiamo nuosprendžio turinį bausmės skyrimo E. B. aspektu, apygardos teismas konstatuoja, kad skiriant bausmę nuteistajam E. B. nei BK 41 straipsnyje, nei BK 54 straipsnyje įtvirtintos nuostatos pažeistos nebuvo. Apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu ir skirdamas bausmę E. B., įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, E. B. asmenybę, taip pat asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, taip pat nusikalstama veika padarytą žalą. Skiriant bausmę taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad E. B. skiriama bausmė užtikrintų jos paskirtį – sulaikytų nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubaustų, paveiktų, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę E. B. atsižvelgė į tai, kad jis padarė keturis tyčinius baigtus nusikaltimus, kurie yra priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nagrinėjamu atveju buvo įvertinta, kad egzistuoja nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi bei jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas. Pirmosios instancijos teismas įvertino ankstesnius E. B. teistumus – anksčiau apeliantas teistas net 19 kartų, tame tarpe ir už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, ne kartą baustas administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, vairavimo neblaiviam, smulkių vagysčių. Buvo įvertinta ir tai, kad E. B. priklausomybių centre neregistruotas, psichiatrijos klinikoje nesigydė, dirba atsitiktinius darbus. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad E. B. yra linkęs nusikalsti ir jo padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo jo atžvilgiu priimtas skundžiamas nuosprendis, nėra atsitiktinės, o tai yra jo antivisuomeninių nuostatų ir elgesio pasekmė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, E. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, neprieštarauja proporcingumo principui ir pagrindo ją švelninti nėra, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistojo D. R. apeliacinio skundo

7. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis R. R. teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl D. R. kaltės, BPK įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė bei tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

8. BPK 20 straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš to išplaukia, kad įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka asmens kaltei pagrįsti. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-719/2018).

9. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 214 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas <....> neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti <....>. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, rėmėsi nuteistųjų R. B. ir D. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais, liudytojo P. T. ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais, liudytojų G. S., E. Č., K. L., D. L. ikiteisminio bylos nagrinėjimo duotais parodymais. Taip pat buvo įvertintos byloje esančiuose 2019 m. balandžio 4 d. ir 2019 m. balandžio 17 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokoluose nustatytos aplinkybės. Taip pat įvertinti byloje esantys apžiūros protokolai, UAB „P.L.“ 2019 m. liepos 18 d. pareiškimas bei 2019 m. rugpjūčio 18 d. pranešimas, kuro pirkimo kvitai, UAB „C.K.“ pranešimai ir prie jų pridėti kvitai, savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolai. Visų pirma pažymėtina, kad nuteistasis D. R. pripažino, jog 2019 m. balandžio 17 d. apie 01.02 val. savo žinioje turėjo UAB „P.L.“ automobiliui „Mini One“ priskirtą atsiskaitymo už kurą kortelę, Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą, o 2019 m. gegužės 1 d. – automobiliui „Peugeot 308“ priskirtą atsiskaitymo už kurą kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą. Minėtos kortelės ir jų kodai D. R. žinioje buvo tuo metu, kai jis nesinaudojo „C.“ automobiliais, kuriems šios kortelės priskirtos. Šią aplinkybę patvirtina ir nuteistojo E. B. parodymai, iš kurių matyti, kad jis (E. B.) „C.“ automobilių korteles perdavė D. R., tačiau nepamena kokiomis aplinkybėmis. Iš liudytojų D. J. ir P. T. parodymų matyti, kad 2019 m. balandžio 16 d. buvo išdaužtas „C.“ automobilio „Mini one“ priekinės kairės pusės stiklas ir pagrobta kuro pildymo kortelė. Iš liudytojo G. S. parodymų matyti, kad 2019 m. gegužės 1 d. buvo pastebėta, jog išdaužtas „C.“ automobilio „Peugeot 308“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinis stiklas ir pagrobta ten buvusi degalų mokėjimo kortelė. Patikrinus buvo nustatyta, kad minėta kortele buvo pasinaudota 2019 m. gegužės 1 d. 16.43 val., degalinėje „C.K.“, esančioje (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kuro pildymo kortelės yra elektroninės mokėjimo priemonės, kadangi jomis elektroniniu būdu galima atsiskaityti už kurą, o jų PIN kodas yra šios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenys, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad minėtos kuro kortelės ir jų PIN kodai atitinka BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką. Nors skunde nuteistasis ir teigia, kad ant kuro pildymo kortelių nebuvo įspėjamųjų lipdukų ir jis negalėjo suprasti, jog šios kortelės yra iš „C.“ automobilio, apygardos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais. Kaip jau nustatyta pirmosios instancijos teisme, D. R. ne kartą buvo naudojęsis „C.“ automobiliais ir žinojo kaip atrodo atsiskaitymo už kurą kortelės, taip pat suprato, kad kortelės priklauso UAB „P.L.“, todėl būdamas suaugęs ir pakaltinamas asmuo, neabejotinai suprato, jog šios kortelės yra priskirtos „C.“ automobiliams ir turėdamas minėtas korteles bei jų PIN kodus savo žinioje, kai nesinaudojo „C.“ automobiliais, aiškiai suvokė, kad jo veiksmai yra neteisėti, o apelianto argumentai, esą jis neprivalėjo su E. B. aiškintis kokį jis (E. B.) turi ryšį su UAB „P.L.“ ir kokiu būdu pas jį atsirado minėtos mokėjimo priemonės, laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais. Remiantis aukščiau aptartais liudytojų parodymais, teisiniu reguliavimu bei faktinėmis bylos aplinkybėmis, darytina išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad D. R. veikose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai ir jo 2019 m. balandžio 17 d. ir 2019 m. gegužės 1 d. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.

10. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. D. R. pirmosios instancijos teisme pripažino, kad jis 2019 m. balandžio 17 d. apie 01.02 val., pasinaudodamas „C.“ automobiliui priklausančia kuro apmokėjimo kortele, degalinėje „C.K.“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už kurą, kuris buvo supiltas į jo vairuojamą automobilį „Reno megane“ ir 2019 m. gegužės 1 d. toje pačioje degalinėje, pasinaudodamas „C.“ automobiliui priklausančia kuro užpylimo kortele atsiskaitė už kurą, supiltą į E. B. priklausantį automobilį, kurį jis (D. R.) vairavo paprašytas E. B.. Apylinkės teismas, remdamasis šios nutarties 9 punkte jau aptartais įrodymais, taip pat degalinės vaizdo stebėjimo kamerų įrašais, netiesioginiais P. T. parodymais, kuro pirkimo kvitais, UAB „L. pranešimu, konstatavo, kad D. R. su kuro apmokėjimo kortelėmis atliko finansines operacijas, neteisėtai pateikdamas svetimas elektronines mokėjimo priemones. Kaip jau aptarta aukščiau, D. R. neturėjo pagrindo nesuvokti, kad elgiasi neteisėtai, kadangi praeityje buvo naudojęsis „C.“ paslaugomis, todėl puikiai žinojo visas tokių automobilių naudojimuisi keliamas sąlygas ir suvokė, kad disponuoja ir naudojasi svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis – kuro apmokėjimo kortelėmis. Tokiu būdu, buvo pagrįstai konstatuota, kad D. R. veiksmuose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai ir jo 2019 m. balandžio 17 d. ir 2019 m. gegužės 1 d. padarytos nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos ir pagal BK 215 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Byloje esantys įrodymai ištirti visapusiškai, įvertintas jų tarpusavio ryšys, dėl ko padarytos pagrįstos išvados dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, požymių D. R. neteisėtuose veiksmuose buvimo.

11. Skunde nurodoma, kad nebuvo surastos ir apžiūrėtos kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), todėl negalima remtis vien tik UAB „P.L.“ atstovo parodymais apie tai, kad ant minėtų mokėjimo kortelių buvo įspėjamųjų lipdukų. Teismas pažymi, kad priimant skundžiamą nuosprendį, aplinkybę, jog D. R. suprato, kad minėtos kortelės priklauso „C.“ grindė tuo, jog pats apeliantas nurodė, kad ant kortelių matė užrašą UAB „P.L.“. Remdamasis šia aplinkybe, taip pat, ta aplinkybe, kad D. R. praeityje buvo ne kartą naudojęsis „C.“ paslaugomis, padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantas suvokė, kad minėtomis kortelėmis naudojasi neteisėtai, todėl D. R. apeliacinio skundo argumentai atmestini.

12. Apelianto teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad D. R. ir E. B. kokiu nors būdu prisidėjo prie mokėjimo kortelių pagrobimo, kas, pasak jo, yra labai svarbi aplinkybė, vertinant duomenų laikymo ir kortelių panaudojimo neteisėtumą. Kaip jau aptarta aukščiau, byloje surinktų ir tinkamai įvertintų duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tiek E. B., tiek D. R. suvokė, kad neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti bei šiomis mokėjimo priemonėmis disponavo. Ta aplinkybė, jog nebuvo išsiaiškinta kas minėtas korteles pavogė, nagrinėjamu atveju situacijos vertinimui bei E. B. ir D. R. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimui reikšmės neturi.

13. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Nagrinėjamu atveju skiriant bausmes nuteistiesiems nebuvo pažeisti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai, teismas tinkamai įvertino nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistųjų asmenybes, todėl nėra pagrindo E. B. švelninti bausmę, remiantis jo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Pirmosios instancijos teismas nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko pagrįstai kvalifikavo nuteistųjų veiksmus pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį, todėl D. R. skunde išdėstyti argumentai laikytini nepagrįstais. Remiantis šiomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendį ir jis paliekamas nepakeistas, o nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų E. B. ir D. R. apeliaciniai skundai atmetami ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėJurga Vasiliauskienė