Telšių apylinkės teismo sprendimas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Vilija Valantienė, sekretoriaujant Oritai Griciūtei, dalyvaujant ieškovo R. Ž. atstovui advokatui V. Ž., valstybinės institucijos Akmenės rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei R. V., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei A. J. dėl tėvystės nuginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3. straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis).

Teismas ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus. Akmenės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, 2010-11-02 išduotame gimimo liudijime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gimimo metrikų knygoje padarytas įrašas Nr. 2 apie tai, jog ieškovas R. Ž. yra (duomenys neskelbtini) gimusios J. Ž. tėvas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.138 straipsnį vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir šio įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Kadangi vaikas gimė ieškovei ir atsakovui esant santuokoje, todėl vaiko gimimo liudijime atsakovas R. Ž. buvo įrašytas tėvu. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus po santuokos nutraukimo trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (LR CK 3.150 straipsnis). Pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada, jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai (LR CK 3.148 straipsnis). Ieškovas nurodė, kad su atsakove nebegyveno kartu nuo 1994 m. ir jis negali būti J. tėvu. Iš atsakovės gautuose raštuose nurodoma, kad ieškovas atsakovę paliko su sūnumi 1994m. liepos, rugpjūčio mėnesį. 1995 m. ji pradėjo gyventi su R. J.. Kai nuo jo pastojo niekur negalėjo surasti R. Ž., kad nutraukti su juo santuoką. Vėliau (duomenys neskelbtini) gimus J. ji buvo įregistruota Ž. pavarde. J. Ž. nėra R. Ž. dukra.

Atsižvelgiant į atsakovės paaiškinimus yra pagrindo spręsti, kad tarp šalių ginčo dėl vaiko tėvystės nėra. Ieškovui pareiškus ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo iš esmės atsakovė neprieštaravo, kad tėvystė būtų nuginčyta, nurodė, kad gyveno su kitu vyru ir nuo jo susilaukė dukros J.. Byloje yra duomenys apie tai, kad tarp šalių santuoka nutraukta 1997-09-30. Iš Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimo, civilinės bylos Nr. 2-838-1997 matyti, kad santuoka nutraukta šalims dalyvaujant, A. J. iniciatyva, nurodoma, kad kartu negyvena nuo 1994m. rugsėjo mėnesio. Duomenų sprendime apie vaikus nėra. (b.l. 75,76). 2011-10-07 Akmenės rajono apylinkės teismo pažymoje nurodoma, kad civilinė byla sunaikinta ir teismo archyve yra likęs tik teismo sprendimas. (b.l.77). Ieškovas atsisakė reikalavimo skirti DNR ekspertizę, nes atsakovė pripažino, kad J. Ž. yra ne R. Ž. dukra. Įvertinus šalių nurodytas aplinkybes dėl tėvystės, nesant ginčo, atsakovei nurodžius, kad J. Ž. yra J. dukra, DNR ekspertizės skyrimas nėra tikslingas. Byloje esančiais duomenimis matyti, kad atsakovė buvo ištekėjusi už J.. 2006-07-31 Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1007-61/2006 1997-10-25 santuoka tarp A. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. J., gim. (duomenys neskelbtini) nutraukta. Byloje nėra duomenų kodėl nebuvo sprendžiama dėl J. tėvystės nutraukiant ieškovui santuoką su atsakove bei nebuvo sprendžiamas klausimas dėl tėvystės nutraukiant atsakovei santuoką su R. J..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.152 straipsnyje numatytas vienerių metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai besikreipiantis į teismą asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, t. y. nuo sužinojimo apie įrašą dienos, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Atsakovė nurodė, kad nutraukiant santuoką R. Ž. buvo žinoma apie J. gimimą. Ieškovas nurodė, kad jis apie tai, kad J. įregistruota jo pavarde sužinojo tik daug vėliau, t.y. 2010 m. rudenį, civilinės bylos Nr. N2-5493-794/2010 m. nagrinėjimo Klaipėdos miesto apylinkės teisme metu, nes buvo paklausta, kodėl neina kalba apie kitą vaiką, kurio tėvu yra įrašytas ieškovas. Liudytoja S. Ž. paaiškino, kad ieškovui nebuvo žinoma apie J., o liudytoja B. Š. kad buvo žinoma. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, ieškovo, atsakovės paaiškinimai patvirtina, kad šalys nuo 1994 m. nebegyveno santuokinio gyvenimo. Byloje kaip minėta nėra duomenų ar nutraukiant tarp šalių santuoką buvo iškeltas klausimas dėl vaiko tėvystės, nėra duomenų, kodėl tėvystės nuginčijimo klausimas nebuvo sprendžiamas anksčiau. Byloje, atsižvelgiant į atsakovės, liudytojų paaiškinimus, rašytinius įrodymus nėra galimybės vienareikšmiai nustatyti, kad ieškovas apie J. gimimą žinojo iki santuokos nutraukimo, ar nutraukiant santuoką, ar vėliau. Byloje esantys duomenys nėra pakankami, kad padaryti neginčijamą išvadą (CPK 178, 185 straipsniai). Todėl atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių spręstina, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus. Turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas, jo teisė žinoti savo kilmę ar socialinės tėvystės nustatymas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius ir sprendžiama vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais.

Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku, atsižvelgtina į tėvo ketinimus bei į vaiko požiūrį dėl šių santykių, į jų reikšmę, perspektyvas, vaiko ryšį, išklausytina vaiko nuomonė (CK 3.164, 3.177 straipsniai). Konkrečiu atveju teismas neturėjo galimybės išklausyti vaiko nuomonės, tačiau šalys nurodė, kad ieškovas su J. nebendravo nuo gimimo. Atsakovė nurodė, kad J. žino, kas jos tėvas. Liudytoja B. Š. tai patvirtino, nurodė, kad J. R. rūpinosi mergaite. Konkrečiu atveju spręstina, kad J. negalėjo laikyti ieškovo savo tėvu nes su juo negyveno, nebuvo jokio bendravimo, emocinio ryšio. Dėl šių susiklosčiusių aplinkybių vaiko interesais teikti prioriteto asmeniui, su kuriuo nėra ne tik glaudaus bet ir jokio ryšio, tik teisinis įregistravimas, netikslinga. Nors biologinis vaiko ir tėvo ryšys nėra vienintelis tėvystės pagrindas, siekiant apsaugoti vaiko interesus, tačiau nėra pagrindo išlaikyti formalių tėvo teisių ir pareigų asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja, nebuvo ir nėra jokio bendravimo, tarpusavio ryšio. Valstybinės institucijos Akmenės rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė R. V. pateikė išvadą, kad nors R. Ž. nėra J. Ž. tėvas, tačiau šioje byloje praleistas vienerių metų senaties terminas. J. turėjo galimybę kreiptis dėl tėvystės. Atsakovė buvo atėjusi į tarnybą ir klausė dėl vaiko tėvystės registravimo. Ieškinį patenkinus, vaikui lieka grėsmė likti be vieno iš įstatyminių atstovų.

Šalims pripažinus ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu įrodžius, kad ieškovas R. Ž. negali būti atsakovės dukros J. biologiniu tėvu, nustatytina, kad atsakovas R. Ž. nėra J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas. (LR CK 3.150 str., 3.151 str.). Teismas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgė į institucijos išvadą ir sprendžia, kad nuginčijus tėvystę, nepilnamečio vaiko interesai nenukentės, nes ieškovas su vaiku nepalaiko artimų ryšių, nebendrauja, neteikia jokios paramos, be to, mergaitė žino, kad ieškovas nėra jos tėvas. Bylos duomenimis yra pagrindo spręsti, kad J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas yra kitas asmuo (LR CK 3.147 straipsnis, 3.148 straipsnis). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo siektina užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, siektina nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Byloje esantys duomenys apie galimą vaiko tėvą leidžia manyti, kad nuginčijus tėvystę vaikas neliktų be tėvo. Mergaitės interesais reikalinga išsaugoti turėtą ryšį su jos biologiniu tėvu, išsaugoti turėtų santykių tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą. Tėvo pareiga prisiimti su tėvyste susijusias pareigas, todėl siektinas tikrojo biologinio tėvo nustatymas. Atsakovė, veikdama dukros interesais, turi galimybę nustatyti tikrąją (biologinę) mergaitės tėvystę, nes vaiko teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia nepilnamečio vaiko interesams, garantuoja CK 3.161 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas turėjo bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, teisinės pagalbos suteikimo ir atstovavimo, pateikė duomenis apie 1000 Lt sumokėjimą už atstovavimą (b.l. 100) dėl turėtų išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo (b.l. 99), duomenis apie sumokėtą 135 Lt žyminį mokestį (b.l. 4).

Vadovaujantis CPK 98 str. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą. Teismas spręsdamas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu 2004-04-02 Nr. IR-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato, advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio. Teismas atsižvelgė į pareikštus ieškinio reikalavimus, jų apimtį, priedų-dokumentų kiekį, duomenis apie jų išreikalavimą, teisinių klausimų sudėtingumą, į ieškovo pareikštą apeliacinį skundą, kuris buvo tenkintas ir 2011-06-07 teismo nutartimi ieškinio priėmimo klausimas perduotas nagrinėti iš naujo, į teismo posėdžių skaičių, kad ieškovo atstovas atvyko iš kitos gyvenamosios vietovės - Klaipėdos ir dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, į posėdžių trukmę ir daro išvadą, kad prašomas priteisti už advokato pagalbą išlaidų dydis pagrįstas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88str., 93 str., 96 str., 98 str. iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 135 Lt žyminio mokesčio ir 38,55 Lt pašto išlaidų valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 str., 3.138 str., 3.149 str.1 d., 3.150 str., 3.151 str., 3.152 str., 3.153 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263 str., 265 str., 270 str., 399 str., 88 str., 93 str., 96 str., 98 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad ieškovas R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) dukros J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Pripažinti, kad J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nėra R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) dukra.

Įpareigoti Akmenės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyrių panaikinti nepilnamečio vaiko J. Ž., a.k (duomenys neskelbtini) duomenis dėl gimimo metrikų knygoje 1997-01-09 įrašo, Nr. 2, dėl tėvu įrašyto R. Ž., a.k (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) iš A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ( jos atstovės adresas (duomenys neskelbtini)) 1000 Lt ( tūkstantį litų ) atstovavimo išlaidų ir 135 Lt ( šimtą trisdešimt penkis litus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 38,55 Lt ( trisdešimt aštuonis litus 55 ct ) pašto išlaidų valstybei.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, sprendimo nuorašą išsiųsti Akmenės rajono civilinės metrikacijos skyriui tėvystės nuginčijimui įregistruoti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, atsakovei išaiškinti dėl bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo.