- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-01-09
- Bylos Nr.
- 1-412-667/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-00799-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- T. L.
- Nukentėjusysis
- M. V., R. K.
- Advokatai
- Andrejus Zavtrakovas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant R. Bičkienei, dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei, kaltinamajam T. L., jo gynėjui advokatui V. K., nukentėjusiesiems M. V., R. K., nukentėjusiojo atstovams advokatui Andrejui Zavtrakovui, advokato padėjėjui T. R., TM specialistui L. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi, nevedęs, gyvena su sugyventine (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, teistas 1 kartą, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis T. L. 2013 m. rugpjūčio 24 d. apie 22.30 val., Kauno r., Samylų sen., Girionių k. esančioje poilsiavietėje, prie Kauno marių, tyčia, bylos nagrinėjimo metu nenustatytu būdu, trenkė M. V. į krūtinės sritį, ko pasekoje jis parkrito ant žemės, po to spyrė ne mažiau du kartus jam į veido sritį, taip jį sužalojo padarydamas nukentėjusiajam M. V. apatinio žandikaulio lūžimą kairio kampo srityje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje;
po to, jis toje pačioje vietoje, poilsiavietės automobilių aikštelėje, žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą rankomis pastumė R. K., pargriaudamas ją ant žemės, dėl ko sukėlė nukentėjusiajai R. K. dešinės plaštakos III piršto fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis T. L. teisme pagarsinus jam kaltinimą, kaltu prisipažino tik dėl R. K. padaryto fizinio skausmo ir parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 24 d. gavo kvietimą iš draugų M. vykti į gamtą prie Kauno marių. Jis su pakvietimu sutiko. Jį su sugyventine A. M. ir sūnumi atvežė jo motina, jie atvyko vėliausiai iš visų, nes jų sūnus po pietų miegojo. Prie Kauno marių jau buvo visi susirinkę, tai yra K., M., V. bei kiti asmenys, kurie nelaukę vakaro išvyko anksčiau. Visi vartojo alkoholinius gėrimus, buvo apgirtę. Atvažiavę jie žaidė su vaikais. Kai kurie asmenys buvo pavartoję daugiau alkoholio, t.y. K., M. ir V.. Jis pats alkoholio beveik nevartojo, nes jo sūnus yra labai judrus, todėl reikėjo jį prižiūrėti. Vakare vėl atvažiavo jo motina ir parvežti juos į namus, K. jam sakė, kad dėl grįžimo problemų nebus, todėl jis su motina negrįžo. Jau buvo visai sutemę, apie 22 val., kai atvyko E. K. sesuo A. K., juos visus vežti namo. Tuomet K. ir M. netoli pavėsinės esančioje aikštelėje, prie šašlykinės, susiginčijo dėl važiavimo namo eiliškumo ir įvyko jų tarpusavio konfliktas. Jis nenorėjo, kad draugai susimuštų, todėl jis juos išskyrė. Jis nunešė šašlykinę iki automobilio ir ten atėjo M. V., kad jis tuo metu būtų buvęs sumuštas, kaltinamasis nematė. Jis tą vakarą nesudavė smūgių nukentėjusiajam M. V., su juo santykiai vakarėlyje buvo normalūs, jis pats jam siūlė išgerti alkoholio, tačiau K. pasakė jam, kad su juo reikia atsargiai, todėl su juo daug nebendravo. Kai jis skyrė draugus K. ir M., M. stovėjo ant šlaito ir beskiriant juos, jis nukrito, nes buvo girtas. Kaltinamasis po to nuėjo prie A. K. automobilio, ten buvusi R. K. puolė ant jo, nes ji yra valdinga moteris, o jis yra kandus, todėl su ja jis nuolat išgėręs ginčijasi, pripažysta, kad galėjo ją pastumti, ko pasekoje galėjo užgauti jai pirštą. Kaltinamasis pats yra konfliktiškas, valdingas, visada siekia, kad draugai nesimuštų, juos skiria. Jis tą kartą išskyrė draugus, todėl kiti galėjo pamanyti, kad jis yra agresyvus. Skiriant M., kuris yra jo geras draugas, ir K. įvyko susistumdymas, tačiau jis net nežino, kas tuo metu sudavė ir nukentėjusiajam. Jis kitą dieną jis tik sužinojo, kad V. yra kažkas sulaužyta. Jis A. K. klausė apie įvykį, ką ji prisimena, nes norėjo tiesiog pasidomėti kaip sekasi V., nes sužinojo, kad jo atžvilgiu buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas. Iš bylos medžiagos žino, kad V. sužalojimai buvo padaryti tiesiogiai spiriant jam į galvą, jis tai padaryti negalėjo, nes pats būtų susižalojęs koją, nes jo kojos pėda buvo apmauta vasarine šliure, smūgis buvo į galvą, o ne į guminį kamuolį. Jis mano, kad nukentėjusiojo V. reikalavimas dėl civilinio ieškinio yra labai didelis. Pirmas konfliktas tarp M. ir K. įvyko prie šašlykinės, jis tuo metu stovėjo prie laužo, bet kai pamatė, jog konfliktas gali įsiplieksti, priėjo ir išskyrė juos. O kitas konfliktas tarp jų buvo prie marių kranto, kur jis parodė parodymų patikrinimo metu. Kai antrą kartą jie susiginčijo, ten atėjo M. V.. Tada draugus vėl juos išskyrė, jis buvo per 1 metrą nuo jų, paėmęs visus už peties visus juos atitraukė. Nepamena kurį pirmą pastūmė. Stūmė visus į šalis, galėjo nustumti ir M. V. nuo šlaito, kuris nebuvo labai didelis, ko pasekoje nukentėjęs griuvo. Jis tikrai nespyrė M. į krūtinę. Vaikystėje jis aktyviai sportavo iki 14 metų, po to kilnojo svarmenis. Jokiais karatė ar kitais kontaktiniais sportais neužsiėmė. (t.2., b.l. 99-100)
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis T. L. kaltu prisipažino tik pagal BK 140 str. 1 d., tačiau jo kaltė padarius jam kitą inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, byloje surinkta ir ištirta medžiaga.
Nukentėjusysis M. V. parodė, kad 2013-08-24 įvykį, kaip jis buvo sužalotas kaltinamojo T. L. gerai prisimena. Jį su žmona prie Kauno marių pakvietė draugai K., su jais automobiliu jie atvyko prie Kauno marių. Važiuodami žinojo, kad dar turėjo atvažiuoti M.. Kad su juo atvyks T. L. su sugyventine jis nežinojo. Jie visi kepė mėsą – šašlykus, saikingai vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare turėjo atvažiuoti A. K. juos pasiimti. Sutemus, kai visi buvo vienodai apgirtę, reikėjo skirstytis važiuoti į namus, apie 22 val. atvyko A. K. automobiliu„Peugeot 406“, prie jo tarp E. K. su R. M. prasidėjo žodinis konfliktas - kas pirmi važiuos, jie ėmė garsiai ginčytis. Jis su žmona tuo metu buvo kitoje poilsiavietės teritorijoje Kauno marių pakrantėje ir ėjo link A. K. automobilio, kuris buvo apie 300 metrų nuo pakrantės. Tuo metu ten buvęs kaltinamasis T. L. jam trenkė koja ar kumščiu krūtinę, kuo tiksliai trenkė jis negali pasakyti, nes buvo tamsu, ir jis nukrito nuo apie 1 metro aukščio skardžio ant nugaros, apačioje buvo akmenys, tačiau jis žandikaulio į akmenis nesusižalojo. Po to T. L., jis jį pamatė, nušoko šalia jo ir jam dar spyrė koja tris kartus į veidą, ko pasekoje jis pajuto žandikaulio skausmą. Jo žmona N. V., pamačiusi kaip jį muša T., ėmė rėkti ant jo, jį pažino, ir kaltinamasis pasišalino. N. nukentėjusįjį pakėlė nuo žemės ir apkabinusi nuvedė prie A. K. automobilio ir pasodino į automobilio galinę sėdynę kairėje pusėje. Ten jau sėdėjo ir T. L. žmona, R. K. liepė jai išlipti ir eiti tvarkyti vyro. Kaltinamasis būdamas girtas puolė ir ant kitų asmenų, kad pirmi yra vežami ne jo šeima, o kiti asmenys, jis konfliktavo su R. K., ją pastūmė, ko pasekoje ji nukrito ant žemės, grasino išmesti A. K. automobilio raktelius į vandenį, kad niekas neišvažiuotų iš ten. Prie mašinos T. rėkė ant R., tačiau nukentėjusysis apie jai padarytus sužalojimus nieko nežino Taip pat T. puolė ant A. K.. Nukentėjusiajam labai skaudėjo veidas, nes jis pradėjo tinti, todėl jis grįžės prie mašinos su kaltinamuoju nesiaiškino, kodėl šis jam be jokios priežasties trenkė į veidą. Skardis buvo apie 1 metro aukščio, apačioje buvo akmenys. Nuo skardžio nukrito ant nugaros, į akmenis nesusižalojo. Smūgis buvo stiprus į kairę žando pusę. Spirta buvo su pėdos briauna. Tuo metu kai jam buvo spirta, jis gulėjo nukritęs ant žemės. Važiuojant namo, jie K. pasakė, kad sumušė T., jam dar labiau skaudėjo, jis net verkė iš skausmo, bėgo kraujas, tai matydami labai buvo išsigandę kartu važiavo mažamečiai vaikai, K. berniukas ir jo mažametė dukra, todėl suaugusieji nutarė pirma parvežti namo vaikus, kad šie nestresuotų, o po to jį žadėjo vežti į ligoninę, tačiau grįžus namo nukentėjusysis pamanė, kad gal skausmas praeis per naktį, todėl nebevyko į ligoninę, tačiau ryte dar labiau skaudėjo, labai ištino veidas, negalėjo išsižioti, kalbėti, valgyti, todėl kitą dieną jis su žmona nuvažiavo į KMUK ir jį skubiai paguldė į ligoninę ir buvo operuotas, jam buvo nustatytas apatinio žandikaulio lūžimas. Gulėjo klinikose 2 savaites. Operacijos metu jam ištraukė sveikus dantis, kad galėtų viela sutvirtinti lūžusį žandikaulį. Tokiu būdu jis prarado sveikus dantis, kentėjo begalinį skausmą, kelis mėnesius negalėjo nieko valgyti, vėliau tik galėjo per vamzdelį ryti susmulkintą maistą, tačiau ir tai kėlė skausmus, nebegalėjo dirbti gerai apmokamo darbo, nes dirbdavo statybose, turėjo saugotis skersvėjų, jis iki šiol negali kramtyti ta puse maisto, pastoviai skauda žandikaulis. Sužalojimu jam buvo padaryta ir turtinė, ir moralinė žala. Reiškia 10000 Lt civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Viso to pasėkoje jis buvo nedarbingas, kentė didelį skausmą, turėjo saugotis, negalėjo bendrauti su žmonėmis, išeiti į viešumą, vesti vaiką į darželį, kalbėti su auklėtojomis, nes abu žandikauliai kelis mėnesius buvo sukabintas kabėmis, jis negalėjo nei kalbėti, nei valgyti. Jam reikėjo pirkti brangius vaistus nuo skausmo, negalėjo su šeima išeiti į viešumą, prastai jautėsi, pergyveno, iki šiol jaučiasi nepagijęs, dar reikės atstatyti dantis, kaltinamasis ligi šiol neatsiprašė jo, nukentėjusysis pasidaręs labai jautrus ir prislėgtas. Tarp jo ir kaltinamojo susiėjimuose ankščiau yra buvę konfliktų, bet jo jis nebuvo sumušęs. Kaltinamasis taip išgąsdino jo dukrą, kad ši iki šiol prisimena kaip atrodė sumuštas jos tėtis. Nukentėjusysis prašo papildomai priteisti 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti..(t.2., b.l. )
Iš 2014-04-08 akistatos tarp nukentėjusiojo M. V. ir įtariamojo T. L. protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. V. patvirtino savo parodymus. (t.1., b. l. 93).
Nukentėjusysis M. V. savo parodymus patvirtino jo parodymų patikrinimo vietoje metu. (t.2., b. l. 81-84).
Nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 24 d. po pietų kartu su draugais nutarė nuvykti į gamtą prie Kauno marių. Vyko ji, jos vyras E., sūnus D., 6 metų. Taip pat buvo V., M.. Buvo dar dvi poros, kurios išvyko anksčiau. Vėliau atvažiavo ir T. L. su šeima. Tai sužinoję, jie buvo nepatenkinti ant M., kad iš anksto nebuvo informuoti apie kaltinamojo atvykimą, jie su V. tikrai nebūtų važiavę, nes jie vengdavo kaltinamojo T. L. kompanijos, nes žinojo, kad jis yra konfliktiškas, priekabiaujantis, smurtaujantis, norintis dominuoti kompanijoje, valdingas, todėl stengėsi su juo nebendrauti. Ji tą vakarą M., kuris yra mėgstantis bendrauti, sakė, kad eitų toliau nuo T. ir bendrautų su kitais vyrais. Vakaro metu T. L. kėlė jai įtampą, jam nepatiko M. V. gera nuotaika, jo šokimas, sakė, kad jis prisišoks. Apie 22 val. jie susiruošė važiuoti namo, juos atvažiavo pasiimti A. K.. Jie jau nešė daiktus, kai R. M. susiginčijo su jos vyru, kuris pirmiau važiuos. Jie susistumdė prie mašinos. Ji ėjo link automobilio, kurioje sėdėjo A. M. su sūnumi K. ir paprašė jos išlipti ir eiti raminti vyrą, kuris konfliktavo. Ji surinko kitus vaikus, pastatė prie automobilio ir liepė laukti. Tada prie mašinos atėjo M. su N. V., ji pamatė, kad M. buvo sumuštas, nes jis buvo susiėmęs už veido, jį vedė jo žmona. Nors ji nematė, bet suprato, kad T. L. sumušė M.. Tačiau T. neleido išvykti, norėjo prievarta paimti mašinos raktus, ji neleido, jis jai grasino, kad išmes automobilio raktus į vandenį. Jis ją tyčia rankomis pastūmė nuo automobilio ir ji nugriuvo ant žemės, ko pasekoje jai buvo sukeltas dešinės plaštakos III piršto fizinis skausmas. Po to daugiau nieko jai nedarė, tik kaltinamasis atėmė iš jos raktelius ir nuėjo. Vėliau rakteliai buvo sugražinti A. K. ir jie su V. išvažiavo. Kitą dieną jai ištino pirštas, jis skaudėjo ir tik po kelių savaičių jis išgijo. Kaltinamasis iki teismo jos neatsiprašė. Pradžioje ji į gydytojus nesikreipė. Matydami konfliktus, sumuštą V., jų vaikai buvo išsigandę, jie verkė visą kelią., todėl iš karto M. nevežė į KMUK, nors tarėsi taip daryti o norėjo parvežti vaikus, kad šie nusiramintų. Ji pati nematė, kas sužalojo M. V., tačiau jis jai sakė, kad jam į veidą kelis kartus spyrė T. L.. Kitą dieną V. veidas buvo labai ištinęs, todėl jį žmona nuvežė į klinikas, kur liudytoja jį pamatė, jis atrodė baisiai ir buvo gydomas apie 2 savaites ligoninėje. T. L. jos neatsiprašė. Ji ieškinio kaltinamajam nereiškia, nes pirštas pagijo, ji pirštą gydė kompresais, jis ilgai buvo skaudus. Po šio įvykio jie atsiribojo nuo draugų M. ir T. L. kompanijos. Ji T. V. charakterizuoja teigiamai, yra ramaus būdo, draugiškas, kaltinamąjį charakterizuoja tik neigiamai, nes jis konfliktiškas, agresyvus, kai tik išgeria, jam protelis pasimaišo.(t.2., b.l. 101)
Liudytoja N. V. teisme patvirtino jos vyro nukentėjusiojo duotus parodymus teisme ir parodė, kad įvykio dieną ji su vyru M. važiavo su draugais R. ir E. K., A. K., A. ir R. M. prie Kauno marių iškylauti. Vėliau galimai M. pasakė, kad atvažiuos ir T. L. su šeima. Tada visi sujudo, buvo nepatenkinti, nes žinojo, kad T. L. yra konfliktiškas žmogus. Kompanijoje buvo nepatenkintų jo atvykimu. Ji pati nieko blogo nepagalvojo, nes jų vaikai gimę tą pačią dieną, todėl galvojo, kad jie pažais. Jokių konfliktų nebuvo iki tol, kol reikėjo važiuoti namo. Jai su vyrui M. esant netoli Kauno marių pakrantės, iš kažkur ten atsiradęs T. L. pastūmė jos vyrą M. ir jis nugriuvo apie 0.5 metro nuo šlaito, tada T. pripuolė ir spardė kojomis jos gulinčiam vyrui į veidą. Nors vyras nukrito ant žemės, tačiau T. spardė jį tol į veidą, kol ji pradėjo rėkti, tik tada jis liovėsi. Jam baigus mušti, jis nuėjoprie mašinos, ji vyrą pakėlė ir apkabinusi jį, nulydėjo vyrą prie automobilio. Ir į jį pasodino. Jam esant prie automobilio, M. į kojas spardė ir kaltinamojo draugas R. M., kuris jam sakė „lipk į mašiną greičiau, asile“. Ji sėdėjo prie T. žmonos A. ir bendravo su ja ir jų vaikais. Kada ji su vaikais įlipo į automobilį, jos vyras M. iš skausmo verkė. Sakė, kad labai skauda veidą. Jie norėjo iškarto važiuoti į KMUK, tačiau jie nebenuvažiavo, nes tai matydami labai išsigando mašinoje buvę vaikai, todėl nutarė pirmiausia juos parvežti namo. Kitą dieną ji su vyru nuvyko į Klinikas, kur M. buvo paguldytas, jam atlikta operacija, abu jo žandikauliai buvo sukabinti kabėmis. Ligoninėje jis gulėjo 2 savaites. Vyras labai pergyveno savo būsenos, nes jam ištraukė sveikus dantis, kad galėtų sukabinti žandikaulius, kad šie gytų. Jis buvo visiškai palūžęs, negalėjo kalbėti, išsižioti, vėliau viską galėjo valgyti tik per šiaudelį. Be to, negalėjo dėl savo būsenos dirbti. Jie niekur neidavo iš namų, vengė aplinkinių žmonių dėmesio. Viso to pasėkoje nukentėjusysis patyrė didelį stresą, prarado pajamas, gavo mažiau metinės premijos, nors labai gerai dirbo visus metus. Pradžioje jos vyras galvojo nesikreipti į policiją, nes manė, kad T. gali kerštauti. Dar kitą dieną po įvykio kaltinamojo draugas R. M. skambino jiems ir klausė kas nutiko, prašė kad nerašytų pareiškimo policijoje, paskui M. A. klausinėjo apie M., kaip jis jaučiasi, ar jie skųsi policijai. Ji vyrui pasakė, kad būtinai reikia rašyti pareiškimą ir jis taip padarė. Jie yra girdėję, kad T. buvo sumušęs žmoną, kad dar kažką sumušė Palangoje, kad jis yra agresyvus ir konfliktiškas. (t.2., b.l. 101)
Liudytoja N. V. savo parodymus patvirtino jos parodymų patikrinimo vietoje metu.(t.2., b.l. 85-88)
Liudytojas E. K. apklaustas teisme parodė analogiškai, kaip ir jo žmona nukentėjusioji R. K.. Papildomai jis paaiškino, kad jis ankščiau pažinojo T., nes jie mokėsi vienoje mokykloje, tik jis buvo vyresnėje klasėje. Įvykio dieną poilsiavietėje prie Kauno marių, atėjus laikui važiuoti namo, apie 22.30 val. jis susikonfliktavo su R. M., kas pirmi vyks namo automobiliu su atvykusia jo sese A., jie net tarpusavyje susistumdė. Po to prie mašinos N. V. atvedė sumuštą M., matėsi, kad jam buvo sužalotas veidas, jis skundėsi, kad jam labai skauda veidą. T. nedalyvavo jų tarpusavio konflikte, todėl jo metu sužalotas negalėjo būti. Jis mano, kad nukentėjusysis, kai buvo kaltinamojo pargriautas ant žemės, gavo iš kojos į veido sritį nuo jo. Kaltinamąjį jis gali charakterizuot neigiamai, kaip konfliktišką asmenybę, jis buvo girdėjęs, kad mokyklos laikais, jis buvo sumušęs mokinį. Pats jo sumuštas nebuvo. T. gyvena su tėvais ir žmona tėvų namuose. Negali pasakyti, kiek alkoholio suvartojo tą vakarą T., bet jis buvo apsvaigęs kaip ir kiti vakarėlyje buvę vyrai. Viso vakaro metu nebuvo jokių ženklų dėl gręsiančio konflikto. Jo konflikto su M., dėl važiavimo namo, metu prie jų T. nebuvo, kur jis buvo nematė, kitų pašalinių asmenų jiems vykstant namo poilsiavietėje jau nebuvo. Jis patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes tada davė tikslesnius parodymus, nei, kad teisiamojo posėdžio metu. Žino, kad jo žmona R. K. buvo pastumta T., ko pasekoje ji nukrito ant žemės ir susižalojo pirštą. Ji į medikus nesikreipė. (t.2., b.l. 92)
Liudytoja A. K. parodė, kad paties kaltinamojo nelabai pažįsta, žino jį tik iš matymo. Jis yra jos buvusios klasiokės brolis, gyvena Vaišvydavoje su tėvais. 2013-08-24 įvykį prisimena. Ji žmonių atvažiavo pasiimti apie 22 val. Brolis buvo su žmona. Taip pat buvo M. su žmona ir dukra L., T. su žmona, R. su žmona ir sūnumi K.. Vakare kai atvažiavo, T. išėjo pakviesti visų, kad ateitų į jos automobilį. Atėjo A. ir pasakė, kad T. mušasi. A. M. nubėgo iš automobilio pažiūrėti. Tada atėjo T. ir pradėjo ginčytis su R. K. dėl to, kad R. K. neveš T. namo, po to konfliktas kilo tarp R. ir E., kas pirmi važiuos namo, atėjo V.. M. buvo sumuštas veidas, jam buvo sulaužytas žandikaulis, jis dejavo. Ji nematė, kas prie kalniuko sumušė M., tik matė, kad kai N. atsisėdo gale automobilio, o M. dar nebuvo spėjęs atsisėsti į automobilį, kažkas tamsoje jam įspyrė į kojas, kad šis net loštelėjo. Net vaikai buvo išsigandę nuo konflikto, verkė. Apie M. sužalojimą sužinojo kitą dieną. Ją sutikęs T.. klausė jos, ką ji matė tą vakarą ir prašė jam, nes buvo labai išsigandęs, susirūpinęs, papasakoti apie tą įvykį. Ji daug į kalbas su juo nesivėlė, jis apie tai, ką matė kiti dalyviai, neklausinėjo. T. jai nesakė, kodėl jis sumušė M.. Pykčio jo atžvilgiu nelaiko ir nenori su tokiu žmogumi bendrauti. T. klausė jos, ar ji buvo policijoje apklausai. Ji pasakė jam, kad ką žino, tą ir pasakys. Jai bendrauti su juo buvo nejauku ir nemalonu. T. dabar nebebijo. (t.2., b.l. 93)
Liudytoja A. M. parodė, kad paties konflikto ji nematė. Prisimena, kad prasidėjo šurmulys prie automobilio. Visi rėkė, kad važiuotų namo. Tada jie susėdo į automobilį ir išvažiavo. R. K. stresavo, nes įvyko konfliktas tarp vyrų. Nežino, kas su kuo stumdėsi. Matė, kad M. sėdėjo jau automobilyje, ar jis buvo sužalotas - nežino. Vyras sakė, kad konfliktas įvyko dėl parvažiavimo namo. Ji žino, kad T. teisiamas dėl to, kad sumušė M., tačiau ji pačių muštynių nematė. Apie M. sužalojimą sužinojo tik tada, kai ji paskambino N. V., norėdama sužinoti kaip jie grįžo namo ir ji jai pasakė, kad M. yra sumuštas, kad teks vežti jį į ligoninę. Kas sumušė jį ir dėl ko, ji nežino. Vaikai buvo išsigandę dėl sąmyšio. Ji nematė, kad jos vyras spardytų M.. Jų šeima su kaltinamuoju jie gerai sutaria, tarp jų nebuvo kilę jokių konfliktų. Vakare visi skubėjo skirtytis po namus, nes buvo sąmyšis dėl muštynių. Automobiliai buvo toliau nuo pavėsinės. Apie M. sužalojimą jai pranešė N. V., kuri sakė, kad T. susimušė su M. ir, kad jį reikės vežti į ligoninę. (t.2., b.l.49)
Liudytojas R. M. parodė, kad su T. L. draugauja apie 10 metų ir daugiau. Jie gyvena netoli. Jis – Šlienavoje, o T. – Vaišvydavoje. Šiaip jis geras žmogus, jis dirba statybose su apdaila, išlaiko šeimą, niekada su juo nebuvo susikivirčiję. Įvykio dieną jie susitiko prie Kauno marių. Ten buvo V., K., jie ir dar keli draugai. Jis savo iniciatyva pasikvietė atvažiuoti ir T.. K. buvo artimiausi jo draugai, tačiau po M. V. sužalojimo K. su jų šeima nebebendrauja. Su E. K. jie buvo susitarę, kad parveš juos namo. Visi buvo gerokai išgėrę alkoholio. E. K. vienu metu dingo ir vėl atsirado. Tada R. M. susikivirčijo su K., dėl grįžimo namo. Visas kivirčas įvyko toliau nuo pavėsinės, kai jis kivirčijosi su E. K., kiti buvo kitur. Tuo metu iš kažkur atėjęs M. V. puolė jį iš šono. M. V. irgi yra konfliktiškas kai išgeria. T., kuris irgi yra konfliktiškas žmogus, pamatęs, kad M. V. puolė jį, jis puolė V.. Po to visi išsiskirstė, o M. V. parvežė namo. Jis pats nespardė V. kojų prie automobilio. Būdamas poilsiavietėje nežinojo, kad kažkas M. V. sulaužė žandikaulį, nežino kiek jis laiko sirgo, nebuvo aplankyti M. V. ligoninėje. Apie įvykį jis žino tiek, kad prie marių kilo konfliktas apie 10 metrų nuo pavėsinės, kur yra skardukas apie 1 metro aukščio, taip pat ten yra akmenų. M. gal ir puolė agresyviai T., o šis pamatęs, kad M. nori muštis, tai ir nustūmė jį nuo Skardžiuko. Liudytojas tuo metu liko aiškintis su E. K.. Po įvykio T. L. išėjo namo pėsčias. A. K. parvežė V. ir K.. Kad T. smurtautų prieš R. K., jis nematė. (t.2., b.l.48)
Liudytoja D. L. parodė, kad T. L. yra jos sūnus, kad sutinka duoti parodymus. Paaiškino, kad po įvykio atvažiavo T. draugas R. M. ir pasakė T., kad jį kaltina dėl M. V. sumušimo. Keisčiausia buvo tai, kad ji kaip mama ant sūnaus rankų ir veido jokių muštynių žymių nebuvo, nes jei būtų dalyvavęs muštynėse būtų likusios kokie nors požymiai, nubrozdinimai, mėlynės ir pan. Mano, kad jos sūnus taip padaryti negalėjo. Kažkada kaltinamasis mokyklos laikais buvo sužalojęs klasioką. Nežino, ar buvo teistas, ar nubaustas už tai. Ji gerai pažįsta savo sūnų ir mano, kad jis negalėjo sumušti žmogaus. Pats sūnus jai sakė, kad nemušė M.. Apie patį įvykį žino tik tiek, kiek jai pasakojo sūnus. Ji buvo atvažiavusi prie marių kai atvežė sūnaus šeimą, vakare ji buvo atvažiavusi jų parvežti, jokio konflikto tuo metu nebuvo. T. jai sakė, kad dar nėra girtas, kad dar jie nori pabūti. T. šiuo metu nedirba, o kai dirbo, tai jis išlaikė šeimą. Dabar jo žmona išlaiko, sumoka mokesčius jai. Jie gyvena pas ją, turi seną automobilį. (t.2., b.l. 94-95)
Liudytoja A. M. parodė, kad T. yra jos sugyventinis, ji sutinka duoti parodymus. Paaiškino, kad jie kartu gyvena apie 10 metų, kartu augina bendrą vaiką B. L.. Jie nuvažiavo prie Kauno marių apie 19 val. Ją pakvietė T., o kas jį kvietė, ji nežino. Atvykę ten rado A. ir R. M., R. ir E. K., N. ir M. V.. Be to, ten buvo ir Laura su Andriumi, kurie iš ten greitai išvažiavo. M. V. anksčiau ji nepažinojo. Jie ten visi sėdėjo, bendravo. Buvo vaikai. Visi gražiai leido laiką. Negali paaiškinti kas nutiko. Didelę laiko dalį ji praleido su vaikais. Išgėrė gal 1 taurę šampano. Prisimena, kad atėjo vakaras, sutemo. T. mama atvyko jų pasiimti. Jie ten nešoko, jokio konfliktų nebuvo. Ji nematė jokio konflikto. Ji po to su vaiku namo grįžo pėsčiomis, nes netoliese gyvena. Buvo susitarę, kad juos paims E. K. sesė, todėl ji su T. mama nevažiavo. Nematė kaip buvo sužaloti M. V., R. K.. Atėjo T. ir jai pasakė, kad jie eis pėsčiomis. T. konfliktiškas nebūna, prieš ją nesmurtauja, ji nematė, kad būtų smurtavęs prieš kitus.
Iš Teismo med. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. V. padarytas apatinio žandikaulio lūžimas kairio kampo srityje. Apatinio žandikaulio lūžimas padarytas kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių ir yra būdingas tiesioginiam smūginiam kontaktui. Tikėtina, kad tai galėjo gautis suduodant kumštimi, spiriant koja ir pan. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2013-08-25. M. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 d. laikotarpiui (t.1., b. l. 31) .
Specialistas L. G. apklaustas teisiamojo posėdžio metu, į kaltinamojo gynėjo klausimą, ar galima su basa koja, ar būnant apsimovęs vasarines šliures, ir kokiu būdu spiriant į žandikaulį, sulaužyti jį, - atsakė, kad tokie sužalojimai nukentėjusiajam, jei jis stovi, gali būti padaryti, tik jeigu žmogus yra treniruotas, sužaloti galima kulnu ar atitinkamai sulenkus pėdą. Tačiau gulinčiam žmogui galima sulaužyti žandikaulį nesunkiai, įspiriant į veidą ir tam nereikia net pasiruošimo, spiriant net su basa koja gulinčiam asmeniui yra galimas toks sužalojimas. Nukentėjusiojo nustatytas žandikaulio sužalojimas griuvimui ir atsitrenkimui į kietą daiktą nebūdingas. Nustatyti, ar pačiam spiriančiam atsirastų kokios nors pasekmės, sužalojimai, galima tik tada, jei tą pačią dieną butų gydytojas specialistas būtų tą asmenį ir nukentėjusįjį apžiūrėjęs ir tada būtų galima atsakyti į tuos klausimus. (t.2., b.l. 106-107)
Teismas ištyręs įrodymus konstatuoja, kad liudytojo R. M. parodymai, kad jis matė, kaip nukentėjusysis pradžioje sudavė kaltinamajam ir pradėjo jį mušti, vertinami kritiškai, kaip ir kitų suinteresuotų asmenų jo žmonos A. M., kaltinamojo sugyventinės A. M. ir motinos D. L. parodymai, nes šie asmenys yra arba kaltinamojo artimi šeimos nariai ar artimiausi draugai, nes jie suinteresuoti bylos baigtimi kaltinamojo naudai, siekia, kad jis išvengtų atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, jų parodymai prieštarauja nuosekliems nukentėjusiojo bei kitų liudytojų parodymams, byloje surinktiems įrodymams, tarp kurių parodymų nenustatyta esminių prieštaravimų.
Teismo iniciatyva buvo atlikta kaltinamojo, nukentėjusiojo M. V. ir liudytojos N. V. parodymų patikrinimas vietoje. Iš esmės kaltinamasis nurodė tą pačią Kauno marių pakrantės vietą, kaip ir nukentėjusysis bei jo žmona, iš nuotraukų matyti tik kelių metrų skirtumas, kas įtakos byloje neturi, netoli poilsiavietės, kur T. L. konfliktavo su nukentėjusiuoju.(t.2., b.l. 77-80, 81-84, 85-88). Iš 2013-10-08 įvykio vietos apžiūros protokolo su nuotraukomis matyti, kad įvykio vieta yra Kauno r., Samylų sen., Girionių k. (t.1., b. l. 19-21).
Iš 2013-10-07 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja N. V. iš pateiktų 4 asmenų foto nuotraukų atpažino foto nuotraukoje Nr. 3 užfiksuotą T. L. kaip asmenį, 2013-08-24 apie 22.30 val. spyrusį jos vyrui į veido sritį ir sulaužiusį apatinį žandikaulį. (t.1., b. l. 85-87) .
Iš 2013-10-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. V. iš pateiktų 4 asmenų foto nuotraukų atpažino foto nuotraukoje Nr. 1 užfiksuotą T. L. kaip asmenį, 2013-08-24 apie 22.30 val. spyrusį jam į veido sritį ir sulaužiusį apatinį žandikaulį. (t.1., b. l. 88-90).
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas ištyręs bylos surinktus įrodymus, konstatuoja, kad tikslintinos kaltinime nurodytos aplinkybės, nekeičiant kaltinimo esmės ir nesunkinant kaltinimo, nes bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kokiu tiksliai būdu kaltinamasis T. L. sudavė nukentėjusiajam M. V. pirmąjį smūgį į krūtinę – pastumdamas, įspirdamas koja ar suduodamas ranka, ko pasekoje nukentėjusysis nukrito ant žemės, nes tokiu veiksmu prieš jį nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 138 str. 1 dalyje, kuo jis yra kaltinamas, nes posėdyje apklaustas teismo ekspertas konstatavo, kad nukentėjusiajam žandikaulis buvo sulaužytas nuo kaltinamojo smūgių koja jam į veido sritį, o ne nukritus ant žemės ir atsimušus į kietą daiktą.
Nors daugiau, išskyrus nukentėjusįjį ir jo žmoną niekas nematė, kaip kaltinamasis sudavė koja kelis smūgius nukentėjusiajam į veidą, tačiau teismui, ištyrus byloje surinktus įrodymus, išklausius liudytojus, nukentėjusiuosius, nekelia abejonių, kad nukentėjusįjį M. V. sumušė būtent kaltinamasis T. L., o ne koks nors kitas asmuo, nors kaltinamasis tai neigia, jog būtent kaltinamasis T. L. padarė nukentėjusiajam M. V. sveikatos sutrikdymą, kuris konstatuotas teismo medicinos specialisto išvadoje, todėl T. L. yra kaltas ir teistinas už padarytas nusikalstamas veikas. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo parodymus, kad nukentėjusįjį galėjo sumušti kiti vakarėlyje buvę vyriškiai tarpusavio konflikto metu, ar kiti netoli poilsiavietės galimai buvę asmenys, nes tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, tokia kaltinamojo T. L. pozicija laikytina siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.
Todėl teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad kaltinamasis T. L. 2013 m. rugpjūčio 24 d. apie 22.30 val., Kauno r., Samylų sen., Girionių k. esančioje poilsiavietėje, prie Kauno marių, tyčia, bylos nagrinėjimo metu nenustatytu būdu, trenkė M. V. į krūtinės sritį, ko pasekoje jis parkrito ant žemės, po to spyrė ne mažiau du kartus jam į veido sritį, taip jį sužalojo padarydamas nukentėjusiajam M. V. apatinio žandikaulio lūžimą kairio kampo srityje, tai yra padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, tai yra padarė nusikalstamą veiką, po to, jis toje pačioje vietoje, poilsiavietės automobilių aikštelėje, žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą rankomis pastūmė R. K., pargriaudamas ją ant žemės, dėl ko sukėlė nukentėjusiajai R. K. dešinės plaštakos III piršto fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamas veikas, kurios teisingai kvalifikuojamos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo T. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.(BK 60 str. 1 d. 9 p. )
Lietuvos Respublikos BK 2 str. 3 dalies reikalavimuose nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Iš bylos medžiagos darytina išvada, kad kaltinamasis suprato savo nusikalstamo veikimo pavojingumą, galimas pasekmes ir jų siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į BK 54 str. nuostatas, tai yra į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kaltinamojo T. L. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 str.). Teismas įvertinęs išdėstytą ir BK 138 str. 1 d. bei 140 str. 1 d. sankcijoje numatytas bausmes, tai, kad kaltinamasis šiuo metu laikomas neteistu, nes ankstesnis 2004-06-16 teistumas išnykęs (t.2.,b.l. 56-57 ), daug kartų baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administraciniu nuobaudų neturėjo (t.1., b.l. 106-115), mano tikslinga T. L. skirti švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės apribojimą, jos dydį paskiriant didesnį nei numatyta BK 138 str. 1 d. sankcijos medianoje, nes kaltinamasis neprisipažįsta padaręs šią nusikalstamą veiką, ir didesnį nei numatyta BK 140 str. 1 d. sankcijos medianoje, nes kaltinamasis prisipažįsta padaręs šią nusikalstamą veiką bei paskirti draudimus ir įpareigojimus (BK 48 str. 4 d., 5 d., 6 d.).
Nukentėjusiojo M. V. pareikštas byloje civilinis ieškinys tenkintinas dalinai, tai yra ieškinys dėl patirtos 121 Lt turtinės žalos (dėl gydimosi išlaidų priteisimo) įrodytas ir tenkintinas pilnai, ieškinys dėl patirtos 2000 Lt žalos (dėl atstovavimo išlaidų priteisimo (b.l. 37-41, 98)) įrodytas ir tenkintinas pilnai, ieškinys dalyje dėl 10000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteistinas ieškinys mažintinas.
Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Nukentėjusysis nurodė, kad neturtinę žalą, kaltinamajam sužalojus sveikatą – sulaužius žandikaulį, patyrė dėl to, kad negalėjo valgyti, jautė skausmą, negalėjo išeiti į viešumą, kalbėti dėl sukabintų kabėmis žandikaulių, jautė kitokius nepatogumus dėl bendravimo, atsižvelgiant į visą tai, atlygintiną neturtinės žalos dydį civilinis ieškovas laiko 10000 Lt. Teismas, įvertindamas bylos aplinkybes ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktiką analogiškose baudžiamosiose bylose priteisiant neturtines žalas, sprendžia, įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį – šiuo metu nedirba, kad nukentėjusiajam priteistina iš kaltinamojo už padarytą neturtinę žalą mažintina iki 2000 Eu, nes ir jo veiksmai būnant draugijoje, kur jis ir kiti asmenys, iš kurių vienas kaltinamasis - konfliktiško charakterio, vartojo alkoholį, buvo dalinai keliantys riziką.
Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos 1002,73 Lt civilinis ieškinys įrodytas, tenkintinas pilnai ir priteistinas iš T. L.. (t.1, b.l. 37, 46 )
Kaltinamajam T. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento – asmens tapatybės kortelės poėmis (t.1., b.l. 136-138), kuri teismo nutartimi buvo pakeista į kitą kardomąją priemonę – periodinę registraciją policijos įstaigoje - Kauno AVPK Panemunės PK, kiekvieną savaitės penktadienį. (t.2., b.l. 51-52), kuri paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas
nutarė:
T. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:
pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 (vienų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be teismo žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, tai yra per laisvės apribojimo laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, atlyginti nukentėjusiajam ir civiliam ieškovui padarytą turtinę žalą ir neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be teismo žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, tai yra per laisvės apribojimo laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, atlyginti nukentėjusiajam ir civiliam ieškovui padarytą turtinę žalą ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Paskirtas bausmes subendrinti BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalyse nustatyta tvarka, paskirtas bausmes dalinai sudedant, ir paskirti subendrintą 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be teismo žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, tai yra per laisvės apribojimo laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, atlyginti nukentėjusiajam ir civiliam ieškovui padarytą turtinę žalą ir neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Civilinio ieškovo M. V. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti jam iš nuteistojo T. L. 2000 Eu (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos, 35,04 Eu (121 Lt)) turtinės žalos ir 579,24 Eu (2000 Lt) turėtas atstovavimo išlaidas
Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš T. L. 290,41 Eu (102,73 Lt) turtinės žalos atlyginimą.
Kardomąją priemonę – periodinę registraciją policijos įstaigoje palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.