- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-26
- Bylos Nr.
- N-444-1540-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Virgilijus Valančius (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 21 d. nutarties T. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. balandžio 1 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) T. M. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 145 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 124² straipsnio 2 dalyje padarymą skirta subendrinta 1600 (tūkstančio šešių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių. Nuobauda skirta už tai, kad T. M. 2010 m. kovo 28 d., apie 23 val. 40 min., Gardino gatvėje, Druskininkuose, vairuodamas transporto priemonę privertė prasisukti automobilio ratus ir paliko žymes ant kelio dangos ir tuo savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 10 punktuose numatytus reikalavimus.
Šalies argumentai
T. M. skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos Nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą perkvalifikuojant jo veiksmus pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį bei paskirti jam administracinę nuobaudą numatytose sankcijos ribose.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 21 d. nutartimi T. M. skundo netenkino, Institucijos Nutarimą paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad T. M. kaltė padarius jam inkriminuojamus pažeidimus pagal ATPK 145 straipsnio 1 dalį ir ATPK 124² straipsnio 2 dalį buvo visiškai įrodyta byloje esančiais duomenimis – policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir jų teisme duotais parodymais, įvykio vaizdo įrašu, iš kurio matyti, jog automobilių stovėjimo aikštelės žymėjimas sugadintas daugybiniais automobilio padangų paliktais dryžiais „saulutėmis“, administracinio teisės pažeidimo protokolu. Pažymėjo, jog pagal 1995 m. gegužės 11 d. Kelių įstatymo Nr. I-891 2 straipsnio 3 dalį (toliau – ir Kelių įstatymas) kelią inter alia sudaro techninės eismo reguliavimo priemonės, kurioms pagal to paties straipsnio 17 dalį yra priskiriamas ir kelio ženklinimas, todėl Nutarime T. M. veiksmai buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 145 straipsnio 1 dalį. Atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas administracinės atsakomybės klausimas, todėl automobilių aikštelės sugadinimo intensyvumas T. M. atsakomybei reikšmės neturi. Pažymėjo, jog T. M. veiksmai atitiko ATPK 124² straipsnio 2 dalies dispozicijoje keliamas sąlygas: byloje buvo įrodyta, jog jis prasukinėdamas savo vairuojamo automobilio ratus paliko žymes ant kelio dangos, tai darė be jokios pateisinamos priežasties ar būtinybės, vairavo įžūliai, neatsargiai, nekreipdamas dėmesio, kad netoliese buvo kitų automobilių, prie jų stovėjusių žmonių, be to, toks vairavimo stilius buvo pavojingas ir pačiam pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas T. M. atžvilgiu taip pat nerado pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir jo atsakomybę už padarytus administracinius teisės pažeidimus švelninti.
II.
Apeliaciniu skundu ir patikslintu apeliaciniu skundu T. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartį ir priimti naują nutarimą, perkvalifikuojant T. M. veiksmus pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį. Nurodo, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas neobjektyviai tyrė ir vertino jam pateiktame skunde išdėstytus motyvus, įrodymus bei faktines bylos aplinkybes. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas T. M. kaltę grindė vadovaudamasis byloje esančiu administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, vaizdo įrašu ir policijos pareigūnų bei liudytojų parodymais, tačiau visiškai neatsižvelgė į jo duotus paaiškinimus, nieko apie juos nepasisakė, taip pat nenurodė jų nevertinimo motyvų, tokiu būdu pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas gali patvirtinti tik teisei priešingos veiklos faktą, bet pats savaime negali užfiksuoti teisės pažeidimo sudėties elementų, todėl juo negalima remtis kaip tiesioginiu įrodymu, paliudijančiu teisės pažeidimo subjektyviąją pusę. Priduria, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas vien todėl, kad informacija jame pateikta rašytine forma negali būti vertinamas kaip neginčytinas įrodymas. Pažymi, kad policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir jų parodymai didesnės įrodomosios galios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu neturi. Teigia, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo sugadinta automobilių aikštelės kelio danga, jos statiniai ir įrenginiai ar kelių eismo techninių reguliavimo priemonės ir kad jo veiksmuose būta chuliganiško vairavimo požymių. Mano, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės apsiribojo tik įrodymų išvardijimu, o tai sąlygojo nemotyvuotos nutarties priėmimą. Teigia, jog pažeidimo metu galiojusi ATPK 145 straipsnio 1 dalies redakcija inter alia numatė atsakomybę už automobilių kelių, jų statinių ir įrenginių ar kelių eismo techninių reguliavimo priemonių sugadinimą, kas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta nebuvo, be to, šio fakto nekonstatavo ir Nutarimą priėmusi Institucija bei pirmosios instancijos teismas. Pažymi, jog jo vairuotas automobilis nesugadino automobilių kelių, jų statinių ir įrenginių ar kelių eismo techninių reguliavimo priemones, o tik paliko padangų žymes automobilių stovėjimo aikštelėje. Teigia, jog daikto sugadinimu laikytinas toks fizinis poveikis daiktui, kai daiktas netenka galimybės atlikti savo funkcijos ar jo negalima naudoti pagal paskirtį, tačiau automobilių stovėjimo aikštelė yra tinkama eksploatuoti bei naudoti, todėl ji sugadinta nebuvo, o jis tik palikęs juodų padangų žymių ant minėtos stovėjimo aikštelės dangos. Mano, jog tokiu atveju bet kurio vairuotojo, patekusio į ekstremalią situaciją ir priverstinai stabdant automobilį palikusio juodas padangų žymes, veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal ATPK 145 straipsnio 1 dalį. Nurodo, jog teismų praktika dėl automobilių kelių, jų statinių ir įrenginių ar kelių eismo techninių reguliavimo sugadinimo pagal ATPK 145 straipsnio 1 dalį nėra suformuota, o pirmosios instancijos teismas neleistinai plečia ATPK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Pažymi, jog atsakomybė asmeniui pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį už chuliganišką vairavimą gali kilti tik tuomet, jei jo kaltė pasireiškia tyčia, kas šiuo atveju įrodyta nebuvo. Teigia, jog jo kaltės forma vertintina kaip neatsargumas. Priduria, jog pažeidimą jis padarė ne iš chuliganiškų paskatų, o siekdamas patikrinti automobilio variklio trauką, be to, bylos duomenys patvirtina, jog nurodytus veiksmus automobilių stovėjimo aikštelėje jis atliko 23 val. 40 min., važiuodamas nedideliu greičiu, tuo metu joje buvo tik jo pažįstami, todėl jis pavojaus eismo saugumui ar kitų žmonių saugumui nesukėlęs. Akcentuoja, jog jo veikoje nėra nei vieno ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinojo požymio. Sutinka, jog savo veiksmais pažeidė KET 9 punkto reikalavimus ir mano, kad jie turėtų būti kvalifikuojami pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į T. M. apeliacinį skundą Institucija prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
T. M. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimus, numatytus ATPK 145 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 124² straipsnio 2 dalyje.
ATPK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog automobilių kelių, jų statinių ir įrenginių ar kelių eismo techninių reguliavimo priemonių sugadinimas, važiavimas asfalto danga vikšriniu transportu, kliūčių kelių eismui sudarymas, tarp jų kelio dangos užteršimas, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.
ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 2000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad T. M. padarė ATPK 145 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas T. M. kaltu pagal nurodytas normas, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Atkreiptinas dėmesys, jog policijos pareigūnų, kurių suinteresuotumas bylos baigtimi nustatytas nebuvo, parodymai yra nuoseklūs ir sutampantys detalėse, juos patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, todėl jie laikytini objektyviais. Tuo tarpu T. M. teismui duoti paaiškinimai dėl pažeidimų padarymo aplinkybių yra prieštaringi: administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 8) jis tikino savo vairuojamo automobilio ratus automobilių stovėjimo aikštelėje prasukinėjęs, nes „buvo susipykęs su panele ir susinervinęs“, vėliau per atstovą teigė, kad taip pasielgęs, nes norėjęs patikrinti automobilio variklio trauką (b. l. 46) bei dėl to, kad yra pareigūnas ir jam būtina treniruotis (b. l. 56), taigi T. M. kėlė skirtingas savo poelgio versijas, todėl teismas jas vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės.
Teisėjų kolegija nesutinka ir su tuo apelianto teiginiu, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo sugadinta automobilių aikštelės kelio danga, jos statiniai ir įrenginiai ar kelių eismo techninių reguliavimo priemonės. Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, remdamasis Kelių įstatymo nuostatomis, išsamiai pagrindė, kodėl nagrinėjamu atveju T. M. vairuoto automobilio juodų padangų žymių palikimas ant kelios dangos, taip pat – ant baltų kelio ženklinimo juostų, kurį neabejotinai įrodo byloje esantis vaizdo įrašas (b. l. 17), automobilių stovėjimo aikštelėje traktuotinas kaip kelio sugadinimas pagal ATPK 145 straipsnio 1 dalį. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija minėtam faktinių aplinkybių teisiniam įvertinimui pritaria ir jo nebekartoja bei nevertina, jog apygardos teismas savo pateiktu išaiškinimu neleistinai plečia ATPK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinio teisės pažeidimo sudėtį.
Atmestinas ir tas apelianto teiginys, jog jo veikoje nebuvo nei vieno jam inkriminuojamo ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinojo požymio, nes tai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Byloje buvo vienareikšmiškai nustatyta, jog T. M. automobilio ratus stovėjimo aikštelėje prasukinėjo be jokios pateisinamos priežasties, besitęsiantis cypiančių padangų garsas truko iki minutės (b. l. 32), tokio savo elgesio motyvus bylos nagrinėjimo metu jis nuolat keitė, kodėl darytina išvada, kad apeliantas KET pažeidė iš chuliganiškų paskatų, keldamas pavojų savo ir kitų žmonių saugumui. Tai atitinka chuliganiško vairavimo sąvoką. Teisėjų kolegija priduria, jog nėra svarbu, ar šalia automobilių aikštelės stovėję žmonės buvo T. M. pažįstami, ar ne, nes ATPK 124² straipsnio 2 dalis asmenų, kuriems apelianto veiksmai kėlė pavojų, nediferencijuoja. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas T. M. veiksmus kvalifikavo teisingai, todėl pagrindo atsakomybę apeliantui skirti pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį nagrinėjamu atveju nėra.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
T. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.