- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-07-15
- Bylos Nr.
- A2.6.-2503-914/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01929-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- Z. B.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs Z. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nedirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinių teisės pažeidimų bylą, iškeltą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Z. B. 2013 m. birželio 25 d., 11.25 val. Šiauliuose, Tilžės – Gumbinės gatvių nelygiareikšmių kelių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz C200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas šalutiniu keliu nedavė kelio automobiliui, artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai. Tuo Z. B. pažeidė KET 158, 234 punktų reikalavimus.
Z. B. 2013 m. birželio 25 d. paaiškinime kaltu dėl eismo įvykių prisipažino ir nurodė, jog 2013-06-25 apie 11.25 val., vairuodamas jam priklausantį automobilį „Mercedes-Benz C200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, iš šalutinės Gumbinės gatvės, nelygiareikšmėje sankryžoje, įvažiavo į pagrindinę Tilžės gatvę. Matė iš kairės pusės Tilžės gatve atvažiuojantį automobilį. Automobilis stabdė ir visiškai sustojo, jis taip pat visiškai sustojo. Kadangi automobiliai nesusidūrė, ir nebuvo smūgio, jis nuvažiavo namo.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas Z. B. surašytas dėl pažeidimų numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad Z. B. nuo pat administracinės teisenos pradžios (7 b. 1.) neneigė ir neginčija fakto, jog nustatytu laiku buvo eismo įvykio vietoje, manevravo savo automobiliu, pripažino, kad automobiliu buvo įvažiavęs į sankryžą, tačiau teigia nesupratęs, kad automobiliai buvo susidūrę, t.y. neigia jutęs automobilių susidūrimą, todėl iš eismo įvykio vietos ir nuvažiavo. Buvo įsitikinęs, kad niekam žalos nepadarė, nieko nesugadino. Tačiau kiti įrodymai (eismo įvykio vietos schema, R. V. paaiškinimu, tarnybiniais pranešimais, transporto priemonės techninės apžiūros aktais, foto nuotraukomis) byloje patvirtina, kad automobilis „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo kontaktavo Z. B. vairuojamas automobilis, buvo apgadinta.
Kelių eismo taisyklių (toliau - ir KET) 3.11 p. reglamentuoja, kad eismo įvykis, tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Nustačius, kad vairuodamas automobilį Z. B. kliudė automobilį ir jį apgadino, seka (KET 234 p.), kad eismo įvykis buvo ir į vietą turėjo būti kviečiama policija, eismo įvykį sukėlęs Z. B. privalėjo nepasišalinti iš įvykio vietos ir pranešti apie eismo įvykį policijai (KET 234 p.). Taigi, Z. B. veiksmai - nepranešė policijos pareigūnams ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos - formaliai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu - tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą - pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-l872/2007).
Z. B., iš karto pripažino visas esmines įvykio aplinkybes ir deklaravo savo įsitikinimą, kad smūgio nebuvo, todėl nekvietė policijos ir neliko įvykio vietoje. Visa tai, kas paminėta, taip pat ant automobilio „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio priekinio bamperio užfiksuotų apgadinimų pobūdis (sužalojimas ant automobilio nežymus), leidžia daryti išvadą, kad Z. B. iš tikrųjų galėjo nepastebėti padarytų apgadinimų. Vien ta aplinkybė, kad Z. B. įvykio vietoje nebuvo išlipęs iš savo vairuojamo automobilio, negali būti pagrindas teigti, kad tai tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos (Šiaulių apygardos teismo 2013-05-14 nutartis Nr. ATP-221-354/2013).
Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje būtina nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį ir kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Išanalizavus įvykio aplinkybes ir bylos medžiagą negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl Z. B. suvokimo sukėlus eismo įvykį, kad jis būtų vengęs atsakomybės, pareigos atlyginti galbūt padarytą žalą, neigęs buvimo įvykio vietoje faktą, stengęsis paslėpti eismo įvykio pėdsakus ar pan. Priešingai, Z. B. kviečiamas nuvyko į policijos įstaigą dėl įvykio pasiaiškinti, nupasakojo įvykio aplinkybes ir jų neneigė. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Z. B., nuvažiuodamas iš sankryžos, nemanė kažką sugadinęs, t. y. sukėlęs eismo įvykį - sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės, vadinasi, nebuvo pagrindo susiformuoti suvokimui, kad jo pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Nenustačius būtino ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – veikimo tyčia, administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį negalima, todėl bylos dalis dėl šio pažeidimo nutrauktina.
Z. B. kaltė dėl pažeidimo numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu bei prie jo esančiais įrodymais: eismo įvykio vietos schema, R. V. paaiškinimu, tarnybiniais pranešimais, transporto priemonės techninės apžiūros aktais, foto nuotraukomis.
Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Padarytas administracinis teisės pažeidimas kelių eismo srityje. Z. B. anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (21 b. l.). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Z. B. skirtina sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, artima jos minimumui - tikint, kad tai bus pakankama, jog nuobaudos tikslai būtų pasiekti (ATPK 20, 24, 30² straipsniai).
Z. B. išaiškintina, kad laiku nesumokėjus baudos, baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis. Tokiu atveju pažeidėjui reikės sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą (ATPK 312 ir 314 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 120 Lt dydžio baudą,
Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, Z. B. nutraukti.
Nutarimo nuorašą per 3 dienas įteikti (išsiųsti) Z. B. ir Šiaulių apskrities VPK.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Šiaulių apygardos teismui ar per šį apylinkės teismą.