- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-08
- Bylos Nr.
- 2A-1788-560/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-02547-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Natalja Cikoto, Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- N. Š.
- Trečiasis asmuo
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“, Vilniaus
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Nataljos Cikoto ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei N. Š. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, tretieji asmenys SĮ „Vilniaus miesto būstas“, Vilniaus m. VTAS.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė ieškinį, kuriuo prašė nutraukti Vilniaus m. savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 2001 06 14 nuomos sutartį Nr.3314, sudarytą tarp N. Š. ir UAB „Lazdynų būstas“; iškeldinti nuomininkus N. Š. ir J. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) su jiems priklausančiu turtu iš šio buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2001-06-07 Vilniaus m. savivaldybės valdyba priėmė sprendimą Nr.1197V „Dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo su N. Š.“, kuriuo nutarta išnuomoti N. Š. 3 asmenų šeimai (jai ir 2 vaikams) 15,52 kv. m. ploto kambarį bendrabutyje (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimo patalpomis. Šis butas 2001-06-14 buvo neterminuotai išnuomotas atsakovei, kuri nesilaikė nuomos sutarties sąlygų, buvo įsiskolinusi už buto nuomą bei komunalines paslaugas ir šilumos energijos tiekimą (skolą sumokėjo). Atsakovė naudoja jai suteiktas gyvenamąsias patalpas ne pagal paskirtį, ji nuolat negyvena šiose patalpose, jomis, kaimynų žodžiais, retkarčiais naudojasi kiti, teisės tam neturintys asmenys, bute sandėliuojami daiktai. Atsakovės su sūnumi gyvena kitame bute. Vilniaus m. savivaldybės tarybos Socialinių reikalų komitetas 2010-01-12 posėdyje svarstė klausimą dėl nuomos sutarties su atsakove nutraukimo ir iškeldinimo iš buto Šiltnamių 38-12, Vilniuje, ir pritarė nuomininkų iškeldinimui, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, todėl prašė ieškinį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė N. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pradžioje gyvenimo sąlygos buvo pakenčiamos, tačiau situacija pasikeitė prieš kurį laiką. Atsakovė su nepilnamečiu sūnumi buvo priversta nuomotis kitą būstą, nes gyvenimo sąlygos, ypač bendrojo naudojimosi patalpose, tapo neįmanomos, nes koridoriuose, laiptinėje, virtuvėje, dušuose ir tualetuose yra antisanitarinės sąlygos, pažeistos higienos normos, visur netvarka, rūdys, pelėsiai, sąlygos gyventi bendrabutyje nepilnamečiui vaikui neįmanomos. Atsakovė nurodė, kad ji ne kartą raštu kreipėsi į ieškovą, nurodydama, jog dėl blogų sąlygų ji su vaiku negali gyventi suteiktose patalpose, prašė suteikti jai kitą socialinį būstą. Tačiau jos prašymas nebuvo patenkintas. Už suteiktas patalpas ji moka nuomos mokestį ir kitus mokėjimus, jokių skolų šiuo metu nėra, ginčo butas yra tuščias, jokie kiti žmonės jame negyvena. Atsakovės nuomone, būtent ieškovas, nesirūpindamas suteiktų patalpų (bendrojo naudojimo patalpų) tinkama būkle, nesilaikė nuomos sutarties sąlygų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus mieto 2 apylinkės teismas 2011-02-09 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, nustatė, kad ieškovo atsakovei suteiktos gyvenamosios patalpos (su bendromis patalpomis) nėra tinkamos, saugios gyventi, yra prastos būklės, neatitinka higienos normų reikalavimų. Atsakovė vykdo savo įsipareigojimus pagal nuomos sutartį – apmoka nuomos ir komunalinius mokesčius, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali gyventi suteiktose patalpose. Teismas laikė, kad atsakovė su nepilnamečiu sūnumi, kurie yra socialiai remtini, nepažeidė nuomos sutarties esminių sąlygų, dėl kurių nesilaikymo turėtų būti nutraukta nuomos sutartis bei atsakovė su nepilnamečiu vaiku turėtų būti iškeldinta iš minėtų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, todėl ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad nepagrįsta yra teismo išvada, kad atsakovei sumokėjus anksčiau turėtus įsiskolinimus už buto nuomą bei komunalinius mokesčius, nebuvo pažeista gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Ieškovo teigimu, nuomininkas įsipareigoja laiku mokėti nuomos mokestį bei mokesčius už teikiamas kitas paslaugas (vandenį, komunalines paslaugas ir kita). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė mažiausiai 5 mėnesius nemokėjo nuomos mokesčio bei daugiau nei 6 mėnesius mokesčių už kitas paslaugas, tokiu būdu atsakovė pažeidė nuomos sutartį, LR CK 6.576 str., 6.487 str. 1 d., 6.584 str. nuostatas, todėl buvo pagrindas nutraukti nuomos sutartį remiantis LR CK 6.217 str. ir 6.611 str. Tačiau teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino, nepasisakė, ar buvo padarytas esminis sutarties pažeidimas. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad pagal nuomos sutartį nuomininkas, persikeldamas iš vienos gyvenamosios patalpos į kitą, privalo patuštinti ir nedelsiant perduoti nuomotojui pagal aktą tvarkingas gyvenamąsias patalpas ir jų įrenginius (2.5 p.). Kaip nustatyta bylos įrodymais, atsakovė ginčo bute negyvena 3 metus, su šeima yra išsikėlusi gyventi kitur. Pasak apelianto, socialinis būstas yra išnuomojamas gyvenimui, o asmuo, išsinuomojęs šį būstą, negali jame negyventi. Gyvenamų patalpų naudojimas ne pagal paskirtį yra esminis socialinio būsto nuomos sutarties pažeidimas (LR CK 6.217 str.). Kadangi atsakovė bute negyvena, butu naudojasi tretieji asmenys, jis yra naudojamas ne pagal paskirtį, ieškovo teigimu, yra pagrindas nutraukti nuomos sutartį. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal LR CK 6.605 str. 2 d. nuostatas, nuomos sutarties sąlygas (2.3 p.) būtent nuomininkas privalo atlikti gyvenamųjų patalpų ir jos įrenginių einamąjį remontą. Iš bylos duomenų seka, kad šių savo įsipareigojimų atsakovė nevykdė, o buto būklė pablogėjo dėl pačios atsakovės kaltės. Apelianto teigimu, teismas nepagrindė savo motyvų, kodėl iškeldinus atsakovus iš ginčo buto, bus pažeistos atsakovės vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Byloje nustatyta, kad atsakovė su sūnumi gyvena kitoje vietoje, kur vaikui sudarytos palankios sąlygos vystytis, todėl, pasak apelianto, patenkinus ieškinį, vaiko interesai nebus pažeisti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su kuriuo sutiko, prašė jį pilnai patenkinti.
Atsakovė N. Š. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, jog nagrinėjamu atveju nekonstatuotinas esminis sutarties pažeidimas, kadangi atsakovė moka nuomos mokestį, įsiskolinimo nėra, o naudotis patalpomis ji negali dėl objektyvių priežasčių – patalpos (bendrojo naudojimo) nėra tvarkingos, jos neatitinka higienos normų reikalavimų, dėl ko teismas pagrįstai pareikštą ieškinį dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų atmetė. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 2001-06-07 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 1197V atsakovės N. Š. šeimai buvo išnuomotas 15,52 kv.m. gyvenamojo ploto kambarys su bendrojo naudojimo patalpomis bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Tuo pagrindu 2001-06-14 buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. 3314. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo iš suteiktų patalpų, esant esminiams sutarties pažeidimams. Pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino. Apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su šiuo teismo sprendimu, teigiant, kad atsakovė pažeidė nuomos sutarties sąlygas, nes daugiau nei tris mėnesius nemokėjo nuomos bei kitų privalomųjų mokesčių, patalpas naudoja ne pagal paskirtį (jose negyvena, patalpas pavertė sandėliu, leidžia patalpomis naudotis tretiesiems asmenims), dėl ko, remiantis LR CK 6.217 str. ir 6.611 str. nuostatomis, nuomos sutartis turi būti nutraukta ir atsakovai iškeldinti, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios vietos.
LR CK 6.217 straipsnyje yra nustatyti bendrieji sutarties nutraukimo pagrindai. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas reglamentuotas CK 6.611 straipsnyje ir jame nustatytos nuomos sutarties nutraukimo sąlygos. Šiame įstatymo straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių seka, kad 2009 metų pabaigoje atsakovė buvo skolinga ieškovui už patalpų nuomą bei buvo įsiskolinusi ir už kitas paslaugas (šilumą, komunalinius patarnavimus). Įsiskolinimas buvo susidaręs atsakovei nemokant šių mokesčių ilgiau nei tris mėnesius. Formaliai vertinant nustatytas aplinkybes bei sutarties ir įstatymo nuostatas, šiuo atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovė N. Š., nemokėdama nuomos mokesčio bei komunalinių mokesčių daugiau kaip 3 mėnesius, pažeidė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (Sutarties 2.2. p.) bei įstatymu numatytą pareigą laiku mokėti nuomos mokestį bei mokesčius už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas (LR CK 6.576 str., 6.583-6.584 str.). Tačiau teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia ir į tai, kad šis sutarties pažeidimas buvo pašalintas, nes iki 2010 m. balandžio mėnesio visus įsiskolinimus atsakovė sumokėjo, duomenų, kad būtų susidariusios naujos skolos, byloje nėra. Iš atsakovės N. Š. paaiškinimų seka, kad 2009 metais ji neturėjo darbo, jos pajamos buvo mažos, iš kurių taip pat turėjo išlaikyti mažametį sūnų, o dėl prastų gyvenimo sąlygų ieškovo suteiktose patalpose ji turėjo nuomotis kitą gyvenamąją vietą, todėl negalėjo realiai įvykdyti prievolės laiku mokėti nuomos bei kitus mokesčius. Šie atsakovės paaiškinimai nebuvo paneigti. Dėl aukščiau išdėstyto, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytą laikino pobūdžio nuomos sutarties pažeidimą (kuris šios civilinės bylos pradinėje stadijoje buvo pašalintas) nėra pagrindo laikyti esminiu ir tuo pagrindu nutraukti nuomos sutartį, todėl priešingi apeliacinio skundo argumentai atmestini. Pažymėtina ir tai, kad asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turintiems asmenims (šeimoms) forma. Specifiniu nuomos sutarties dalyku esanti gyvenamoji patalpa lemia griežtesnes tokios sutarties nutraukimo sąlygas, todėl vien laikinas sutarties ar įstatymo nuostatų pažeidimas, kuris buvo pašalintas, nesudaro pagrindo nutraukti nuomos sutartį.
Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 2 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad socialinis būstas – nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo nustatytas sąlygas. Ši teisės norma reiškia, kad socialinis būstas suteikiamas ne kiekvienam asmeniui, o tik tokiam, kuris atitinka įstatyme nustatytas sąlygas. Šioje nuostatoje taip pat nustatyta, jog tokio būsto suteikimas reiškia, kad socialinis būstas bus naudojamas pagal tokios patalpos tikslinę paskirtį – jame gyvens asmuo (asmenys), kuriam (kuriems) jis suteiktas. Byloje nustatyta, kad atsakovė daugiau nei trejus metus nuolatos negyvena nuomos sutartimi jai išnuomotose patalpose. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apelianto teiginiais, kad atsakovė, nenaudodama jai suteikto socialinio būsto pagal paskirtį (t.y. negyvendama jame, sudarydama sąlygas šiuo butu naudotis tretiesiems asmenims bei savininko sutikimo), išreiškė savo valią, jog jai šis socialinis būstas nėra reikalingas, bei pažeidė nuomos sutarties esmines sąlygas (2.5. p.). Priešingai nei teigia ieškovas, atsakovė patvirtino, kad jai ir jos sūnui yra reikalingas socialinis būstas. Duomenų, kad atsakovė neatitinka norminiuose teisės aktuose keliamų reikalavimų socialiniam būstui išsinuomoti, nėra. Apelianto teiginiai, kad atsakovė yra sudariusi sąlygas tretiesiems asmenims neteisėtai naudotis išnuomotomis patalpomis ar kad būstas yra paverstas sandėliu, nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog ieškovo pateiktuose patikrinimo aktuose esanti informacija yra prieštaringa, nenuosekli, nenurodyti apklaustų kaimynų duomenys. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad gauta informacija kaip nors buvo patikrinta bei kad buvo užfiksuota, jog šiuo butu naudojosi tretieji asmenys. Iš bylos duomenų seka, kad nuo 2009-12-15 buto durys buvo užantspauduotos (b.l. 26-27). Buto patikrinimas vyko periodiškai – 2009-12-21, 2010-05-31, 2010-06-14, 2010-08-09, 2010-09-01 (b.l. 28-29, 100-107), tačiau nenustatyta, kad durų antspaudas būtų pažeistas ar kaip kitaip būtų patekta į kambarį. Be to, iš Vilniaus savivaldybės VTAS 2010-12-15 akto matyti, kad atliekant socialinio būsto patikrinimą užfiksuota, kad bendrabučio kambarys yra tuščias (b.l. 147). Iš aukščiau išdėstyto darytina išvada, jog ieškovo teiginiai, kad patalpomis naudojasi tretieji asmenys ar kad patalpos naudojamos kaip sandėlis, nepasitvirtino.
Byloje esantys įrodymai (atsakovės paaiškinimai, Vilniaus savivaldybės VTAS pateikti raštai, 2001-01-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei kiti įrodymai) patvirtina, kad atsakovė išnuomotose patalpose negyvena dėl nesaugių, neatitinkančių higienos normų sąlygų, nes bendrojo naudojimo dušo, tualeto, prausyklos patalpos prastos būklės, sienų ir lubų apdaila apsilupusi, yra pelėsio požymių, nešvaru, virtuvės patalpose nėra viryklių, bendrabutyje gyvena asocialūs asmenys, kur dažnai girtaujama, vyksta barniai ir muštynės. Buities ir socialinė aplinka nėra saugi atsakovės mažamečiam sūnui. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl objektyvių priežasčių atsakovai negali naudotis patalpomis, yra pagrįsta. Nors nuomos sutartimi atsakovė įsipareigojo kas 5 metus savo lėšomis atlikti gyvenamosios patalpos remontą (sutarties 2.3. p.), ką apeliaciniame skunde akcentuoja apeliantas, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nesaugios, netvarkingos, neatitinkančios higienos normų reikalavimų yra bendrojo naudojimo patalpos, kuriomis naudotis turi teisę visi pirmo aukšto butų gyventojai. Šių patalpų remontas nepriklauso vien nuo atsakovės valios, todėl nėra pagrindo teigti, kad būtent atsakovė pažeidė sutartį ir kad patalpų būklė pablogėjo būtent dėl pačios atsakovės kaltės. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų bei atsakovės paaiškinimų, ieškovas bei jo įgalioti pareigūnai buvo ne kartą informuoti apie esamą situaciją bendrosiose patalpose, atsakovė daugiau nei 6 metus nuolat kreipiasi dėl buto pakeitimo. Tai rodo, kad apie esamą padėtį bendrosiose patalpose ieškovui buvo žinoma dar iki civilinės bylos iškėlimo, tačiau teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kad ieškovas ar jo įgalioti asmenys ėmėsi veiksmų, kad būtų pašalintos kliūtys tinkamai naudotis suteiktomis patalpomis ar kad būtų organizuotas šių patalpų remontas ir pan., nors nuomos sutartimi nuomotojas taip pat įsipareigojo suteikti nuomininkui tvarkingas gyvenamąsias patalpas, laiku remontuoti gyvenamąjį namą ir užtikrinti, kad nuolat veiktų inžinerinės sistemos bei įranga, šalinti gyvenamojo namo inžinierinių sistemų bei įrangos gedimus (4.1., 4.2., 4.4. p.), todėl negalima teigti, kad ieškovas ar jo įgalioti asmenys tinkamai įvykdė sutartį. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, pagrįstai atsižvelgė į atsakovės mažamečio sūnaus interesus, jo teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas bei saugumo užtikrinimą. Vaikų teisių apsauga yra viešasis interesas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatomis valstybė įsipareigoja teikti pagalbą šeimoms, auginančioms vaikus (22 straipsnis), kartu su tėvais ir kitais teisėtais vaiko atstovais per valstybės ir vietos savivaldos institucijas užtikrinti vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas vaiko vystymuisi (11 straipsnis). Atsakovė ir jos sūnus yra socialiai remtini, jie atitinka įstatymo nuostatas išsinuomoti socialinį būstą, tačiau ieškovo suteiktu būstu atsakovai negali tinkamai naudotis būtent dėl nesaugių, neatitinkančių vaiko interesų, higienos normų reikalavimų ten esančių sąlygų. Tai, kad atsakovės išsinuomotoje kitoje gyvenamojoje vietoje yra sudarytos palankios sąlygos vaikui vystytis, LR CK 6.611 str. prasme nėra pagrindas nutraukti nuomos sutartį. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju atsakovė pažeidė sutartį. Vien tai, kad buvo laikinas nuomos sutarties pažeidimas atsakovei 2009 metais laiku nemokėjus nuomos mokesčio ir kitų privalomų įmokų (tačiau šias įmokas padengus dar bylos pradinėje stadijoje), dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių nėra pagrindas nuomos sutarčiai nutraukti ir atsakovus iškeldinti iš gyvenamosios patalpos. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu toks socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovų iškeldinimas prieštarautų gerai moralei, protingumo ir teisingumo principams, būtų neadekvati priemonė padarytam laikinam pažeidimui, todėl, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieškinį atmetė.
Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 329-330 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.