- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-18
- Bylos Nr.
- 1-2909-946/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38560-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- I. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir, (duomenys neskelbtini) neteistas, 2017 m. sausio 13 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. M. 2019 m. rugsėjo 8 d. apie 1 val. 55 min., kelio Nr. 1804 Rumšiškės – Pravieniškės 4,5 km., Pravieniškių k., Pravieniškių sen., Kaišiadorių r., vairavo J. Ž. priklausančią transporto priemonę - automobilį Audi A6, valst. nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,75 promilių neblaivumas.
I. M. teisiamojo posėdžio metu apklausiamas kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad buvo išgėręs ir važiavo iki draugų. Negalvojo, kad sustabdys policija. Supranta, kad padarė negerai, todėl gailisi. Važiavo keliu Rumšiškės – Pravieniškės. Išgėręs važiavo pas draugus. Kai jo draugė nuėjo miegoti, jis sėdo į mašiną ir išvažiavo. Automobilis yra jo draugės tėvo J. Ž., todėl su juo ir važinėja jo draugė. Jam tuo metu niekas neleido vairuoti. Be to, jis pats neturi ir teisės vairuoti, nes neturi vairuotojo pažymėjimo. Kadangi rakteliai buvo ant stalo, todėl jis pasiėmė juos ir išvažiavo. Važiavo su savo tėvu, bet jis jo nesustabdė, nedraudė vairuoti, nes jis buvo taip pat išgėręs.
Motyvuojamoji dalis
Be I. M. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas, yra visiškai įrodyta ir kitais byloje ištirtais įrodymais:
Liudytojas D. M. parodė, kad jo sūnus I. M. tikrai vairavo būdamas neblaivus. Sūnus neturi vairuotojo pažymėjimo ir niekada jo neturėjo. 2019 m. rugsėjo 7 d. naktį pas jį į (duomenys neskelbtini) neblaivus sūnus atvažiavo draugės tėvo automobiliu "Audi A 6". Žinodamas, kad sūnus neturi teisės vairuoti, būdamas girtas, nesiėmė jo drausminti. Jis su sūnumi negėrė. Jiedu nuvažiavo į Pravieniškių kaimą, o grįžtant naktį sustabdė policijos pareigūnai. Kuri valanda buvo, neatsimena. Sūnui ir jam buvo patikrintas girtumas. Jis buvo neblaivus ir važiavo su neblaiviu sūnumi to nesureikšmindamas, o dabar gailisi, kad nieko sūnui nesakė. (b. l. 36)
Liudytojas J. Ž. parodė, kad I. M. yra jo dukters R. V. sugyventinis, jie gyvena (duomenys neskelbtini). Duktė R. V. augina iš pirmos santuokos dukrytę, kuri lanko darželį. Kad dukrai būtų lengviau nuvažiuoti į darbą ir nuvežti dukrą į darželį, gal prieš pusmetį nupirko jai automobilį - "Audi A6", valst. nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis registruotas jo vardu, tačiau juo naudojasi duktė, nes ji turi vairuotojo pažymėjimą. Dukros sugyventinis I. M. vairuotojo pažymėjimo neturi. Apie tai, kad I. M. vairavo jo vardu registruotą automobilį "Audi A6", sužinojo iš dukters, ji pranešė, kad automobilį nuvežė į aikštelę, o neblaivų I. M. sulaikė. (b. l. 29)
Liudytojas M. A. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 8 d. apie 01:55 val. su Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule Gintare Vidugiryte patruliuodami Kaišiadorių r. Pravieniškių k., Pravieniškių g. ir pamatę įtartinai manevruojantį automobilį „AUDI A6" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį sustabdė patikrinimui. Automobilį vairavo I. M., o šalia jo, keleivio vietoje, sėdėjo neblaivus jo tėvas D. M.. Paprašius vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis paaiškino, kad jo neturi ir teisės vairuoti niekada neturėjo. Pasiteiravus, ar 15-20 min bėgyje jis nerūkė, negėrė, nevalgė šis atsakė neigiamai. Nuo I. M. sklido alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai. Alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810 Nr. ARYK - 0105 I. M. 01:57 val. nustatytas 1,75 prom. girtumas, po 20 min., 02:16 val. - 1,86 prom. girtumas. Dėl to I. M. buvo sulaikytas, transporto priemonė nugabenta į automobilių saugojimo aikštelę. (b. l. 32)
I. M. 2019 m. rugsėjo 8 d. 1 val. 57 min. nustatytas 1,75 prom. girtumas. (b. l. 39, 41)
Automobilis "Audi A6", valst. nr. (duomenys neskelbtini) registruotas J. Ž. vardu. (b. l. 20)
Įvykio vietoje, esančioje Pravieniškių k., Kaišiadorių r. kelio Nr. 1804 Rumšiškės - Pravieniškės 4,5 km, apžiūrėtas automobilis "Audi A6", valst. nr. (duomenys neskelbtini), kuris po apžiūros nugabentas į saugojimo aikštelę, gavus savininko, J. Ž., prašymą, grąžintas jam. (b. l. 9-12, 26-27)
VŠĮ "Emprekis" duomenimis, automobilio Audi A6 vidutinė rinkos kaina su PVM - 1460 eurų. (b. l. 21)
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis I. M. 2019 m. rugsėjo 8 d. apie 1 val. 55 min., kelio Nr. 1804 Rumšiškės – Pravieniškės 4,5 km., Pravieniškių k., Pravieniškių sen., Kaišiadorių r., vairavo J. Ž. priklausančią transporto priemonę - automobilį Audi A6, valst. nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,75 promilių neblaivumas.
Kaip nustatyta ištirtais įrodymais, kaltinamasis I. M. suvokė, kad įvykio metu yra neblaivus, nes prieš vairuojant automobilį vartojo alkoholį, ir dėl to suprato, kad negali vairuoti automobilio. Be to, jis iš viso neturi teisės vairuoti automobilio. Tačiau nežiūrint to, įvykio metu vairavo savo sugyventinės tėvui priklausantį automobilį, kurį buvo pasiėmęs be jo ir (ar) savo sugyventinės žinios. Tai patvirtina, kad kaltinamasis suvokė ne tik savo veikos neteisėtumą, bet ir veikos pavojingumą ir norėjo taip veikti. Tai patvirtina, kad jis veikė tiesiogine tyčia.
Konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas I. M. pripažinti kaltu padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
Dėl bausmės
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau neteistas, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju, baustas administracine tvarka, yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda. Bausmės dydis nustatytinas artimas šios bausmės dydžio minimumui. Kadangi byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, paskirta bausmė privalo būti sumažinta vienu trečdaliu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise, šiuo nauju nuosprendžiu nustatytinas trumpesnis nei maksimalus.
Sprendžiant dėl nusikaltimo padarymo metu naudoto automobilio konfiskavimo pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad I. M. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant jo sugyventinės tėvui priklausantį automobilį. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad minėtos transporto priemonės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas neblaivumo laipsnis 1,51 ir daugiau promilių, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.
Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Todėl teismui nekyla abejonių dėl to, kad nagrinėjamu atveju I. M. įvykio metu vairuota transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią dar vienam galimam pakartotiniam kaltinamojo nusikalstamumui, ši transporto priemonė turėtų būti konfiskuojama. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
Tačiau šioje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad įvykio metu transporto priemonė nuosavybės teise priklausė ne pačiam kaltininkui I. M., o kitam asmeniui – jo sugyventinės tėvui J. Ž., ką patvirtina informacija apie registruotas kelių transporto priemones. Taip pat ištirti įrodymai patvirtina, kad nei J. Ž., nei jo dukra, kaltinamojo sugyventinė R. V., nebuvo leidę I. M. važiuoti šiuo automobiliu esant neblaiviam, o jis nutarė juo pasinaudoti be jų žinios. Tai patvirtina, kad automobilio savininkas J. Ž. ir šio automobilio teisėta valdytoja R. V. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad I. M. vairuodamas automobilį su juo gali padaryti nusikaltimą. Tokiu atveju kitam asmeniui priklausančio turto konfiskavimas netaikytinas. Todėl nagrinėjamu atveju turėtų būti iš kaltininko konfiskuojama minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Kadangi ištirti įrodymai patvirtina, kad automobilio Audi A6 vidutinė rinkos kaina su PVM - 1460 eurų (b .l. 21), tai iš I. M. išieškotina atitinkamai transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, šiuo atveju tai 1460 eurų.
Dėl prašymo atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Nors kaltinamasis I. M. ir už jį sutikusi laiduoti jo motina A. M.-R. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismo vertinimu, ištirti įrodymai neduoda pagrindo konstatuoti, kad tokiam sprendimui priimti būtų nustatyti visi įstatyme numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindai bei sąlygos.
Teisiamojo posėdžio metu prašymą dėl laidavimo pateikusi A. M.-R. paaiškino, kad nori, jog jos sūnui nebūtų taikyta baudžiamoji atsakomybė. Todėl ji norėtų už jį laiduoti. Tuo tikslu ateityje sūnų stengsis paveikti psichologiškai, patars, sakys jam, kad nevartotų alkoholio. Sūnus jau suaugęs, todėl ji gali tik patarti, kad tokių dalykų daugiau nedarytų. Ji pati gyvena (duomenys neskelbtini). Su sūnaus tėvu yra išsituokusi, namas padalintas per pusę. Žino, kad sūnus iš viso neturi teisės vairuoti. Ji pati yra dirbanti, dirba (duomenys neskelbtini) nuo 8 iki 17 val. Su sūnum kalbasi beveik kasdien telefonu, domisi kaip jam sekasi, kaip sveikata. Sūnus taip pat jais skambina. Todėl mano, kad yra geriausia laiduotoja savo sūnui. Tiki, kad jis pasimokys iš šito įvykio, ateis į protą ir nedarys daugiau neleistinų dalykų.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
Sprendžiant klausimą dėl galimo I. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).
Kaltinamasis I. M. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą padarė būdamas neteistas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad jokia turtinė žala nebuvo padaryta. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis I. M. anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau kitu pagrindu – kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju (BK 38 straipsnis), o naują nusikaltimą padarė nepraėjus keturiems metams nuo teismo sprendimo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pirmojoje byloje (2017 m. sausio 13 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis), dėl ko tuo pačiu pagrindu jis negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, kaltinamasis po sprendimo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės yra baustas ir už administracinius nusižengimus, šiuo metu yra nedirbantis, nevedęs. Visą tai nesudaro pakankamo pagrindo manymui, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas laiko, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad BK 40 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta sąlyga atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra nenustatyta.
Be to, teismas sprendžia, kad prašymą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pateikusi jo motina A. M.-R. negali būti laikoma tinkama laiduotoja, nes ištirti įrodymai byloje nesudaro pakankamo pagrindo manymui, kad ji yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo bei, kad ji gali daryti pakankamą teigiamą įtaką kaltininkui – savo sūnui I. M., kad jis būtų paveiktas taip, jog ateityje daugiau nenusikalstų, laikytųsi įstatymų, o jo elgesys būtų koreguojamas tik teigiama linkme.
Kaip nustatyta iš jos paaiškinimų, kitų byloje esančių įrodymų, kaltinamojo motina A. M.-R. yra išsituokusi su jo tėvu. Pats kaltinamasis bendrauja su abiem tėvais. Įvykio metu kaltinamasis važiavo neblaivus su tėvu, kuris jam jokios įtakos dėl vairavimo neblaiviam nepadarė, buvo tą kartą atvažiavęs pas motiną į namus, kur namo kitoje pusėje gyvena ir tėvas, tačiau išvažiuodamas su tėvu jai apie tai nieko nesakė, su ja nesusisiekė. Tokie duomenys patvirtina, kad kaltinamojo motinos įtaka jo elgesio koregavimui yra minimali arba jos iš viso nėra, o jo tėvas, nors ir suvokė sūnaus neteisėtą elgesį įvykio metu, priemonių tokiam elgesiui užkirsti kelią nesiėmė. Visa tai leidžia abejoti tuo, kad I. M. savo tėvų, tame tarpe ir prašymą dėl laidavimą pateikusios motinos, galėtų būti paveiktas taip, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų, nes abu tėvai jo atžvilgiu neturi pakankamai įtakos jo elgesį koreguoti teigiama linkme. Kaltinamojo motinos galimybės objektyviai įtakoti kaltininko I. M. elgesį teigiama linkme yra pakankamai ribotos dar ir todėl, kad ji yra dirbanti visą dieną, o sūnus nedirbantis. Dėl to jai kaip motinai dėl užimtumo darbe nebūtų realios galimybės skirti pakankamai laiko ir dėmesio toms priemonėms, kuriomis ji galėtų koreguoti sūnaus elgesį teigiama linkme kaip laiduotoja. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nėra nustatyta ir BK 40 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
I. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 minimalių gyvenimo lygių (MGL) (3000 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti I. M. 40 minimalių gyvenimo lygių (MGL) (2000 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į I. M. paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. rugsėjo 8 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d., šią vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudai ir nustatyti, kad likusi neatlikta bausmė pagal šį nuosprendį yra 38 MGL (1900 Eur) bauda.
Paskirti I. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 8 d. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnis).
Išieškoti valstybės naudai iš I. M. įvykio metu jo vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 1460 eurų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 ir 5 dalys).
Automobilį "Audi A6", valst. nr. (duomenys neskelbtini), palikti J. Ž. disponuoti savo nuožiūra.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, paskirtas I. M. ikiteisminio tyrimo metu, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones, panaikinti.
Išaiškinti I. M., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87. kabinetas Nr. 217) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.