Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Logfina“ atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-79-674/2014 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Logfina“ prašymą suinteresuotiems asmenims J. V., I. V., antstoliui A. B. dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Logfina“ kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą su prašymu nustatyti skolininko J. V. turto dalį, lygią 1/2 I. V. gaunamo darbo užmokesčio, esančią bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su bendraturčiu. Nurodė, kad antstolio A. B. kontorai pateikė vykdyti Klaipėdos m. 2-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą 2011-10-05 dėl 9849,10 Lt skolos išieškojimo iš skolininko J. V.. Skolininkui vengiant įvykdyti prievolę bei nevykdant antstolio patvarkymų, pareiškėja 2013-11-04 gavo antstolio pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko J. V. turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Pažymėjo, kad antstoliui vykdant vykdomąjį dokumentą nustatyta, kad skolininko sutuoktinė I. V. dirba (duomenys neskelbtini). Darbovietė šiuo metu įpareigota sustabdyti lėšų išmokėjimą I. V. bei pateikti pažymą apie jos gaunamas pajamas per paskutinius 12 mėnesių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

1. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino suinteresuoto asmens J. V. nurodytų aplinkybių, nepareikalavo pateikti duomenų apie automobilio pirkimo sandorį. Teismas neatsižvelgė į J. V. ir I. V. santuokos sudarymo, vaiko gimimo datas, bei neįvertino to, kad paskolos ėmimo metu, suinteresuoti asmenys jau vedė bendrą ūkį, jų pačių teigimu kitokių pragyvenimo šaltinių tuo metu neturėjo. Apelianto teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad suinteresuoti asmenys paskolą ėmė bendrai.

2. Pirmosios instancijos teismo pozicija dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tik suinteresuotam asmeniui I. V. apeliantui yra neaiški. Teismas klaidingai vertina suinteresuotų asmenų vedybinės sutarties 5 punktą, kuris numato, kad pagal savo prievoles kiekvienas atsako savo turtu, bet pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais sutuoktiniai atsako solidariai. Apelianto teigimu, remiantis šiuo punktu bylinėjimosi išlaidos suinteresuotiems asmenims turėjo būti priteistos solidariai, o ne tik I. V., nes advokatas A. B. atstovavo ir J. V. ir I. V..

Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Atskirasis skundas tenkintinas.

Kaip matyti iš apelianto atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. LR CPK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. bendrąja sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje LR CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. LR CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (LR CPK 667 straipsnio 3 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (LR CPK 667 straipsnio 4 dalis), nes dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. LR CK 4.80 straipsnio 3 dalis, taip pat nustato, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (LR CK 3.112 straipsnio 1 dalis).

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo nustatyti skolininko J. V. turto dalį, esančia bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine I. V. tuo pagrindu, kad skolininko prievolė UAB „Logfina“ yra asmeninė, santuokoje įgyto turto, priklausančio suinteresuotiems asmenims jungtine nuosavybe nėra, suinteresuoti asmenys yra sudarę vedybinę sutartį ir nuo to momento suinteresuotų asmenų turtas yra atskiras.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, bylos medžiagą, turi pagrindo iš dalies nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei mano, kad teismas nagrinėjamu atveju netinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, ir, to pasėkoje, priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio A. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 41-2377/10 dėl 150,00 Lt skolos išieškojimo iš J. V. išieškotojo Raseinių PK naudai ir 300,00 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo antstoliui bei vykdomoji byla Nr. 41-2677/11 dėl 9849,10 Lt skolos išieškojimo iš J. V. išieškotojo UAB „Logfina“ naudai pagal 2011-10-05 Klaipėdos m. 2-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. GB-7010 ir 1828,00 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo antstoliui (4 b.l.). Byloje nėra ginčo, kad J. V. įsiskolinimas pareiškėjai atsirado iki santuokos su I. V. sudarymo momento. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į bylos duomenis, neturi pagrindo vertinti, kad J. V. skola pareiškėjai yra ne asmeninė prievolė, kadangi įrodymų, kad ši prievolė yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo antstolis A. B. nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja į teismą kreipėsi dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje – suinteresuoto asmens I. V. gaunamo darbo užmokesčio iš (duomenys neskelbtini), nustatymo. Aplinkybės, kad I. V. pareiškėjos kreipimosi į teismą metu dirbo ir gavo darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys neneigė, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju santuokoje įgyto turto, priklausančio suinteresuotiems asmenims jungtine nuosavybe nėra (LR CPK 3.88 straipsnio 1 dalis).

Iš antstolio pasiūlymo dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje nustatymo matyti, kad 2013-10-25 minėtose vykdomosiose bylose antstolis pasiūlė pareiškėjai UAB „Logfina“, per 30 dienų nuo šio pasiūlymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl J. V. turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su I. V., nustatymo (4 b.l.). 2013-11-12 pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, lygią 1/2 I. V. gaunamo darbo užmokesčio daliai. Iš bylos medžiagos matyti, tarp skolininko J. V. ir jo sutuoktinės I. V. 2013-11-15 buvo sudaryta notarinė vedybinė sutartis (18 b.l.). Šia sutartimi sutuoktiniai J. V. ir jo sutuoktinė I. V. susitarė dėl turimo turto teisinio režimo. Sutarties 1 punktu šalys susitarė, kad nuo šios sutarties pasirašymo momento visas turtas, įsikaitant, bet neapsiribojant kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais, reikalavimo teisėmis, indėliais bankuose, pajamomis iš darbo, autorinės, individualios veiklos, turimo turto vertės prieaugio, kurį šalys įsigys kiekviena savo vardu šalių santuokos metu, bus kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (18 b.l.). Sutarties 5 punktu susitarė, kad pagal savo prievoles kiekvienas atsako savo turto, bet pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais sutuoktiniai atsakys solidariai. Sutarties 6 punktas numato, kad sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo momento. Pagal sutarties 9 punktą, vedybinė sutartis ir jos pakeitimai ar nutraukimas prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tada, jeigu sutartis ir jos pakeitimai ar nutraukimas buvo įregistruoti vedybų sutarčių registre. Centrinės hipotekos įstaigos pateiktais duomenimis, vedybų sutartis yra įregistruota vedybų sutarčių registre (22, 25 b.l.).

Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija) (LR CK 3.101 straipsnis). Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis) (LR CK 3.102 straipsnio 1 dalis). Pagal LR CK 3.102 straipsnio 2 dalį povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad suinteresuotų asmenų J. V. ir jo sutuoktinės I. V. susitarimas dėl pajamų teisinio režimo sudarytas ir notarine tvarka patvirtintas 2013-11-15. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šią faktinę aplinkybę, sprendžia, kad vedybinėje sutartyje numatyti susitarimai taikyti tik po jos sudarymo, t. y. po 2013-11-15 gautinoms sutuoktinių lėšoms. Nustačius šią aplinkybę, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skolininko ir jo sutuoktinės vedybinė sutartis yra sudaryta po skolininko prievolės atsiradimo bei po pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje nustatymo, todėl turto režimo nustatymas vedybinėje sutartyje negali paneigti kreditoriaus teisės siekti skolos išieškojimo pagal J. V. prievolę, atsiradusią iki vedybinės sutarties sudarymo iš turto, esančio bendrojoje nuosavybėje su jo sutuoktine I. V. ir įgyto iki vedybinės sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tik lėšos, įgytos nuo vedybinės sutarties sudarymo, laikytinos asmenine sutuoktinių nuosavybe (LR CK 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taigi, iš lėšų, įgytų iki vedybinės sutarties sudarymo, išieškojimas yra galimas.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsižvelgus į LR CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatytą prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog nagrinėjamu atveju santuokoje įgyto turto, priklausančio suinteresuotiems asmenims jungtine nuosavybe nėra ir, kad sudaryta vedybinė sutartis užkerta kelią vykdyti išieškojimą iš skolininko sutuoktinės lėšų ir tuo pagrindu atsisakydamas tenkinti pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, apeliacinės instancijos vertinimu priėmė nepagrįstą nutartį, todėl ji naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės. Pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies, nustatytina skolininkui J. V. ir jo sutuoktinei I. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto dalis, t. y. pripažintina J. V. nuosavybės teisė į 1/2 dalį sutuoktinės I. V. iki 2013-11-15 gauto darbo užmokesčio.

Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme. Teismui patenkinus pareiškimą iš dalies, bei atsižvelgiant į tai, kad pagal advokato išrašytą 2013-11-15 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 20131115/1 (37 b.l.) 1000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų apmokėjo I. V. (36 b.l.), o pagal 2014-01-02 advokato išrašytą sąskaitą Nr. 20140102/1 už pasirengimą ir atstovavimą byloje (38 b.l.) 400,00 Lt bylinėjimosi išlaidų apmokėjo J. V. (39 b.l.), į tai, kad tarp suinteresuotų asmenų yra pasirašyta vedybinė sutartis nustatantį teisinį turto režimą, remiantis 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžiais, įvertinus byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, į ruošto procesinio dokumento apimtį, turinį, klausimų sudėtingumą, teismas sprendžia, kad iš pareiškėjos UAB „Logfina” J. V. priteistina 200,00 Lt atstovavimo išlaidų, I. V. priteistina 350,00 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad LR CPK bylose pagal pareiškimus dėl skolininko turto dalies nustatymo nenumato žyminio mokesčio mokėjimo, žyminis mokestis nagrinėjamu atveju nepriteistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, teismas pažymi, kad tenkinus pareiškėjos atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos suinteresuotiems asmenims nepriteistinos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Pareiškėja duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, Šiaulių apygardos teismas

nutaria:

Panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Nustatyti skolininkui J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir jo sutuoktinei I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto dalį, t. y. pripažinti J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į 1/2 dalį sutuoktinės I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki 2013 m. lapkričio 15 d. gauto darbo užmokesčio.

Priteisti iš UAB „Logfina“, įmonės kodas 300050579, suinteresuoto asmens I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 350,00 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš UAB „Logfina“, įmonės kodas 300050579, suinteresuoto asmens J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 200,00 Lt (du šimtus litų) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai, suinteresuotiems asmenims.