Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2012-06-20 · Civilinė byla Nr. 2-465-287/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-20
Bylos Nr.
2-465-287/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Pareiškėjas
R. K.
Civilinė byla Nr. 2-465-287/2012 m.Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00395-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 103; 103.4; 117; 117.1; 117.2; 117.3. (S)
PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. birželio 20 d.Pakruojis
Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja R. R.,

rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjos R. K. prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo paduodant pareiškimą dėl atleidimo iš darbo straipsnių pakeitimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą su prašymu, kuriuo prašo atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl atleidimo iš darbo straipsnių pakeitimo paduoti.

Prašymas, paduotas teismui, neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų formai ir turiniui, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 111 str., bei specialiųjų reikalavimų, numatytų CPK XX skyriuje, todėl nustatytinas terminas prašymo trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.).

Pareiškėja R. K., kaip galima suprasti iš teismui pateikto jos procesinio dokumento turinio, siekia ginti teismine tvarka savo galimai pažeistas teises, atleidžiant ją iš darbo 2011 metais, kad ji 2011-01-26 atleista iš darbo UAB „Š.“ ir UAB „P.“ pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., o 2011-01-28 atleista iš darbo UAB „R.“ ir UAB „K. H.“ pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p., tačiau mano, jog yra praleistas terminas kreiptis į teismą dėl, jos manymu neteisėto, atleidimo pagrindo pakeitimo. Todėl prašo atnaujinti terminą paduoti pareiškimą teismui dėl atleidimo iš darbo straipsnių pakeitimo (taip nurodyta prašyme).

Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad atleistojo darbo sutarties pagrindais dirbusio darbuotojo, nesutinkančio su atleidimu iš darbo, kreipimasis į teismą reglamentuotas įstatymų, t.y. Lietuvos Respublikos darbo kodekso bei Civilinio proceso kodekso normų. Atleistasis darbuotojas, kreipdamasis į teismą, privalo teismui pateikti ieškinį, atitinkamai nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pridėti tai patvirtinančius įrodymus, suformuluoti konkrečius ir aiškius ieškinio reikalavimus ir t.t. (CPK 111-114 str., DK 410-411 str.). Įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, yra vadinamas ieškinio senatimi (DK 27 str. 1 d., CK 1.124 str.). Ieškinio senaties terminas yra pažeistos, arba ginčijamos teisė, arba įstatymo saugomo intereso gynybai skirtas terminas, o kiti materialinės teisės terminai nustatyti tam tikrų teisių įgyvendinimui arba pareigų atlikimui, su kuriais siejamas teisių ir pareigų atsiradimas, pasikeitimas arba pasibaigimas. Šie terminai skiriasi savo paskirtimi. Klausimai dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo yra sprendžiami CPK XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka, o praleisto ieškinio senaties atnaujinimo klausimas sprendžiamas, nagrinėjant byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus ir esant ginčo materialinio teisinio santykio šalies reikalavimui taikyti ieškinio senatį byloje, atmetant ieškinį dėl reikalavimo teisės įsisenėjimo ir pan. Taigi, pasibaigus ieškinio senaties terminui, išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą, o pati teisė ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos išlieka, ji gali būti taikoma tik ginčo šalies reikalavimu ir t.t. Taigi, šiuo atveju pareiškėja R. K., kaip matyti iš jos prašymo turinio, siekia atnaujinti būtent ieškinio, norimo pateikti teismui dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo (ar prašant pripažinti darbo sutarties nutraukimą atitinkamais pagrindais neteisėtu ar kt., kai jos darbo santykiai su prašyme nurodytomis bendrovėmis yra nutrūkę (DK 295 str. 2 d.). Tokiu atveju darbuotojo, nesutinkančio su atleidimu iš darbo, reikalavimui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu (formuluotės pakeitimo ar pan.), taikomas DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas. Todėl, kadangi darbo įstatymai nereglamentuoja ieškinio senaties terminų taikymo, šių terminų eigos sustabdymo, nutraukimo, atnaujinimo, nenustato ieškinio senaties termino pasibaigimo teisinių pasekmių, o kai tam tikrų ieškinio senaties klausimų nereglamentuoja specialieji – darbo – įstatymai, šie klausimai sprendžiami vadovaujantis būtent Lietuvos Respublikos CK 1.126-1.135 straipsnių nustatytomis taisyklėmis (DK 27 str. 5 d.). CK 1.131 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio senaties termino pabaigos teisines pasekmes, 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Tai reiškia, kad, pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, asmuo praranda galimybę apginti savo pažeistą teisę teismine tvarka. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Jeigu nėra šalies prašymo taikyti ieškinio senatį, teismas negali atsisakyti pažeistos asmens teisės, nors šis ir pažeidė įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl jos gynimo, t.y. teismas negali taikyti ieškinio senaties savo iniciatyva. Tuo atveju, kai ginčo šalis pareiškia reikalavimą taikyti ieškinio senatį, teismas privalo išspręsti šį klausimą, nes, minėta, tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį. Įstatymas numato, kad kai yra ginčo šalies prašymas taikyti ieškinio senatį ir teismas nustato, kad ieškinio senaties terminas praleistas, pažeistoji teisė gali būti ginama, jeigu teismas nustato, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir jį atnaujina (CK 1.131 str. 2 d.). Tuo atveju, kai teismas, esant ginčo šalies reikalavimui taikyti ieškinio senatį, nustato, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, ieškinys atmetamas vien dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo, net kai ieškovo reikalavimai iš esmės turėtų būti patenkinti (CK 1.131 str. 1 d.).

Taigi, pareiškėja R. K., siekdama ginti teisme savo, kaip darbuotojos, galimai pažeistas teises, privalo laikytis įstatymų nustatytos tvarkos ir kreiptis į teismą būtent su įstatymo keliamos formos ir turinio ieškiniu, jame suformuluojant konkrečius reikalavimus (DK 295 str., 297 str., CPK 111-114 str., 410-411 str.), nes šiuo atveju jos prašymas atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl atleidimo iš darbo straipsnių pakeitimo paduoti negali būti nagrinėjamas, nes remiantis jau minėta CK 1.126 str. 1 d. nuostata, reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas turi priimti nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs.

Kartu atkreiptinas pareiškėjos R. K. dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojama teisė asmeniui kreiptis į teismą teisminės gynybos negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam asmeniui. Taigi, pareiškėjai, pasirenkant savo teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą, privaloma laikytis įstatymų reikalavimų, o asmuo, norintis tinkamai ginti savo subjektines teises ir įstatymų saugomus interesus, bei užsitikrinti kvalifikuotą civiliniam procesui keliamų tikslų byloje įgyvendinimą, turi galimybę pasinaudoti atstovavimo teisme institutu, t.y. pasinaudoti advokato pagalba. Kaip žinia, pagal LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą asmenys turi teisę į valstybės apmokamą teisinę pagalbą. Šiuo atveju, įvertinus pareiškėjos inicijuojamos bylos specifiką, sprendžiant iš teismui pateikto prašymo turinio ir pareiškėjai nesuprantant savo teisių ir interesų gynimo būdo, įstatymo normų paskirties ir taikymo, pareiškėjai siūlytina kreiptis į Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašant suteikti antrinę teisinę pagalbą šioje byloje. Remiantis minėto įstatymo nuostatomis ir atitinkant šiame įstatyme įtvirtintus reikalavimus, pareiškėjai gali būti paskirtas advokatas šiai pagalbai teikti.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos R. K. prašymą atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną teisme CPK XXXVIII skyriaus nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjos R. K. prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo paduodant pareiškimą dėl atleidimo iš darbo straipsnių pakeitimo, kaip nenagrinėtiną teisme CPK XXXVIII skyriaus nustatyta tvarka.

Nutarčiai įsiteisėjus, pareiškėjai grąžinti jos pateiktus procesinius dokumentus.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rima Razumienė