Telšių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Suomijos baudžiamųjų sankcijų agentūros prašymą dėl Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, priimto Lietuvos Respublikos piliečio O. G. atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025 m. rugsėjo 29 d. teisme gauti iš Lietuvos Kalėjimų tarnybos persiųsti Suomijos Baudžiamųjų sankcijų agentūros prašymas bei kartu pateikti dokumentai dėl Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, priimto Lietuvos Respublikos piliečio O. G. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje. Suomijos Baudžiamųjų sankcijų agentūrą 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, pagrindu, prašo pripažinti nuosprendį, kuriuo O. G. už nusikalstamų veikų (dvi veikos), numatytų Suomijos baudžiamojo kodekso 32 skirsnio 7 § straipsnio 1 dalyje, 50 skirsnio 2 § straipsnio 5 skirsnio 3 § straipsnyje, padarymą, nuteistas penkerių metų vieno mėnesio (1855 dienų) laisvės atėmimo bausme. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 30 d.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras pateikė atsiliepimą į prašymą, juo prašė pripažinti priimtą nuosprendį dėl likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Nuteistasis O. G. atsiliepimo į prašymą per nustatytą terminą nepateikė. Teismo pranešimas išsiųstas nuteistajam per Suomijos Baudžiamųjų sankcijų agentūrą. Kartu su persiųstais dokumentais pateikta nuteistojo nuomonė dėl perkėlimo į Lietuvos Respubliką tolimesniam nuosprendžio vykdymui, kurioje O. G. nurodo, kad nesutinka būti perkeltas tolimesnės bausmės atlikimui. Nuteistojo teigimu, jam Lietuvos kalėjimuose grėstų pavojus gyvybei.

Nuteistojo O. G. gynėjas advokatas Algimantas Ruginis atsiliepime nurodė, kad O. G. perkėlimas likusios bausmės atlikimui į Lietuvą, grėstų jo paties ir jo šeimos saugumui, kadangi nuteistojo nusikalstama veika sukėlė didelių finansinių nuostolių šioje nusikalstamoje veikoje dalyvavusiems asmenims. O. G. sutuoktinė ir tėvai ne kartą sulaukė su baudžiamąja byla susijusių asmenų grasinančių skambučių, o jo sutuoktinė keletą kartų buvo net persekiojama. Lietuvos kalėjime O. G. nebūtų saugus, jam tektų atlikti bausmę izoliacijos sąlygomis, grėstų pavojus jo sveikatai ir gyvybei. Prašė pateiktą prašymą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu O. G. yra pripažintas kaltu: už Suomijos baudžiamojo kodekso 32 skirsnio 7 § straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, už pinigų plovimą sunkinančiomis aplinkybėmis (stambiu mastu), nes jis laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 28 d., kelis kartus paėmė, priėmė ir perėmė disponuoti maždaug po 10 000 eurų partijomis, iš viso apie 50 000 eurų grynųjų pinigų nusikalstamos naudos, gautos iš su narkotinėmis medžiagomis susijusių nusikaltimų, nuvežė pinigus į Lietuvą, kur juos perdavė toliau. Laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 24 d. iki 2022 m. lapkričio 28 d. O. G. paėmė, perėmė disponuoti ir išnešė iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), keletą tūkstančių eurų iš tos pačios su narkotinėmis medžiagomis susijusių nusikaltimų visumos įgytos nusikalstamos naudos, kurios dalis – 11 600 eurų, vėliau buvo konfiskuota Helsinkio Katajanokkoje iš vienos transporto priemonės, O. G. yra gavęs atlygį už savo veiklą (pirma veika); už Suomijos baudžiamojo kodekso 50 skirsnio 2 § straipsnio 5 skirsnio 3 § straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą, už su narkotinėmis medžiagomis susijusį sunkų nusikaltimą sunkinančiomis aplinkybėmis, nes jis veikdamas su nuteistu T. P., laikotarpiu 2022 m. lapkričio 24 d. iki 2022 m. lapkričio 28 d. neteisėtai bandė įsigyti bent jau 2,98 kg kokaino ir 4,167 kg amfetamino, ketinant juos perduoti ar kitaip išplatinti ar išgabenti toliau (antra veika). O. G. nuteistas subendrinta penkerių metų vieno mėnesio (1855 dienų) laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaitytas O. G. kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. balandžio 28 d. (88 dienos). Laikytina, kad O. G. 2025 m. rugsėjo 18 d. yra atlikęs 596 dienų laivės atėmimo bausmės. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m gegužės 30 d. Nuteistasis O. G. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę Suomijoje, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė turėtų būti visiškai atlikta iki 2029 m. vasario 28 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, <...> Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo ir šio Kodekso VII dalies nuostatas. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – Įstatymo) 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą ir Lietuvos Respublikai perduotą vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės Lietuvos Respublikoje pripažįsta nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas, todėl šiuo atveju klausimo nagrinėjimas yra teismingas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams. Įstatymo 3 straipsnio, reglamentuojančio sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje pagrindus ir sąlygas, 1 dalį, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

O. G. yra Lietuvos Respublikos pilietis, nuteistojo deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini) mieste. Lietuvoje gyvena nuteistojo O. G. sutuoktinė ir tėvai. Liudijime nurodyta, kad Suomijos baudžiamųjų sankcijų agentūra 2025 m. kovo 5 d. priėmė sprendimą dėl Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, O. G. atžvilgiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Helsinkio administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Suomijos baudžiamųjų sankcijų agentūros 2025 m. kovo 5 d. sprendimą paliko nepakeistą, o nuteistojo O. G. skundą dėl nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir perdavimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, atmetė.

Nors nuteistasis O. G. nesutinka su bausmės vykdymo perdavimu Lietuvos Respublikai, tačiau jo sutikimas pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje 6 straipsnio 2 dalį, nėra būtinas. Be kita ko, iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad Suomijos Imigracijos tarnybos 2024 m. spalio 15 d. įsiteisėjusiu sprendimu (žurnalo įrašo Nr. 714/440/2024) nuspręsta O. G. deportuoti į Lietuvą uždraudžiant jam 12 metų atvykti į Suomiją. Įvažiavimo draudimas įsigalioja tą dieną, kai G. išvyksta iš Suomijos. Pagal priimtą sprendimą O. G. deportacija yra pagrįsta viešosios tvarkos ir saugumo sumetimais dėl jo nusikalstamos veikos pobūdžio. Aplinkybės, dėl kurių jis buvo nuteistas, rodo, kad jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir saugumui (b. l. 28).

Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Susipažinęs su teismui pateiktais duomenimis, teismas nenustatė Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurių negalima būtų pripažinti ir vykdyti Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, priimto O. G. atžvilgiu Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra visos sąlygos, numatytos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, kurioms esant Lietuvos Respublika gali pripažinti ir vykdyti Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinama tik tuo atveju ir tik tiek, kiek viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką, o 4 dalyje įtvirtinta, jog suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė.

Kaip matyti iš Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, O. G. yra pripažintas kaltu už nusikaltimų numatytų Suomijos baudžiamojo kodekso 32 skirsnio 7 § straipsnio 1 dalyje (už disponavimą nusikalstamu būdu gautu turtu, kurio vertė yra didelė) ir 50 skirsnio 2 § straipsnio 5 skirsnio 3 § straipsnyje (už su narkotinėmis medžiagomis susijusį sunkų nusikaltimą sunkinančiomis aplinkybėmis) padarymą (b. l. 61–69). Pagal Suomijos baudžiamojo kodekso 32 skirsnio 7 § straipsnio 1 dalį, numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo keturių mėnesių iki šešių metų, o pagal 50 skirsnio 2 § straipsnio 5 skirsnį 3 § straipsnį, numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo vienerių iki dešimties metų.

Teismo vertinimu, O. G. padaryta nusikalstama veika, už kurią jis yra nuteistas Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal Suomijos baudžiamojo kodekso 32 skirsnio 7 § straipsnio 1 dalį, atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje, nes O. G. paėmė, priėmė ir perėmė didelės vertės turtą įgytą nusikalstamų būdu (iš su narkotinėmis medžiagomis susijusių nusikaltimų), nuvežė pinigus į Lietuvą, kur juos perdavė toliau. Nuosprendyje nurodyta gabento (perimto) turto bendra vertė – 61 600 eurų ( 50 000 eurų ir 11 600 eurų), O. G. yra gavęs atlygį už savo veiklą, kas laikytina labai didelės vertės turtu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio 1 dalis). Pagal faktines aplinkybes, ši O. G. padaryta nusikalstama veika atitinka abipusio baudžiamumo principą, nes yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje. Už šio nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Minėta, jog Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendyje taip pat nurodyta, jog O. G. yra pripažintas kaltu už nusikaltimo numatyto Suomijos baudžiamojo kodekso 50 skirsnio 2 § straipsnio 5 skirsnio 3 § straipsnyje padarymą, nes jis veikdamas su nuteistu T. P., laikotarpiu 2022 m. lapkričio 24 d. iki 2022 m. lapkričio 28 d. neteisėtai bandė įsigyti bent jau 2,98 kg kokaino ir 4,167 kg amfetamino, ketinant juos perduoti ar kitaip išplatinti ar išgabenti toliau.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), tiek kokaino, tiek ir amfetamino labai dideliu kiekiu laikytinas didesnis nei 100 g šios narkotinės medžiagos kiekis. Taigi, narkotinių medžiagų kiekis, kuriuo neteisėtai disponavo O. G., Lietuvos Respublikoje yra laikomas labai dideliu kiekiu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Lietuvos Respublikos 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį ir šio kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą. Iš Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžio matyti, kad O. G. neteisėtai bandė įsigyti bent jau 2,98 kg kokaino ir 4,167 kg amfetamino, ketinant juos perduoti ar kitaip išplatinti ar išgabenti toliau, nurodomos aplinkybės, kad O. G. kartu su bendrininku gavo užduotį nuvykti patikrinti butą ir pasiimti didelį kiekį bute saugomo amfetamino ir kokaino, tačiau, kaip nurodoma toliau, narkotikų nerado, nes policija dalį jų jau buvo konfiskavusi iš buto ir dalį iš kito asmens, kuris juos paėmė iš buvo prieš pat jo sulaikymą. Taigi, O. G. padaryta nusikalstama veika, numatyta Suomijos baudžiamojo kodekso 50 skirsnio 2 § straipsnio 5 skirsnio 3 § straipsnyje, atitinka abipusio baudžiamumo principą, nes yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje. Už šio nusikaltimo padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų.

Susitarimo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija pripažįsta nuosprendį, kuris buvo perduotas šio Susitarimo nustatyta tvarka, ir nedelsdama imasi visų būtinų priemonių bausmei vykdyti, išskyrus atvejus, kai pritaikomas vienas iš 8 straipsnyje nurodytų nepripažinimo ir nevykdymo pagrindų. Jeigu bausmės trukmė nesuderinama su vykdančiosios valstybės teise, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali nuspręsti pritaikyti bausmę, bet tik tuo atveju, kai ši bausmė viršija už panašias nusikalstamas veikas tos valstybės nacionalinėje teisėje nustatytą maksimalią bausmę. Pritaikytos bausmės trukmė negali būti trumpesnė negu maksimali, vykdančiosios valstybės teisėje už panašias nusikalstamas veikas nustatyta bausmė.

Kaip minėta, O. G. padarytos nusikalstamos veikos atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje, kur nustatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki šešerių metų, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, kur nustatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki penkiolikos metų. Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu O. G. paskirta subendrinta penkerių metų ir vieno mėnesio (1855 dienų) laisvės atėmimo bausmė, kas reiškia, kad nėra jokio teisinio pagrindo jos švelninti. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju O. G. Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta penkerių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė pripažintina ir vykdytina Lietuvos Respublikoje.

Nuteistojo O. G. laisvės atėmimo bausmės Lietuvoje pradžia skaičiuojama nuo jo faktinio perėmimo iš Suomijos.

Vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatomis, į O. G. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas visas Suomijoje kardomojo kalinimo ir atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas, skaičiuojamas nuo 2024 m. vasario 1 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 3, 8 ir 9 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 ir 365⁵ straipsniais,

nutaria:

pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendį, priimtą Lietuvos Respublikos piliečio O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, kuriuo jis nuteistas penkerių metų ir vieno mėnesio (1855 dienų) laisvės atėmimo bausme pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtą penkerių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytomis laisvės atėmimo bausmėmis, ir palikti tą pačią subendrintą penkerių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmės pradžią Lietuvoje skaičiuoti nuo jo perėmimo iš Suomijos Respublikos į Lietuvos Respubliką.

Į bausmės laiką įskaityti visą Suomijos Respublikoje kardomojo kalinimo ir atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką, skaičiuojamą nuo 2024 m. vasario 1 d.

Šios teismo nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam O. G., jo gynėjui ir Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūrai.

Nutarčiai įsiteisėjus jos patvirtintą nuorašą išsiųsti vykdyti Lietuvos Kalėjimų tarnybai, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biurui, su vertimu į anglų kalbą – pareiškėjui Suomijos Baudžiamųjų sankcijų agentūrai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.