Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-03-19 · Byla Nr. 2SA-89-603/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-19
Bylos Nr.
2SA-89-603/2013
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-02138-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Lipnickienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Auto1 Logistics“
Kategorijos
  • 129.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-88-603/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-3-02138-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 129.18.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Auto1 Logistics“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria atmestas uždarosios akcinės bendrovės „Auto1 Logistics“ skundas dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis G. B., AB „SEB lizingas“, R. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Auto1 Logistics“ (toliau - pareiškėjas) pareikalavo antstolio G. B. (toliau – antstolis) panaikinti 2012 m. balandžio 13 d. patvarkymus, adresuotus pareiškėjo kontrahentams, kuriais reikalaujama patikrinti, ar skolininko vardu yra piniginių lėšų, sustabdyti šių lėšų išmokėjimą ir pateikti informaciją. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi patenkino iš dalies ieškovo AB „SEB lizingas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nutarė areštuoti solidarių atsakovų R. V. ir pareiškėjo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, neviršijant 3 670 414,52 Lt, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu; nesant šio atsakovų turto ar jo nepakankant, areštuoti pareiškėjo lėšas, esančias įmonės sąskaitose, leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį bei kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas, privalomus mokėjimus į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei atsiskaityti su ieškovu. Pareiškėjas 2012 m. balandžio 13 d. gavo antstolio 2012 m. balandžio 10 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą ir patvarkymą pateikti informaciją apie transporto priemones, kuriems įvykdyti buvo nustatytas trijų darbo dienų terminas, skaičiuojamas nuo patvarkymų gavimo dienos. Pareiškėjas iš karto susisiekė su antstoliu, pranešė, kad informacija bus pateikta per nustatytą terminą, ir 2012 m. balandžio 18 d. registruota pašto siunta išsiuntė antstolio prašytą informaciją, nurodydamas, kad bendrovei nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo turto vertė gerokai viršija ieškinio sumą, pridėjo turimo turto vertę pagrindžiančius įrodymus bei paprašė antstolio netaikyti arešto kitam turtui, tarp jo ir piniginėms lėšoms, esančioms įmonės sąskaitose. Nelaukdamas skolininko atsakymo dėl turimo turto ir jo vertės, antstolis 2012 m. balandžio 13 d. išsiuntė visiems esamiems ir buvusiems pareiškėjo klientams patvarkymus „Dėl patikrinimo, ar skolininko vardu yra piniginių lėšų, ir šių piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo bei dėl informacijos pateikimo“, nurodydamas sustabdyti pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių bendrovės klientų įmonėse, išmokėjimą 3 670 414,52 Lt sumai. Pasak pareiškėjo, tokie antstolio veiksmai, atlikti dar nepasibaigus patvarkymuose nustatytam terminui, per kurį skolininkas turėjo pateikti informaciją apie turimą turtą, yra neteisėti, be to, faktiškai buvo areštuotos pareiškėjo piniginės lėšos, kurios pagal teismo nutartį galėjo būti areštuojamos antrąja eile, t. y. tik po to, jeigu kilnojamojo ar nekilnojamojo turto nepakanka ieškinio sumai užtikrinti.

Antstolis 2012 m. gegužės 4 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nepagrįstai tapatina dvi savarankiškas turto rūšis: pinigines lėšas, esančias pas pareiškėją ar trečiuosius asmenis (pvz., laikomas iš trečiųjų asmenų nuomojamuose seifuose), ir turtines teises (pvz., reikalavimo teisė, kad trečiasis asmuo atsiskaitytų). Pagal vykdomą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį turtinės teisės areštuotos pirmąja eile. Trečiųjų asmenų mokėtinos pareiškėjui sumos už jo suteiktas paslaugas ir (ar) prekes yra pareiškėjo gautinos sumos, kurios savo esme yra turtinės teisės. Antstolis de facto areštavo turtines teises, ne pareiškėjo lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis, nes lėšos, esančios pas trečiuosius asmenis, kol jos pas juos yra, tai - tų asmenų, o ne pareiškėjo lėšos. Jeigu būtų pripažinta, jog ginčijamais patvarkymais taikytas piniginių lėšų areštas, su kuo antstolis nesutinka, tai net ir tokiu atveju patvarkymai atitinka vykdomą nutartį: pagal antstolio surinktą informaciją pareiškėjas neturi nekilnojamojo turto; pareiškėjas pateikė informaciją apie jam priklausančias obligacijas, nupirktas iš UAB „Aurimex“ už 3 500 000 Lt, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad yra už jas sumokėjęs, taip pat kad jų išpirkimas užtikrintas įkeitimu ar garantijomis, numatytomis obligacijų pirkimo - pardavimo sutartyje, be to, vykdomojoje byloje surinkti duomenys kelia pagrįstų abejonių dėl įmonės finansinių galimybių išpirkti obligacijas sutartyje nustatytomis sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo kilnojamojo turto nepakanka visai ieškinio sumai užtikrinti, antstolis galėjo areštuoti ir pinigines lėšas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 689 straipsnio nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi, patenkinus iš dalies ieškovo AB „SEB lizingas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nuspręsta areštuoti solidarių bendraatsakių R. V. ir pareiškėjo nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir turtines teises, neviršijant 3 670 414,52 Lt, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu; nesant šio atsakovų turto ar jo nepakankant, areštuoti atsakovo pareiškėjo lėšas, esančias įmonės sąskaitose, leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį bei kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas, privalomus mokėjimus į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei atsiskaityti su ieškovu. Priėmęs vykdyti nurodytą teismo nutartį, antstolis 2012 m. balandžio 10 d. patvarkymais įpareigojo pareiškėją per tris darbo dienas nuo šių patvarkymų gavimo pateikti informaciją apie turimą turtą, taip pat transporto priemones. Nurodytus patvarkymus pareiškėjas gavo 2012 m. balandžio 13 d. Jis 2012 m. balandžio 13 d. pranešė antstoliui, kad pateiks informaciją per tris darbo dienas, t. y. iki 2012 m. balandžio 18 d. imtinai, kartu pažymėdamas, jog bendrovei nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo turto vertė gerokai viršija ieškinio sumą, todėl prašė antstolio netaikyti piniginių lėšų arešto. 2012 m. balandžio 18 d. pareiškėjas išsiuntė antstoliui informaciją apie įmonės turtą. Antstolis 2012 m. balandžio 13 d. priėmė ginčijamus patvarkymus „Dėl patikrinimo, ar skolininko vardu yra piniginių lėšų, ir šių piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo bei dėl informacijos pateikimo“, kuriuos išsiuntė žinomiems pareiškėjo verslo kontrahentams. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad lėšos, priklausančios pareiškėjui gauti iš trečiųjų asmenų, nėra pareiškėjo piniginės lėšos, tai reiškia turtinės teisės turėjimą. Pareiškėjas 2012 m. balandžio 18 d. atsakydamas į antstolio patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą, 6 punkte kaip turtines teises nurodė partnerių mokėtinas sumas už suteikiamas paslaugas. Pagal vykdomą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareiškėjo turtinės teisės areštuotos pirmąja eile, taigi antstolis turėjo pagrindą prašyti informacijos apie skolininkui priklausančias turtines teises ir jas aprašyti. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju antstolis, formuluodamas patvarkymo turinį ir reikalavimus, nebuvo tikslus ir neaiškiai nurodė, dėl kokio skolininko turto prašo informacijos – dėl skolininko piniginių lėšų ar pinigų sumų, priklausančių skolininkui iš kitų asmenų, t. y. turtinių teisių. Tačiau antstolio patvarkymų panaikinimas vien tik dėl formalaus pažeidimo neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamų tikslų, sudarytų atsakovui prielaidas išvengti realaus tokių priemonių taikymo.

Šalies argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir panaikinti antstolio 2012 m. balandžio 13 d. patvarkymus „Dėl patikrinimo, ar skolininko vardu yra piniginių lėšų, ir šių piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo bei dėl informacijos pateikimo“. Nurodė, kad turto areštas nereiškia, kad apribojamos visos nuosavybės teisės į turtą, įskaitant turtines teises, sudedamosios dalys. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi pareiškėjui draudžiama turtinėmis teisėmis disponuoti, tačiau nedraudžiama jas valdyti ir jomis naudotis. Nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjo pagal turtinės teises gautinos sumos yra sulaikomos skolininkų sąskaitose, ar būtų pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą, tai lygiai taip pat varžo pareiškėjo teises. Abiem atvejais apeliantas negali gauti jokių piniginių įplaukų į savo sąskaitą, nors turtinių teisių atžvilgiu buvo taikytas tik disponavimo apribojimas. Be to, antstolis priimdamas ginčijamus patvarkymus buvo areštavęs pareiškėjo didelės vertės kilnojamąjį turtą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjo atskirojo skundo netenkinti.

Atsiliepime į atskirąjį skundą AB „SEB lizingas“ prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjo atskirojo skundo netenkinti. Nurodė, kad

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas procesinis ginčas dėl antstolio veiksmų, atliktų vykdant teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto, kaip ieškinio įvykdymo užtikrinimo jo patenkinimo atveju, teisėtumo. Siekiant nustatyti, ar antstolio veiksmai vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo teisėti, būtina išsiaiškinti teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų priemonių rūšį ir apimtį.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-289-881/2013, patenkinus iš dalies ieškovo AB „SEB lizingas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nuspręsta areštuoti solidarių bendraatsakių R. V. ir pareiškėjo nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir turtines teises, neviršijant 3 670 414,52 Lt, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu; nesant šio atsakovų turto ar jo nepakankant, areštuoti atsakovo pareiškėjo lėšas, esančias įmonės sąskaitose, leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį bei kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas, privalomus mokėjimus į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei atsiskaityti su ieškovu. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. Nr. 2-289-881/2013 ieškovas AB „SEB lizingas“ prašė priteisti iš atsakovų BUAB „Auto1“, R. V., UAB „Auto logistics“, UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, ADB „BTA“, veikiančiai per filialą Lietuvoje žalos atlyginimą sekančiai: solidariai iš atsakovų BUAB ,,Auto 1“ ir R. V. 386 718,94 Lt žalos atlyginimo, solidariai iš atsakovų BUAB ,,Auto 1“, R. V., UAB ,,Auto 1 Logistics“, UAB ,,Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ ir ADB ,,BTA“ 3 670 414,52 Lt žalos atlyginimo, solidariai iš atsakovų BUAB ,,Auto 1“, R. V., UAB ,,Auto 1 Logistics“, UAB ,,Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ ir ADB ,,BTA“ 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat patvirtinti patikslintą kreditoriaus AB ,,SEB lizingas“ finansinį reikalavimą BUAB ,,Auto 1“ bankroto byloje 4 057 133,46 Lt sumai. Tokiu būdu Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – išvengti situacijos, kai, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, prarandamas turtas, į kurį galėtų būti nukreipiamas išieškojimas pagal teismo sprendimą ir dėl to teismo sprendimo įvykdymas pasidaro neįmanomas arba dėl tos pačios priežasties jo įvykdymas pasunkėja (CPK 144 straipsnis 1 dalis).

Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutarties, neviršijant 3 670 414,52 Lt sumos pirmąja eile areštuotas pareiškėjo nekilnojamasis, kilnojamasis turtas ir turtinės teisės, kurių areštą numato CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Turtinės teisės yra tokios teisės, kurios turi tam tikrą ekonominę reikšmę ir piniginę išraišką, t.y. jas galima įvertinti pinigais. Turtinės teisės gali būti daiktinės ir asmenines, pastarosios gali kilti ir iš prievolinių teisinių santykių (CK 1.112 straipsnis). Prievolinių teisių specifika ta, kad jos atsiranda iš prievolių, t.y. iš teisinio santykio, kurio viena šalis privalo atlikti kitos šalies naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Taigi, prievolinė teisė yra kreditoriaus teisė reikalauti iš skolininko tam tikro aktyvaus arba pasyvaus elgesio. Kadangi turtinės teisės suteikia teisę asmeniui reikalauti, kad kitas asmuo atliktų jo naudai tam tikrą veiksmą ar susilaikytų nuo jo, tam tikrų turtinių teisių areštas šiuo atveju reiškia atsakovo turtinių teisių apribojimą, pavyzdžiui, draudimą reikalauti apmokėti už parduotas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus, draudimą perleisti turtines teises ir pan.

Vadovaujantis CPK 584 straipsniu, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdytinas dokumentas. Pagal CPK 152 straipsnio 6 dalį, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių antstolis vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, taikant išimtį, jog areštuotas turtas negali būti realizuojamas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ar iki teismo sprendimo, kuris yra vykdomas skubiai, priėmimo dienos. Pagal CPK 675 straipsnio 3 dalį, antstolis, vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, sudaro areštuojamo turto aprašą. Pagal CPK 677 straipsnio 4 dalį, skolininko turtas aprašomas dalyvaujant skolininko atstovui ar atsakingam darbuotojui. Nei CPK 675 straipsnis, nei kitos CPK normos nereglamentuoja teismo nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – turtinių teisių turto areštas, vykdymo. Byloje esantys įrodymai taip pat tvirtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. balandžio 5 d. nutartyje, taikydamas pareiškėjo turtinių teisių areštą, nenurodė jo įvykdymo tvarkos ir būdo, nors areštuojant turtines teises, iš esmės yra keičiamas daiktinių ir (ar) asmeninių turtinių prievolių turinys. Todėl nagrinėjamu atveju aktualus CPK 688 straipsnis, reglamentuojantis išieškojimo nukreipimą į pinigų sumas, priklausančias skolininkui iš kitų asmenų, kiek antstolio veiksmų nereguliuoja CPK 148, 675, 677 straipsniai, atsižvelgiant į vykdymo procese vykdant teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikomas įstatymų leidėjo ir teismų suformuotas išimtis. Pagal CPK 688 straipsnį, antstolio reikalavimu asmenys privalo per antstolio nustatytą terminą pranešti, ar jie privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą, jeigu privalo, tai kokiu pagrindu ir per kokį terminą; nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto, antstolis jį aprašo ar surašo turto arešto aktą (CPK 688 straipsnio 3 dalis).

Antstolis, vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, 2012 m. balandžio 13 d. patvarkymu Nr. 0040/12/01286AP4 „Dėl patikrinimo, ar skolininko vardu yra piniginių lėšų ir šių piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo bei dėl informacijos pateikimo, pareiškėjo kontrahentams nurodė per tris darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolį, kokiu pagrindu ir kokio dydžio pinigines lėšas turi mokėti pareiškėjui patvarkymo gavimo momentu ir ateityje bei sustabdyti piniginių lėšų pareiškėjui išmokėjimą iki atskiro antstolio patvarkymo, kuris bus priimtas gavus tikslią informaciją apie pinigines lėšas. Kaip teisingai pripažino pirmosios instancijos teismas, kadangi pareiškėjo kontrahentų sąskaitose ar kasose esančios piniginės lėšos nuosavybės teise priklauso minėtiems asmenims, pareiškėjas į juos turi tik turtinių teisių, kurios buvo areštuotos Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi. Taigi, antstolio 2012 m. balandžio 13 d. patvarkymas Nr. 0040/12/01286AP4 nėra neteisėtas, nes teisę antstoliui aprašyti pareiškėjo turtines teises suteikia teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria pareiškėjo inter alia turtinėms teisėms pirmąja eile taikyta laikinoji preventyvi apsauga.

Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad piniginių lėšų gavimas į pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą nelaikytinas disponavimu turtine teise, nes turtinės teisės būklė nepakistų. Vadovaujantis CPK 145, 675 straipsniais, pagrindinis turtinių teisių arešto tikslas yra, kad ši nematerialaus turto forma – turtinė nauda, kurią pareiškėjas ateityje turi gauti iš kitų asmenų jam įvykdžius prisiimtus įsipareigojimus, nebūtų perleista kitiems asmenimis arba nesumažėtų jos vertė. Prievolinės teisės, kaip subjektinės teisės turėtoją – pareiškėją, įgyti teises į tam tikrą turtą - pinigines lėšas, kurių atžvilgiu taikytą areštą, kaip nurodo pareiškėjas, Lietuvos apeliacinis teismas panaikino 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi, įgalintų tik pačios turtinės teisės realizavimas, – tai suponuoja specifinės civilinių teisių objekto – turtinės teisės savybės.

Atmestini pareiškėjo argumentai, susiję su laikinųjų apsaugos priemonių mąsto viršijimu. Pagal CPK 677 straipsnio 2 dalį, antstolis negali aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Tačiau CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, jog antstolis turi įkainoti skolininko turtą jį areštuodamas bei CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, numatanti areštuojamo daikto vertės nurodymą kaip turto arešto akto turinio reikalavimą, nėra imperatyvios. Jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti gali skirti ekspertizę (CPK 681 straipsnis). Tai taikytina ir turto aprašo sudarymo atveju (CPK 678 straipsnis). Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas turėtų nekilnojamojo turto. Antstolis aprašė pareiškėjui nuosavybės teise priklausančias 35 transporto priemones, tačiau jų vertės turto apraše nenurodė, 2012 m. balandžio 10 d. pareiškėjui išsiuntė patvarkymą pateikti informaciją apie transporto priemonių vertę. 2012 m. balandžio 13 d. patvarkymu Nr. 0040/12/01286AP4 antstolis iš pareiškėjo kontrahentų taip pat pareikalavo informacijos, kokiu pagrindu ir kokio dydžio pinigines lėšas turi mokėti pareiškėjui patvarkymo gavimo momentu ir ateityje bei sustabdyti piniginių lėšų pareiškėjui išmokėjimą iki atskiro antstolio patvarkymo, kuris bus priimtas gavus tikslią informaciją apie pinigines lėšas. Antstolis neturėjo duomenų apie prievolių pareiškėjui pobūdį, galiojimą, įvykdymo terminus, iki kurių suėjimo pareiškėjas apskritai neturi prievolinių, tuo pačiu ir turtinių teisių, naikinamuosius terminus. Kadangi teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai, nesant galimybės antstoliui turto aprašymo metu nustatyti aprašomo turto rinkos vertės, t.y. iš esmės nepasibaigus aprašomo turto įkainojimui, tai negali sąlygoti antstolio veiksmų neteisėtumo CPK 677 straipsnio 2 dalies prasme. Užbaigus aprašomo turto įkainojimą, priklausomai nuo nustatytų turto rinkos kainų, turto arešto aktas, taigi, ir turto aprašas, gali būti koreaguojamas (CPK 680 straipsnio 3 dalis). Todėl priešingai nei teigia pareiškėjas, antstolis pareiškėjo teisių nesuvaržė ir vykdymo proceso nuostatų nepažeidė.

Atskirajame skunde akcentuojama, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi panaikino pareiškėjo piniginėms lėšoms taikytą areštą, tačiau įrodymų, kad pareiškėjo kontrahentų sąskaitose arba kasose esančios piniginės lėšos priklauso pareiškėjui ir, kad pareiškėjas būtų jiems perdavęs savo pinigines lėšas, šioje byloje ar vykdomoje byloje nepateikta. Kaip matyti, pareiškėjo netenkina turtinių teisių, inter alia suteikiančių reikalavimo teisę į tam tikras pinigines lėšas areštas motyvuojant tuo, kad įmonės veiklai būtinos nuolatinės piniginės lėšos. Tačiau pareiškėjas turi teisę ir galimybę kreiptis į teismą, kurioje žinioje yra civilinė byla Nr. 2-289-881/2013 dėl laikinųjų apsaugos priemonių, įsikatant jų eiliškumą, pakeitimo.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, dėl ko priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Ši nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 - 339 straipsniais,

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Loreta Lipnickienė