Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-01-18 · Civilinė byla Nr. 2S-78-227/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-18
Bylos Nr.
2S-78-227/2013
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01493-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Atsakovas
D. R.
Ieškovas
D. L.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S – 78 – 227 / 2013

Ingrida Kirsnytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01493-2012-5
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 78.2.1; 121.14; 122.4; 124.2.2
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7396-902/2012 pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui D. R., institucijai, teikiančiai išvadą, - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė D. L. kreipėsi į teismą, prašydama nuo ieškinio pateikimo dienos pakeisti 2001-03-15 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu iš atsakovo D. R. priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. R., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą sumą kiekvienam vaikui padidinant iki 400 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šias lėšas jai pavedant tvarkyti uzufrukto teise. Nurodė, kad augant vaikams išaugo jų poreikiai, todėl teismo nutarimu priteistos sumos šiuo metu nebepakanka.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-06-08 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2001-03-15 nutarimą dėl nepilnamečių vaikų R. R. ir P. R. išlaikymo dydžio iš D. R. ir priteisė iš jo nepilnamečiams vaikams materialinį išlaikymą kiekvienam po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo dydžio sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2012-03-01) iki vaikų pilnametystės. Paskyrė D. L. R. R. ir P. R. materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė.

Teismas konstatavo, kad atsakovas teismui nepateikė duomenų apie tai, kad neturėtų galimybės teikti išlaikymo savo nepilnamečiams (CK 3.201 str. 1 d.). Teismo nuomone, iš atsakovo šiuo metu priteistas išlaikymas nebeatitinka minimaliausių nepilnamečio vaiko poreikių ir interesų. Sprendė, jog vaikų poreikiai šiuo metu siekia po 700 Lt sumą per mėnesį. Atsižvelgė į tai, kad D. L. pajamos sudaro 300 Lt, nuosavybės teise turi kilnojamojo, nekilnojamojo turto (t. 1, b. l. 12-15), turi dar vieną mažametę dukrą A. L., gim. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, turi specialybę, nuosavybės teise valdo didelės vertės nekilnojamąjį turtą, turi kilnojamojo turto, dalis turto areštuota kreditorinėms skoloms padengti.

Šalies argumentai

Atsakovas 2012-09-12 pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, prašydamas palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2001-03-15 nutarimą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Nurodė, kad procesą prašo atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui: nuo 2012-02-29 jis yra sunkios būklės, nuo 2012-06-27 neteko 50 proc. darbingumo, o nuo 2012-08-14 yra gydomas VšĮ Vilniaus universitetinės Santariškių ligoninės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje; jis nevaldo didelės vertės turto, turi tik automobilį, kuris jam būtinas dėl jo sunkios sveikatos būklės būtiniausiems poreikiams tenkinti; nuo 2012-06-30 jis atleistas iš darbo; nuo 2012-06-27 paskirta neįgalumo pensija tik 271,93 Lt mėnesiui, tai yra jo vienintelis pragyvenimo šaltinis. Teigia, jog jam nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, todėl negalėjo pasinaudoti teise į teisminę gynybą, pateikti dokumentus, patvirtinančius jo finansinę padėtį bei sunkią sveikatos būklę. Procesiniai dokumentai buvo siųsti adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kur deklaruota paskutinė atsakovo gyvenamoji vieta, tačiau šis namas yra sudegęs, o dėl ilgai užsitęsusios ligos jis neturėjo galimybės deklaruoti naujos gyvenamosios vietos. Be to, atsakovui procesiniai dokumentai taip pat buvo siųsti į darbo vietą, tačiau išsiųsta senu darbo vietos adresu.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-11-05 nutartimi atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkino, motyvuodamas tuo, kad naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Tokiu būdu, teismo nuomone, civilinėje byloje Nr. 2-2380-400/2012 teismas 2012-06-08 priimdamas sprendimą tinkamai neįvertino atsakovo turtinės padėties bei sveikatos būklės, nes atsakovui asmeniškai neįteikus procesinių dokumentų jis teisminiame procese nedalyvavo ir teismui negalėjo pateikti aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 29 d. nutartimi prašymą dėl 2012-06-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2380-400/2012 pakeitimo atmetė. Spręsdamas priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės pajamos per mėnesį sudaro 300 Lt, registruotino kilnojamojo turto ji savo vardu neturi, turi nekilnojamojo turto – trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, 1/3 negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, šeimoje ji augina dar mažametę dukrą A. L., gim. (duomenys neskelbtini); atsakovas savo vardu turi nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto (net tris automobilius), dalis turto areštuota kreditorinėms skoloms padengti; iš vadybininko pareigų UAB ,,Šilkinė banga“ atsakovas buvo atleistas ne dėl ligos, o jam asmeniškai prašant pagal DK 127 str. 1 d., jis iš dalies darbingas, todėl tikėtina, kad pasveikęs galės pagal savo sveikatos būklę toliau dirbti. Teismas taip pat atsižvelgė į nepilnamečių vaikų poreikius, kurių kiekvienam reikia apie 700 Lt dydžio išlaikymo per mėnesį, vaikams yra 16 ir beveik 14 metų, jų poreikiai jiems augant didėja, o 2012-06-08 teismo sprendimu jiems priteistas išlaikymas po 250 Lt per mėnesį patenkintų tik būtiniausius nepilnamečių poreikius.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti 2012-11-29 apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2001-03-15 nutarimą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Nurodo, kad teismas nekreipė dėmesio ir neanalizavo teisės normų bei faktinių aplinkybių, neteisingai įvertino pateiktus įrodymus, patvirtinančius atsakovo sunkią finansinę padėtį (nevertino turto vertės, jo likvidumo ar tinkamumo eksploatuoti) ir sveikatos būklę. O būtent: teismo posėdžio metu buvo prašoma atkreipti teismo dėmesį į tai, kad atsakovas turi tik 1/9 dalį paveldėto pastato, 1/9 pagalbinio ūkinio pastato, 1/9 kiemo statinių, žemės apskritai nepaveldėjo; šiuo metu pastatas yra sudegęs, tą faktinę aplinkybę patvirtinantys įrodymai teismui pateikti. Tokiu būdu, teismo teiginys, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, neatitinka tikrovės. Be to, byloje yra pateikta medžiaga apie tai, kad dviejų automobilių, kurie yra registruoti apelianto vardu, pagaminimo metai yra 1983 ir 1984, jie neeksploatuojami dėl netinkamos jų būklės. Jų neišregistravo tik dėl sunkios sveikatos būklės. Teismo konstatavimas vien dėl to, kad atsakovas buvo atleistas iš darbo ne dėl ligos, o jam asmeniškai prašant, negali būti siejamas su jo darbingumu, nes šiuo atveju tik nustačius neįgalumo laipsnį, 2012-06-30 jis buvo atleistas iš darbo asmeniškai prašant. Darbo sutarties nutraukimo tikroji priežastis – dėl dešinės kojos parezės (paralyžiaus) negalėjo tinkamai atlikti priskirtų pareigų. Teismas neįvertino ir teismo posėdžio metu pateiktos medicininės pažymos apie sunkią būklę bei tos faktinės aplinkybės, kad šiuo metu yra atliekami medicininiai tyrimai, laukia pakartotinė operacija, po kurios bus nustatomas sunkesnis neįgalumo laipsnis. Kadangi pateiktoje pažymoje, be kitų ligų, yra nustatytas ir cukrinio diabeto I tipas, ir ši liga nėra išgydoma, teismas neteisingai konstatavo atsakovo pasveikimo tikėtinumo faktą. Po stuburo lūžimo kaip pasekmė nustatytas neįgalumas – dešinės kojos parezė (paralyžius), todėl teigti, kad atsakovas pasveiks ir susiras darbą, būtų neteisinga, tuo labiau, kad stiprus pablogėjimas jau tęsiasi šešerius metus. Palikus galioti skundžiamą nutartį, priteistas 500 Lt išlaikymas nepilnamečiams vaikams būtų neadekvatus, suvaržytų apelianto finansinę padėtį, kuri šiuo metu ir taip yra labai sunki.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad, priešingai nei teigia apeliantas, teismas teisingai nustatė ir įvertino šalių turtinę padėtį, byloje nurodytas aplinkybes, atliko nepilnamečių vaikų poreikių analizę, atsižvelgė į vaikų amžių, mokymąsi.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas proceso atnaujinimą išnagrinėtoje civilinėje byloje, nustatė, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Įstatymų leidėjas nurodė, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Panevėžio miesto apylinkės teismas visas bylai reikšmingos aplinkybės, susijusias su prašymo atnaujinti procesą pagrindu, kurį nurodė pareiškėjas (atsakovas) D. R., išnagrinėjo tinkamai ir pagrįstai atmetė prašymą pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-08 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2380-400/2012 .

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje; kt.).

Šioje byloje apeliantas (atsakovas) atskirajame skunde neginčija išlaikymo nepilnamečiams vaikams reikalingumo ir ieškovės nurodyto išlaikymo dydžio būtinumo. Iš esmės skunde jis lemiamą reikšmę teikia savo turtinės padėties ir sveikatos vertinimui dėl ko, jo teigimu, jis neišgali skirti teismo 2012-06-08 sprendimu nustatytą didesnio dydžio išlaikymą, nei nustatytą ankstesniu sprendimu. Taigi, svarstant apelianto galimybę teikti po 250 Lt/mėn kiekvienam iš jų , tuo pačiu svarstoma, kokia dalimi gali išlaikymą teikti vaikų motina vertinant CK 3.192 str. 2 d. nuostatas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis.

Apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai nurodė kaip turimą jo turtą tris automobilius, atmestinas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, skundžiama teismo nutartis priimta 2012-11-29 ir praėjus 6 dienoms po jos priėmimo, t.y. 2012-12-04, išregistruoti du apelianto automobiliai: (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) baigus jų eksploataciją (b. l. 73, 74). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertina ir priima procesinį sprendimą pagal tuo metu esančią faktinę situaciją ir tik šiose ribose apeliacinės instancijos teismas sprendžia apie priimto procesinio sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Šiuo atveju minėti automobiliai procesinio sprendimo priėmimo metu buvo apskaityti apelianto vardu. Ginčo dėl to, kad trečiasis automobilis tuo metu buvo ir šiuo metu yra apelianto nuosavybėje, nėra. Ta aplinkybė, jog jie pagaminti 1983 ir 1984 metais, esmės nekeičia. Todėl, priešingai apeliantui, pirmosios instancijos teismo išvada apie pareiškėjo turimą turtą- tris automobilius- pagrįsta.

Ieškovė neginčijo apelianto teiginio, kad jis paveldėjo po 1/9 visų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžyje ir kad vienas iš jų- pastatas- sudegęs. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados apie pareiškėjo turimą , detaliai nutartyje neįvardintą nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012-05-16 išrašo duomenimis, pareiškėjas yra savininkas 1/9 dalies pastatų, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b.l.19-25). Pripažįstant, kad vienas iš pastatų sudegęs, nors minėtame nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše tokios žymos nėra, tuo pačiu pripažįstama ir apeliantas neginčija, kad jis yra bendrasavininkas kitų dviejų registruotų statinių. Todėl skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjo turtinę padėtį, nepagrįstai šį turtą nurodė skundžiamojoje nutartyje, atmestinas kaip nepagrįstas.

Vertindamas apelianto galimybes dirbti ir susirasti darbą, pirmosios instancijos teismas vertino ne tik tai, jog D. R. iš darbo atleistas pačiam prašant, o ne dėl ligos ar neįgalumo, bet ir kitas nutartyje nurodytas aplinkybes. Bylos duomenimis apeliantui 2012-06-27 išduota terminuota darbingumo lygio pažyma- iki 2013-06-26 ir nustatytas dalinis nedarbingumas- netekta 50 procentų darbingumo (b. l. 11). Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo tikėti, kad atsakovas pasveikęs galės pagal savo sveikatos būklę toliau dirbti. Apeliantas pagrįstais įrodymais, kaip gydytojų komisijos išvada, šios teismo prielaidos nepaneigė . Jo teiginiai, kad jam atliekami medicininiai tyrimai, laukia pakartotinė operacija, po kurios bus nustatomas sunkesnis neįgalumo laipsnis ir tai, jog jis serga cukriniu diabetu, išdėstyti tik atskirajame skunde ir dalinai pagrįsti tik 2012-12-04 išrašu iš medicininių dokumentų. Todėl jų negalėjo įvertinti pirmosios instancijos teismas. Darytina išvada, kad apeliantas iki procesinio sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teisme(iki 2012-11-29), turėjo galimybę pateikti duomenis, įrodančius jo sveikatos būklę, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas proceso atnaujinimo metu tinkamai vertino procesinio sprendimo priėmimo metu buvusią faktinę situaciją ir negali būti vertinamos apelianto numanomas aplinkybes apie tai, kas bus ateityje.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, ieškovės paaiškinimus dėl vaikų poreikių dydžio, pagrįstai pažymėjo, jog vaikų poreikiai šiuo metu siekia po 700 Lt per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia suma yra reali ir apeliantas jos neginčija. Taip pat apeliantas neginčija teismo nustatytos ieškovės sunkios turtinės padėties. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-08 sprendimu priteistas iš apelianto išlaikymas nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 250 Lt/mėn yra jam, kaip vaikų tėvui per didelė našta. Priešingas vertinimas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pažeistų nepilnamečių vaikų ir jų tėvų interesus, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, esant sunkiai ieškovės turtinei padėčiai, jai tenka didesnė, nei apeliantui , nepilnamečių vaikų išlaikymo našta, nežiūrint to, kad jai tenka nuolatinis rūpinimasis, priežiūra vaikais.

Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo(CPK 337 str. 1p). Atmetus atskirąjį skundą iš apelianto priteistinos valstybės naudai ieškovei D. L. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 96, 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 80,00 Lt (aštuoniasdešimt litų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už antrinės teisinės pagalbos suteikimą D. L., į valstybės biudžetą, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5630 ir pateikiant įrodymą Panevėžio miesto apylinkės teismui.

Teisėja Margarita Dzelzienė