Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui M. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – atsakovui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (įteikta 2020 m. birželio 28 d.). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas su akcine bendrove „Swedbank“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią akcinė bendrovė „Swedbank“ suteikė atsakovui sutartyje nurodyto dydžio vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą sumą mokant kas mėnesį įmokas, bei sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. 2019 m. lapkričio 28 d. dėl esminių pažeidimų, t. y. atsakovui nemokant Sutartyje nustatytų įmokų, pradinė kreditorė nutraukė sutartį.

2018 m. spalio 23 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi akcinė bendrovė „Swedbank“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą PlusPlus Baltic OU Lietuvoje veikiančiai per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą , o ši 2018 m. spalio 24 d. reikalavimų perleidimo sutartimi 2020 m. sausio 6 d. perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovą ieškovui. Reikalavimo perleidimo dieną bendra skolos suma sudarė 2 691,30 Eur (2 389,69 Eur negrąžinto kredito, 35,91 Eur palūkanų, 244, 72 Eur mokėjimo palūkanų įsiskolinimas, 12,40 Eur ir 8,58 Eur delspinigių).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovė 2020 m. sausio 20 d. pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą bei paragino atsiskaityti, tačiau atsakovas skolos negrąžino.

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto ir panaudoto kredito. Kaip matyti iš ieškinio ir pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas ieškovui liko skolingas 2 389,69 Eur negrąžinto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs (pradiniam kreditoriui ar ieškovui), ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, ieškovui iš atsakovo priteistina 2 389,69 Eur negrąžinto kredito

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 422,05 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, 280,63 Eur paskaičiuotų 2020 m. sausio 6 d., o 141, 42 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. balandžio 23 d., taip pat 20 proc. metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2389,69 Eur negrąžinto kredito nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. balandžio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kaip minėta, pradinis kreditorius su atsakovu vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė 2019 m. lapkričio 28 d., o ieškovas mokėjimo (pelno) palūkanų prašo priteisti už laikotarpį po sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartis buvo nutraukta prieš terminą dar 2019 m. lapkričio 28 d. ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl ieškovo reikalavimas dėl 422,05 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, paskaičiuotų 280,63 Eur - 2020 m. sausio 5 d., o 141, 42 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. balandžio 23 d., taip pat 20 proc. metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2389,69 Eur negrąžinto kredito nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. balandžio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodytoje praktikoje, be kita ko, nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą (kaip kad nagrinėjamu atveju), kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.

Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, tačiau šiuo atveju ieškovas tokių reikalavimų byloje nereiškė.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal sutartį, sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais atsakovė nuo pradelstos sumokėti sumos privalo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Ieškovo paskaičiavimu, atsakovas turi sumokėti 129,04 Eur delspinigių (0,05 proc. norma per dieną), apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. balandžio 23 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku negrąžino kredito, ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 129,04 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Ieškovui iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas patenkino 85,65 procentų (2518,73 Eur x 100 procentų/2940,78 Eur) ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 57,19 Eur (66 Eur x 85,65 procentai) bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, o šioje byloje susidariusios 1,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT80 7300 0101 4485 7446 , Swedbank, AB iš atsakovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2389,69 Eur (du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 69 ct) negrąžinto kredito, 129,04 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus 4 ct) delspinigių, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. balandžio 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 57,19 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 19 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.