Kauno apylinkės teismo nutarimas

2016-01-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-606-982/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-01-22
Bylos Nr.
A2.6.-606-982/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00256-2016-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
J. B.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-606-982/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00256-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.; 2.7.4.4; 2.7.4.5; 2.14.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. sausio 22 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas D. U., sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, administracine tvarka nebausta, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gruodžio 23 d., 14.30 val., Kaune, Kalniečių 245A, J. B., vairuodama automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdama važiuoti atbuline eiga buvo neatidi, neatsižvelgė į vairuojamojo automobilio gabaritus ir atsitrenkė į kitą stovinčią transporto priemonę bei ją apgadino. Iš eismo įvykio vietos nepranešusi nukentėjusiam asmeniui ar policijai, neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos, nuvažiavo. Šiais veiksmais J. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 127, 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. B. paaiškino, kad apie eismo įvykį sužinojo praėjus keturioms dienos, kuomet jai paskambino policijos pareigūnai. Patvirtino, kad galėjo atsiremti į gatvėje stovėjusį automobilį, tačiau iki paskambino pareigūnai, jokių apgadinimų nepastebėjo, taip pat kategoriškai tvirtino, kad kontakto nejautė. Automobilyje įrengta parkavimo sistema, neveikia.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos esminės pažeidimo padarymo aplinkybės (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 3), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad buvo gautas pranešimas apie Kalniečių g. 245A įvykusį eismo įvykį. Nuvykus minėtu adresu buvo rastas automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apgadintas jo galinio bamperio dešinė pusės (b. l. 4), S. Č. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2015-12-23 būdama darbe, pamatė, kaip automobilis Volvo atsitrenkė į prie gatvės stovėjusį automobilį. A. V. važiavo atbuline eiga ir trenkėsi į automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. A. V. valstybinio numerio raidės ETS, automobilis tamsiai pilkos spalvos (b. l. 6), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 19, 20), CD su fotonuotraukomis, kuriose matyti automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 21), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame konstatuojama, kad apžiūrėjus automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai – braukimo žymė ant galinio bamperio dešiniame kampe bei padaryta išvada, kad automobilis dalyvavo tiriamame eismo įvykyje (b. l. 25), fotonuotrauka (b. l. 28).

Surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad J. B. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas J. B. surašytas ir už tai, kad ji, ne tik apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, tačiau ir nuvažiavo iš eismo įvykio vietos nepranešusi nukentėjusiam asmeniui ar policijai, neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos, nurodant, kad šiais veiksmais J. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 punktų reikalavimus, o tokia jos veika kvalifikuota ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1d.

Lietuvos A. T. formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos A. T. nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. B. dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos paaiškino, kad nejautė, jog kliudė kitą, stovėjusį automobilį, jeigu būtų jautusi smūgį ir supratusi, kad apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą, tikrai nebūtų pasišalinusi iš eismo įvykio vietos.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Įvertinus visus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kad J. B. konkrečioje situacijoje suvokė, jog padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą, ir turėjo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje bei ją ignoruodama pasišalino iš įvykio vietos, t.y. jos pasišalinimas buvo tyčinis. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad transporto priemonių apgadinimai yra itin maži, atsiradę braukiamojo pobūdžio nedidelio abiejų automobilių galinių bamperių kampinių dalių kontakto metu. Be to byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų neįprastą vairuotojo elgesį po kontakto, pvz., dairymąsi atgal, delsimą ar itin greitą nuvažiavimą iš eismo įvykio vietos ir pan., kas rodytų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų suvokęs, jog kliudė kitą transporto priemonę. Taigi, nagrinėjamu atveju J. B. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jos tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio pažeidimo J. B. atžvilgiu nutrauktina, nesant jos veiksmuose minėto pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1p.).

Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad J. B., vairuodama transporto priemonę, apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 127 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., todėl ji baustina.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

J. B. administracine tvarka nebaustas. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad asmuo gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkiančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, taip pat į pažeidėjo asmenybę, J. B. skirtina nuobauda, numatyta ATPK 127 str. 2 d. sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 31 str., 130 str., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir skirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., bylos teiseną J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Darius UrbonasPaskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, mokėjimo paskirtis ROIK: 15054246085.Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).