Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui S. U. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 285 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė AB „Klaipėdos energija“ tiekia šilumos energiją į skalbyklos patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančias atsakovui. Laikoma, kad tarp šalių prisijungimo būdu buvo sudaryta energijos pirkimo-pardavimo sutartis (CK 6.384 str.). Tačiau atsakovas nesilaikė sutartinių įsipareigojimų ir už tiekiamas paslaugas laiku neatsiskaitė. Už laikotarpį nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. atsakovas liko skolingas ieškovei 865,79 Eur už tiektą šilumos energiją. Ieškovė apskaičiavo atsakovui 16,09 Eur delspinigių.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.383 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų netinkamai vykdžiusi savo prievolę tiekti šildymo paslaugas ir atlikti reikiamą priežiūrą į atsakovui priklausančias patalpas, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovas savo prievolės sumokėti už paslaugas nėra įvykdęs iki šiol. Įstatymas nustato kiekvienam asmeniui pareigą tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str. 1 d.). Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 str.). Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant kreditoriaus pareikalavimo įvykdyti prievolę per nustatytą terminą neįvykdymas, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 str.1 d. 4 p., 6.205 str.). Atsakovas pažeidė sutartinių prievolių vykdymo principus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 865,79 Eur skola (CK 6.1 str., 6.2 str., 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d., 6.200 str.).

Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 str. 1 d.). Ieškovė nurodė, kad, apskaičiuodama delspinigius vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 punktu, kuriame nurodyta, kad delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. Ieškovė pateikė delspinigių skaičiavimo protokolą, kuriame nurodytas delspinigių dydis – 0,05 procento. Pažymėtina, kad valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, kurio 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procentų delspinigius. 0,04 procento dydžio delspinigiai buvo nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ redakcijoje, galiojusioje iki 2013-10-19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ nuostatos dėl delspinigių dydžio nekeistos nuo 1996-08-22. Todėl pagal įstatymų viršenybės principą delspinigių dydžiui taikytina Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalies nuostata. Kadangi atsakovas pažeidė savo prievolę atsiskaityti už suteiktas paslaugas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistini 0,02 procentų delspinigiai už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną už laikotarpį nuo 2016-03-01 iki 2016-04-30 (t. y. už 61 dieną), kurie sudaro 10,38 Eur.

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Ieškinys teisme priimtas 2016 m. spalio 25 d., todėl nuo šios dienos iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną 876,17 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 20,00 Eur žyminis mokestis ir 70,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 str., 93 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Kadangi atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, todėl teismo sprendimas už akių atsakovui įteiktinas viešo paskelbimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259, 285, 286 straipsniais ir 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. U., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei AB „Klaipėdos energija“, kodas 140249252, 865,79 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 79 ct) skolą, 10,38 Eur (dešimties eurų 38 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 876,17 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016 m. spalio 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20,00 Eur (dvidešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 70,00 Eur (septyniasdešimties eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Specialiame interneto tinklapyje per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos paskelbti šio turinio pranešimą:

„Šiaulių apylinkės teisme 2016 m. gruodžio 21 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-10469-776/2016 (Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08965-2016-9) pagal ieškovės AB „Klaipėdos energija“, kodas 140249252, ieškinį atsakovui S. U., gim. (duomenys neskelbtini), dėl skolos, delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jam sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteikti pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Informacijos teirautis tel. (8 41) 421434.“.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio nustatyta tvarka.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.