Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kaune, dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas:

1. 2012 m. kovo 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2012 m. kovo 11 d. 21.40 val. iki 2012 m. kovo 12 d. 14.00 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, laikant, kad likusi bausmė – 3 MGL (390 Lt) dydžio bauda;

2. 2013 m. rugpjūčio 5 d. Kauno apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 4 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir neatlygintinai išdirbti 40 valandų nemokamų darbų per keturis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos dirbant po 10 valandų per mėnesį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3. 2014 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir BK 140 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, viso bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje;

4. 2016 m. vasario 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, BK 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

5. 2021 m. sausio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 51 BBND (2550 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 34 BBND (1700 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. gruodžio 26 d. 23.40 val. iki 2020 m. gruodžio 27 d. 15.27 d. (viena para), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, ir laikant, kad neatlikta bausmės dalis yra 32 BBND (1600 Eur) dydžio bauda, įpareigojant paskirtą baudą sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 28 dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuota R. K. vardu registruota transporto priemonė „Ford Galaxy“, valst. NR. (duomenys neskelbtini) Bauda sumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2020 m. lapkričio 22 d. apie 10.00 val. namų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, virtuvėje būdamas neblaivus (nustatytas 1,19 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo sugyventinei V. G. sudavė vieną kartą delnu į kairę veido pusę, po ko sugriebė už plaukų ties pakaušiu ir laikydamas tempė žemėn, V. G. nukritus ant grindų, išpešė jai plaukus, kumščiu vieną kartą sudavė į galvą ties pakaušiu, ne mažiau kaip 2 kartus spyrė į abejas kojas, ir tokiais savo veiksmais sukėlė V. G. fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad sutinka su visomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Jų namuose pyktis buvo jau kurį laiką. Prasidėjo sugyventinės naktiniai dingimai, pasivažinėjimai ir tai jį pykdė. Tą rytą jiedu susipyko, kadangi sugyventinė naktį negrįžo namo. Konfliktą pradėjo abu – jis (kaltinamasis) sužinojo, kad sugyventinė išsinuomojusi butą, kad būna su kitais vyrais. Priekaištavo sugyventinei, ją pastūmė, tada atvažiavo pareigūnai. Draugę pastūmė eidamas per duris į kiemą, kad nekiltų didesnio konflikto. Plačiau apie savo smurtinius veiksmus, nors juos pripažįsta, nieko papasakoti negali – po įvykio pareigūnai jam nustatė vienos promilės neblaivumą. Iš vakaro su draugu buvo išgėręs brendžio butelį. Jis ir nukentėjusioji turi 8 m. vaiką, kuris gyvena su juo – vaiką augina vienas. Vaikas girdėjo įvykį, nes tuo metu šalia esančiame kambaryje žiūrėjo televizorių – rodė filmuką. Savo veiką vertina blogai. Agresiją įtakojo pyktis dėl neištikimybės. Nukentėjusiosios ne kartą atsiprašė. Po įvykio kurį laiką dar gyveno kartu, tačiau nuo šių metų sausio mėnesio gyvena atskirai.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, prokurorė, kaltinamasis ir jo gynėja sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų nustatytos ir žemiau nurodytais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais.

2021 m. vasario 2 d. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji V. G. parodė, kad 2020 m. lapkričio 22 d., galimai apie 10.00 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, jos sugyventinis V. K., su kuriuo bendrą ūkį vedė 9 metus, tačiau šiuo metu gyvena atskirai, būnant virtuvėje, pradėjo žodinį konfliktą, jiedu apsižodžiavo. Tai matė jų mažametis 7 metų sūnus V. K.. Iki tol žodinis konfliktas buvo nestiprus. Pamačiusi savo mažametį sūnų, ji iš karto jį išvedė į kitą kambarį, kad nematytų ir negirdėtų konflikto. Tikrai negalvojo, kad sugyventinis prieš ją smurtaus, tiesiog nenorėjo, kad sūnus matytų jų barnį. Jai grįžus į virtuvę, vėl prasidėjo žodinis konfliktas su sugyventiniu V. K. ir jis vieną kartą delnu sudavė jai į kairę veido pusę – jai skaudėjo, t. y. ji jautė fizinį skausmą. Po to jis sugriebė ją už plaukų ties pakaušiu, negali pasakyti, viena ranka ar dviem rankomis, ir tokiu būdu stipriai laikydamas, tempė ją žemėn, dėl ko ji, jausdama skausmą, nukrito ant žemės. Jai nukritus ant žemės, jis jos plaukų nepaleido, išpešė šiek tiek, dėl ko ji taip pat jautė stiprų skausmą. Jai būnant ant žemės, sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, tiksliau – kumščiu vieną kartą sudavė į galvą ties pakaušiu, spyrė per kojas daugiau nei 2 kartus, kiek tiksliai kartų, nurodyti negali, neatsimena. Viskas vyko labai greitai, dėl to taip pat jautė fizinį skausmą. Pasakius, kad kvies policiją, vyras nustojo ją skriausti, išėjo parūkyti. Ji tuo tarpu susirado telefoną ir išsikvietė pagalbą. Dėl patirtų sužalojimų niekur nesikreipė – nei į ekspertus, nei į medikus. Jai nebuvo padaryti tokie sužalojimai, kad būtų reikėję greitosios pagalbos, tačiau nubrozdinimai, mėlynės buvo. Taip pat buvo išpešta plaukų sruoga. Sūnus buvo kitame kambaryje, matė tik žodinio konflikto pradžią, ką ji ir buvo paminėjusi pareigūnams. Paties smurto prieš ją sūnus nematė. Ji nenori, kad būtų daromas neigiamas poveikis jos mažamečiui sūnui, nenori jo gąsdinti, todėl prašo jo neapklausinėti. Gailisi, kad iš karto visko nepapasakojo, galvojo, kad viskas bus gerai, pasigailėjo savo sugyventinio (b. l. 38–40).

2021 m. vasario 26 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. V. parodė, kad 2020 m. lapkričio 22 d. buvo gautas iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Atvykus nurodytu adresu, paprašius V. G. papasakoti įvykio aplinkybes, ši nurodė, kad 2020 m. lapkričio 22 d. apie 10.45 val. jai grįžus namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, su neblaiviu sugyventiniu V. K. kilo konfliktas, kurio metu V. K. kambaryje tyčia rankomis sudavė jai smūgius į įvairias kūno dalis, tampė už plaukų, parvertė ant žemės ir toliau mušė. Taip jai sukėlė fizinį skausmą. Atsimena, kad jokių akivaizdžių sužalojimų ant V. G. nebuvo, dėl to jie nebuvo pažymėti ir tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Prisimena, kad vienintelis sužalojimas pas moterį – nubrozdinimai – matėsi ant rankų plaštakų. Dėl mažamečių vaikų nieko papasakoti negali, apie įvykį su vaikais, gyvenančiais tuo adresu, šnekėti neteko (b. l. 47–48).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2020 m. lapkričio 22 d. 10.30 val. Kauno apskrities VPK gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Apie įvykį pranešė V. G., kuri paskambinusi iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) nurodė, kad vyras ką tik mušė ją rankomis, spardė kojomis, suplėšė drabužius bei bandė atimti telefoną. Pranešėja GMP atsisakė. Į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, policijos pareigūnai atvyko 2020 m. lapkričio 22 d. 10.41 val. (b. l. 28).

2020 m. lapkričio 22 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio L. V. tarnybiniame pranešime ,,Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ užfiksuota, kad apie įvykį pranešęs asmuo – nukentėjusioji V. G.. Smurtą patyrusio asmens dėl jo psichinės būklės nebuvo galimybės apklausti. Smurtu įtariamas asmuo V. K. akivaizdžiai neblaivus, jam nustatytas 1,19 promilių neblaivumas. V. K. buvo sulaikytas 10.50 val. ir pristatytas į Kauno apskrities VPK PVS patalpas (b. l. 24–27).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, nes įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais nukentėjusiajam turi būti sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, t. y. tik sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Byloje ištirtais įrodymais, t. y. teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo duotais parodymais ir prisipažinimu, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios ir liudytojo duotais parodymais, Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, vyriausiojo patrulio L. V. tarnybiniame pranešime ,,Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis atliko jam inkriminuojamus smurtinius veiksmus nukentėjusiosios V. G. atžvilgiu. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji davė vienodus parodymus apie tai, kad 2020 m. lapkričio 22 d. ryte tarp jų kilo konfliktas, kaltinamasis pripažino, kad pastūmė nukentėjusiąją, tuo tarpu visi kiti jo smurtiniai veiksmai užfiksuoti Policijos registruojamų įvykių registre, iš kurio duomenų matyti, jog apie įvykį pranešusi V. G. nurodė, kad vyras ją ką tik mušė rankomis, spardė kojomis, suplėšė drabužius bei bandė atimti telefoną. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nuketėjusioji parodė, kad kaltinamasis vieną kartą delnu sudavė jai į kairę veido pusę, kad sugriebė ją už plaukų ties pakaušiu ir tokiu būdu stipriai laikydamas, tempė ją žemėn, dėl ko ji, nukrito ant žemės, o kaltinamasis jos plaukų nepaleido ir šiek tiek jų išpešė. Nukentėjusioji taip pat parodė, jai būnant ant žemės, kaltinamasis sudavė smūgius – kumščiu vieną kartą sudavė į galvą ties pakaušiu, spyrė per kojas daugiau nei 2 kartus, kiek tiksliai kartų, nurodyti negali, neatsimena. Nukentėjusioji pažymėjo, kad paminėti kaltinamojo veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Iš karto po įvykio su nukentėjusiąja bendravęs pareigūnas L. V., kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip liudytojas, patvirtino, kad pas moterį ant rankų plaštakų matėsi nubrozdinimai. Apie tai, kad kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo fizinį smurtą teismas sprendžia ir iš nuketėjusiosios būsenos, fiksuotos iš karto po įvykio – kaip nurodoma 2020 m. lapkričio 22 d. vyriausiojo patrulio L. V. tarnybiniame pranešime ,,Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“, smurtą patyrusio asmens dėl jo psichinės būklės nebuvo galimybės apklausti.

Kaltinamasis smurtinius veiksmus savo sutuoktinės atžvilgiu atliko veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. smurtiniai veiksmai atlikti sąmoningai – suduodamas sugyventinei delnu į veidą, tempdamas ją už plaukų, suduodamas kumščiu, spirdamas į kojas jis neabejotinai suvokė, kad gali sukelti sutuoktinei fizinį skausmą ar ją sužaloti ir to siekė, kadangi tokiu būdu išreiškė savo nepasitenkinimą sutuoktinės elgesiu. Kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia, todėl jo veika kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius – kaip fizinio skausmo sukėlimas. Nors kaltinamasis ir nukentėjusioji šiuo metu gyvena atskirai, tačiau įvykio metu gyveno bendrai, t. y. buvo sugyventiniai. Vadinasi nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusioji buvo kaltinamojo šeimos narė (BK 248 straipsnis).

Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo V. K. 2020 m. lapkričio 22 d. veikoje nustatyti visi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai, kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta, todėl jis baustinas.

Teismas pripažįsta nustatyta kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, jog bylą nagrinėjant naujos sudėties teismui kaltinamasis iš karto pripažino savo kaltę ir savo pozicijos nekeitė viso teisiamojo posėdžio metu. Be to, nuketėjusioji patvirtino kaltinamojo teiginius, kad jis nuketėjusiosios ne kartą atsiprašė dar iki teismo posėdžio, o teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė dar kartą ir nuketėjusioji nurodė, kad jam atleidžia.

Duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. pripažino, kad iš vakaro su draugu vartojo stiprų alkoholį, kaltinamojo neblaivumo faktas ir laipsnis įvykio metu nustatytas byloje esančiais objektyviais duomenimis – 2020 m. lapkričio 22 d. tarnybiniame pranešime „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ užfiksuotu neblaivumo laipsniu (b. l. 24–27). Teismas sprendžia, kad alkoholis turėjo įtakos neadekvačiai kaltinamojo reakcijai į jam kilusius įtarimus dėl sugyventinės galimos neištikimybės. Atitinkamai, kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, kaltinamojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

Skiriant bausmę kaltinamajam V. K. atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, kuris yra baigtas, kėsintasi į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą. Nusikaltimas padarytas kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tai, kad jis nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis V. K. yra ne kartą teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (b. l. 66–73), nors praeityje yra baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 74). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 79), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatorinio skyriaus įskaitoje neregistruotas (b. l. 78). Kaltinamasis V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba su verslo liudijimu. V. K. taip pat nurodė, kad vienas augina jo ir nukentėjusiosios mažametį sūnų (pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje dalyvavusi nukentėjusioji šios aplinkybės neneigė). Sprendžiant bausmės skyrimo kaltinamajam klausimą atsižvelgtina ir į tai, kad sužalojimų nukentėjusiajai nebuvo nustatyta, į gydytojus kreiptis nereikėjo. Kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė.

Siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, V. K. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai manytina, kad būtent tokia bausmės rūšis yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti V. K., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant laisvės apribojimo bausmę kartu skirtina ir intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą (duomenys neskelbtini), Kaune, ir buvimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val., bei paskiriant įpareigojimą ir draudimą, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Kartu su intensyvia priežiūra kaltinamajam V. K. bausmės atlikimo laikotarpiu paskirtinas įpareigojimas tęsti darbą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Be to, kaltinamajam V. K. viso bausmės atlikimo laikotarpiu uždraustina vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Laisvės apribojimo bausmės terminas nustatytinas ilgesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Kaltinamojo kaltės pripažinimas ir parodymų davimas teisiamojo posėdžio metu sudarė galimybę teismui baudžiamąją bylą išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. K. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme jo išbūtas laikas nuo 2020 m. lapkričio 22 d. 10.50 val. (b. l. 80–81) iki 2020 m. lapkričio 23 d. 10.05 val. (b. l. 82), t. y. viena para, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis).

Kaltinamajam V. K. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė padės pasiekti bausmės tikslus.

Savo baigiamojoje kalboje prokurorė pasiūlė kaltinamajam V. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, BK 71 straipsnis). Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė skirtina kaip galinti paveikti kaltinamąjį, kad jis daugiau nenusikalstų ir pasidarytų išvadas dėl savo smurtinių veiksmų realaus pavojingumo, dėl to, kokią fizinę ir moralinę žalą patiria tokių nusikalstamų veikų aukos. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis vienas augina mokyklą lankantį mažametį vaiką, kad jis tik nesenai baigė mokėti 2021 m. sausio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą 1600 Eur baudą (b. l. 152), todėl įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis nustatomas minimalus, t. y. 5 MGL.

Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.

Kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant kaltinamąjį nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, bei nebendrauti su V. G. (b. l. 106–107) paliktina galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir kaltinamajam V. K. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir buvimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val. Kartu su intensyvia priežiūra kaltinamajam V. K. viso bausmės atlikimo laikotarpiu paskirti įpareigojimą tęsti darbą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. K. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 22 d. 10.50 val. iki 2020 m. lapkričio 23 d. 10.05 val., t. y. vieną parą, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, BK 72² straipsniu, skirti kaltinamajam V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 3 dalimi, BK 71 straipsniu, skirti kaltinamajam V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant kaltinamąjį nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, bei nebendrauti su V. G., palikti galioti iki paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.