- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-29
- Bylos Nr.
- 1S-1182-594/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- R. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. P. (toliau – R. P.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria nuteistojo R. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 91-183 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra buvo atmestas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendis buvo pakeistas, R. P. už BK 181 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą paskiriant 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
1.2. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, R. P. paskirta bausmė buvo subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu R. P. paskirta bausme, nustatant nuteistajam galutinę subendrintą 8 (aštuonerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2013 m. kovo 20 d., bausmės pabaiga – 2020 m. balandžio 13 d..
2016 m. liepos 25 d. Komisijos nutarimu Nr. 91-183 nutarta netaikyti nuteistajam R. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis R. P. pateikė skundą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, kuris 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė.
Skundu apygardos teismui nuteistasis R. P. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Nuteistojo teigimu, Komisija, atsisakydama jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, neatsižvelgė į tai, kad yra visi formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui, neįvertino aplinkybės, kad viso bausmės atlikimo laikotarpiu už nepriekaištingą elgesį bei aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose jis buvo skatintas net aštuonis kartus, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, lankė užsiėmimus pas psichologus. Jam skirtos drausminės nuobaudos negalioja. Atvykęs į 3-iąjį sektorių, mokamo darbo atsisakė dėl objektyvių priežasčių – turėjo sveikatos problemų, dėl ko, 1-ame sektoriuje jis pateikė prašymą dėl darbo jau pagal savo sveikatos būklę. Be to, pataisos namuose jis mokėsi, įgijo kompiuterių operatoriaus specialybę, planuoja įgyti ir suvirintojo specialybę. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose. Pasak R. P., jis nėra siejamas su kriminaline nuteistųjų subkultūra, dengia priteistus civilinius ieškinius, nuolat palaiko socialinius ryšius su artimaisiais – žmona ir vaikais. Pakartotinė nusikalstama rizika tik 38 balai.
3.2. Nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl nuteistojo įvykdyto nusikaltimo sunkumo vertinimo, teigiant, kad šių aplinkybių vertinimas sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, yra šiurkštus Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir žmogaus teisių pažeidimas.
Nuteistojo R. P. skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, taikant jo atžvilgiu intensyvią priežiūrą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų, priešingai nei teigiama R. P. skunde, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Žemesnės instancijos teismas
6.1. 2016 m. liepos 19 d., atlikus nuteistojo R. P. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 38 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau, įvertinus tai, jog šiuo metu R. P. siekia būti lygtinai paleistas jo atžvilgiu taikant intensyvią priežiūrą, neabejotina, jog jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Nors skundu apygardos teismui nuteistasis nurodo, kad šiuo metu jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, turi šeimą, išėjęs iš pataisos namų turės darbą ir pastovią gyvenamąją vietą, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, vien šių aplinkybių, taikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra institutą, nepakanka. Akivaizdžių R. P. pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
Sutinkamai su 2016 m. liepos 19 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli R. P. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė bei nuteistojo mąstymas ir elgesys, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Todėl, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui.
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Šiuo aspektu analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, jog nusikaltimą, už kurio padarymą šiuo metu R. P. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, kas, apygardos teismo įsitikinimu, ne tik neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir pabrėžia saugaus nuteistojo gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybę. Nors sutinkamai su Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotais duomenimis, jo vertybių sistemoje dominuoja šeima, tačiau įvertinus jam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį bei įvykdymo aplinkybes, pagrįstai manytina, kad R. P. gyvenimo stilius ir draugai vis dar išlieka aktualiu veiksniu, galinčiu lemti nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį būnant laisvėje. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad šis teistumas R. P. nėra pirmasis – ankščiau už įvairaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą jis buvo teistas dar tris kartus, kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Ir nors ankstesni nuteistojo teistumai nelaikytini pagrindu atsisakyti jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą ir šiuo atveju, tačiau, tiek kiek jie atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinami.
7.2. Sprendžiant R. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimą įvertintina ir jo emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, kas Socialinio tyrimo išvados duomenimis, taip pat gali lemti pakartotinį nuteistojo nusikalstamumą. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad R. P. savivertė yra aukšta, save jis pats laiko tobulu žmogumi, neturinčiu jokių neigiamų savybių. Nusikalsdavo impulsyviai, „pagautas momento“, kai kurių savo veiksmų jis net ir šiuo metu nelaiko nusikalstamais, jo nusikaltimų analizė labiau vienpusiška, kaltu dėl nusikalstamų veikų jis nesijaučia. Nors nuteistojo nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau vis tik praeityje R. P. yra naudojęs smurtą ar grasinęs juo siekdamas savo tikslų įgyvendinimo, be to, yra fiksuotas ir vienas nuteistojo savitvardos praradimo momentas. Vertinant nuteistojo asmenybę, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. P. vis dar apgalvoja tik kai kurias savo elgesio pasekmes, nors ir geba formuoti ateities tikslus, tačiau nedetalizuoja žingsnių, kaip tuos tikslus reikės įgyvendinti, yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu, teigdamas, kad iš savo patirties jis pasimokė. Šių aplinkybių visuma neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo cinišką požiūrį į savo nusikalstamus veiksmus (nelaiko jų nusikalstamais), kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jokių išvadų iki šiol R. P. nėra padaręs, dėl ko jo elgesio korekcija šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankama.
7.3. Netaikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo atžvilgiu įvertintinas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, atlikinėdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę R. P. drausminėmis nuobaudomis už pataisos įstaigos režimo reikalavimų pažeidimus buvo baustas tris kartus, įskaitant ir vieną itin šiurkštų pataisos įstaigos vidaus taisyklių pažeidimą – buvo sulaikytas neblaivus. Ir nors jam paskirtos nuobaudos jau nebegalioja, tačiau jos neabejotinai neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo, jog jis vis dar negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų ir leidžia pagrįstai abejoti, jog R. P. išėjęs į laisvę sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis pataisos namuose nedirbo, atsisakė siūlomo mokamo darbo ir nors, nuteistojo teigimu, tokius jo veiksmus lėmė sunki jo sveikatos būklė, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl savo sveikatos būklės jis negali dirbti, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra. Juo labiau įvertinus ir tai, kad šiuo metu jis jau yra pateikę prašymą įsidarbinti pataisos namuose, o lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose. Vertinant tokį nuteistojo požiūrį į darbą akcentuotina ir tai, kad pagal vykdomuosius dokumentus R. P. privalo išmokėti 58873,83 eurus, dengti šį civilinį ieškinį jis pradėjo tik 2015 m. birželio 16 d. ir tėra sumokėjęs tik 149,50 eurų, kas Komisijai leido pagrįstai spręsti, jog tokius nuteistojo veiksmus lėmė ne nuoširdus jo siekis atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, bet noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos. Šią išvadą sustiprina ir aukščiau aptartas R. P. požiūris į savo nusikalstamus veiksmus – jis nelaiko jų nusikalstamais. Šiame kontekste itin svarbi ir Komisijos, tiesiogiai dirbančios su nuteistuoju ir geriausiai matančios jo elgesio pokyčius, pozicija. Jos vertinimu, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones R. P. vykdo tik formaliai, šiuo metu yra pateikęs prašymą dėl įdarbinimo taip pat formaliai, kadangi tai buvo padaryta prieš pat jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra svarstymą. Šios aplinkybės neabejotinai lėmė visų Komisijos narių vienbalsį sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistojo atžvilgiu.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog tiek Komisijos nutarime, tiek skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, patvirtinančias, jog šiuo metu nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Priešingos išvados aukštesniajam teismui nelaidžia daryti ir žema nuteistojo pakartotinio elgesio rizika, kadangi vis dar išlieka dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurių mažėjimo aukštesnysis teismas neįžvelgia. Tuo tarpu taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. P. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio rugpjūčio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.