Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Valentinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. R. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis, 2011 m. liepos 6 d., apie 18.35 val., Šilalės r., Kvėdarnos mstl., vairavo automobilį AUDI 100, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“ vengė, kad būtų nustatytas girtumas alkoholio kiekio matuokliu, su savimi neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio privalomojo transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo poliso, automobilio registracijos liudijimo bei techninės apžiūros dokumento. Tokiais veiksmais S. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5; 14; 16; 18 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje.

Šilalės rajono apylinkės teismui buvo pateiktas prašymas bylą perduoti nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teismui, pagal S. R. gyvenamąją vietą. Mano, jog teismas nepagrįstai atmetė šį prašymą ir tuo pažeidė ATPK 281 straipsnio l dalies nuostatas.

S. R. taip pat buvo surašytas dėl to paties įvykio dar vienas administracinis teisės pažeidimo protokolas, dėl to, jog jis 2011 m. liepos 6 d. apie 19 val., Šilalės r. Sav., Kvėdarnos mstl., K. J. g. nevykdė teisėto Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK KPP patrulio P. A., einančio pavestas viešosios tvarkos saugotojo pareigas, nurodymo sėstis į policijos tarnybinį automobilį ir pasipriešino uždedant antrankius. Dėl šio pažeidimo Šilalės rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio l d. nutarimu S. R. nubaudė pagal ATPK 187 straipsnio l dalį ir 187 straipsnio 2 dalį. Iš pateiktų administracinių teisės pažeidimų protokolų akivaizdžiai matyti, jog S. R. 2011 m. liepos 6 d. apie 19 val. toje pačioje vietoje padarė kelias administracinės teisės pažeidimo veikas. Dėl visų šių administracinių teisės pažeidimų turėjo būti surašytas vienas administracinis protokolas ir priimtas vienas nutarimas, paskiriant administracinę nuobaudą ATPK 33 straipsnio nuostatų pagrindu.

Mano, jog nepagrįstai teisėja atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą, jog būtų išreikalautas iš Šilalės rajono PK S. R. sulaikymo protokolas, iš kurio būtų matyti sulaikymo vieta, laikas ir motyvai. Šios aplinkybės yra itin svarbios, sprendžiant klausimą dėl neblaivumo pasitikrinimo vengimo. S. R. teigimu policijos pareigūnas P. A. pareiškė jam jog jis yra sulaikomas už pasipriešinimą policijos pareigūnui ir už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tokiais atvejais policijos pareigūnui įtarus nusikalstamos veikos padarymu privalėjo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį vežti pasitikrinti neblaivumą į medicinos įstaigą. Sulaikymo protokole nurodytas paleidimo iš sulaikymo laikas gali ar patvirtinti ar paneigti S. R. motyvus, t.y. galimybė savarankiškai pasitikrinti medicinos įstaigoje. Tai ne tik turi reikšmės sprendžiant kaltės klausimą bet ir skiriant nuobaudą bei sprendžiant klausimą dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo galimybės.

Nacionalinėje teisėje įtvirtinta nuostata, jog teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagristų tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 65, 66 straipsniai), analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir ATBĮ. Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo. Apeliantas mano, jog minėtos aplinkybes sudaro pagrindą abejoti teismo šališkumu ir tai grindžiama objektyviuoju faktoriumi.

Šioje byloje policijos pareigūnas P. A., sulaikydamas S. R. įtarė, kad pastarasis yra padaręs nusikaltimą numatytą BK, pasipriešinimas policijos pareigūnui. Tai patvirtina aplinkybė, kad S. R. buvo sulaikytas ir uždarytas iki 23.30 val. į Šilalės miesto PK areštinę. Tačiau pilnai paneigti ar patvirtinti šias aplinkybes, iš kurių būtų matyti, ar policijos pareigūnams buvo kilusi prievolė pristatyti S. R. į medicinos įstaigą, galima tik ištyrus sulaikymo aplinkybes (išreikalaus sulaikymo protokolą), apklausus minėtus teismo posėdyje neapklaustus liudytojus. Pažymi, jog apklausti policijos pareigūnai kategoriškai nepaneigė aplinkybių, kad S. R. prašėsi vežamas į medicinos įstaigą neblaivumui patikrinti. Tai dar kartą įrodo, kad liudytojus į teismo posėdį buvo būtina kviesti. Tuo labiau, jog paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymu, šie liudytojai į teismo posėdį būtų iškviesti ir pristatyti kaltinamo asmens lėšomis ir iniciatyva, dėl to bylos nagrinėjimas nebūtų užvilkintas.

Teismų praktikos apibendrinime konstatuojama, kad asmens neblaivumas gali būti nustatomas ir medicinos apžiūros būdu. Medicininė apžiūra neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti atliekama pagal Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505. Pagal šią metodiką neblaivumą galima objektyviai nustatyti praėjus ne mažiau kaip 15 minučių po alkoholio vartojimo. Byloje neginčytinai nustatyta ir teismas pripažino, jog šis laiko tarpas nebuvo praėjęs, todėl objektyviai nustatyti girtumo policijos pareigūnas negalėjo, dėl to S. R. atsisakymas tikrintis alkotesteriu pripažintinas pagrįstu. Pirmos instancijos teismo motyvas, paneigiantis šią aplinkybę, jog S. R. atsisakė tikrintis alkotesteriu vežamas į policijos komisariatą yra nepagrįstas, nes jį į policijos komisariato areštinę pristatė ne kelių policijos transporto priemone, o specialiai iškviestu iš Šilalės PK ekipažo transporto priemone, kurioje tokių priemonių-alkotesterio net nebuvo.

Pirmos instancijos teismas pasisako dėl taisyklių 27 punkto taikymo (LRV nutarimas 2006 m. gegužės 12d. nutarimas Nr. 452 ), jog pats asmuo galėjo kreiptis į medicinos įstaigą, tačiau nepasisako ar tas asmuo turėjo tokią galimybę. O tokios galimybės jis akivaizdžiai neturėjo, nes byloje nenustatyta ir neįvertinta už ką, kodėl ir iki kada jis buvo laikomas policijos areštinėje. Ar dar dirba medicinos įstaigos 23.30 val., ar toks tikrinimas būtų efektyvus ir teisiškai grįstas. Šios aplinkybės turi reikšmės ne tik sprendžiant kaltės klausimą, bet ir dėl galimybės taikyti ATPK 30-1 straipsnio nuostatas.

Be to, šioje byloje sprendžiant bausmės klausimą, nebuvo spręsta ir pasisakyta dėl pačių pareigūnų veiksmų. Policijos pareigūnas, matydamas, kad yra girtuokliaujama transporto priemonėje ir kuri bet kurio metu gali pajudėti, nesiėmė veiksmų sustabdyti transporto priemonės pajudėjimo, o sąmoningai laukė kol transporto priemonė pajudės t.y. asmuo padarys ATPK pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju S. R. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimai, išskyrus numatytuosius ATPK kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo 20 Lt iki 40 Lt. Tuo tarpu ATPK 126 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Apeliantas neigia padaręs ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnio nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl S. R. kaltės, išklausė jo atstovo paaiškinimus, teismo posėdyje apklausė liudytojus P. A., V. J., A. A., įvertino rašytinius įrodymus.

Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas išnagrinėjo administracinę bylą pažeidžiant ATPK 272 straipsnio nuostatas. ATPK 272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymas numato galimybę nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau jam turi būti sudaryta reali galimybė dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje ir teikti teismui paaiškinimus. Nuspręsdamas bylą nagrinėti nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas turi turėti duomenis apie tai, kad jis žino apie teismo posėdį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-781/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-735/2007 ir kt.).

Apygardos teismas nesutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu. Kaip matosi iš administracinės bylos, teismo posėdis buvo pradėtas 2011 m. lapkričio 17 d. Byloje yra S. R. pareiškimas, iš kurio matosi, kad apie šį posėdį jis žinojo, tačiau į posėdį neatvyko, jį atstovavo pasamdytas advokatas ( b.l. 50). Atstovo prašymu buvo padaryta pertrauka atstovui pasiruošti baigiamosioms kalboms ir posėdis buvo tęsiamas 2011 m. lapkričio 18 d. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad S. R. atstovas sutiko, jog byla iš esmės būtų nagrinėjama be administracinėm atsakomybėn traukiamo S. R. (b. l. 69), todėl laikytina, kad procesinių kliūčių bylos nagrinėjimui nebuvo. Darytina išvada, kad S. R. turėjo galimybę pasinaudoti ATPK 272 straipsnio 1 dalyje nustatytomis teisėmis: jį atstovavo advokatas, kuris turėjo galimybę teikti prašymus, paaiškinimus ir įrodymus, o pats S. R. teismo posėdyje dalyvauti nepageidavo. S. R. apie posėdį buvo pranešta, aplinkybė, jog jis nesidomėjo, kad jo atstovo prašymu posėdis pratęstas ir kitą dieną, neduoda pagrindo daryti išvados, kad tuo buvo pažeistos jo teisės dalyvauti procese.

S. R. skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas, nepatenkindamas jo prašymo bylą perduoti nagrinėti teismui pagal jo gyvenamąją vietą gyvenamąją vietą, pažeidė ATPK 281 straipsnio l dalies nuostatas. ATPK 281 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama pagal jo padarymo vietą. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnyje, bylos gali būti nagrinėjamos pagal pažeidimų padarymo vietą, pažeidėjo gyvenamąją vietą arba pagal transporto priemonių įskaitos vietą, bet kad byla būtinai turėtų būti nagrinėjama pagal pažeidėjo gyvenamąją vietą, tokios nuostatos nėra. Iš byloje esančio išrašo, iš Sodros duomenų bazės (b. l. 13) bei paties S. R. pateikto paaiškinimo Šilalės rajono policijos komisariatui, matyti, kad S. R. gyvenamoji vieta – Šilalės rajonas, „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 17). Pažeidimų padarymo vieta yra Kvėdarnos mstl. Šilalės rajonas. Klaipėdos rajono savivaldybės pažymoje nurodyta, kad S. R. 2011 m. lapkričio 10 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą „(duomenys neskelbtini)“ mstl. J. Š. g. 5 (b. l. 51). Akivaizdu, kad S. R. naują gyvenamąją vietą deklaravo po to, kai byla buvo perduota nagrinėti Šilalės apylinkės teismui. Iš bylos medžiagos matyti, kad Šilalės rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi motyvuotai atmetė S. R. prašymus perduoti bylą nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teismui (b. l. 70-71). Todėl darytina išvada, kad ATPK 281 straipsnio nuostatos nepažeistos, byla pagrįstai nagrinėta Šilalės rajono apylinkės teisme.

Skunde teigiama, kad S. R. 2011 m. liepos 6 d. apie 19 val. toje pačioje vietoje padarė kelias administracinės teisės pažeidimo veikas, todėl dėl visų šių administracinių teisės pažeidimų turėjo būti surašytas vienas protokolas ir priimtas vienas nutarimas, paskiriant administracinę nuobaudą ATPK 33 straipsnio nuostatų pagrindu.

Apygardos teismas nesutinka su tokia apeliacinio skundo išvada. Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantui 2011 m. liepos 6 d. surašyti du administracinio teisės pažeidimo protokolai, kurių vienas dėl vengimo nustatyti girtumą alkoholio kiekio matuokliu, vairuotojo pažymėjimo, automobilio privalomojo transporto savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo poliso, automobilio registracijos liudijimo, techninės apžiūros dokumento nepateikimo t.y. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, 124¹ straipsnio 7 dalį (b. l. 4), kitas dėl pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymo ir pasipriešinimo patruliui, einančiam pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas t.y. pagal ATPK 187 straipsnio 1, 2 dalį (b. l. 49). Nagrinėjamu atveju matyti, jog 2011 m. liepos 6 d. S. R. veiksmais padaryti keli savarankiški pažeidimai. Todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo surašyti vieną administracinio teisės pažeidimo protokolą ir skirti už kelis pažeidimus vieną subendrintą nuobaudą. 2011 m. rugpjūčio 1 d. Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas O. Briedis išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. R. nubaustas pagal ATPK 187 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. (b. l. 49). Nutarimas nepaskųstas ir įsiteisėjęs. Dviejų administracinio teisės pažeidimo bylų inicijavimas bei atskirų nuobaudų skyrimas šiuo atveju nevertintinas kaip konstitucinio teisinio principo non bis in idem (draudimo dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) nesilaikymas. Ši išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog S. R. inkriminuoti administraciniai teisės pažeidimai iš esmės skiriasi savo objektu bei objektyviaisiais požymiais.

Apeliantas teigia, jog nepagrįstai teisėja atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą, jog būtų išreikalautas iš Šilalės rajono PK S. R. sulaikymo protokolas. Apygardos teismo nuomone sulaikymo protokolas suteiktų daugiau informacijos apie įvykio aplinkybes, tačiau ir be jo byloje užtenka duomenų, kurie patvirtina S. R. kaltę dėl padarytų administracinės teisės pažeidimų. Pats S. R. pripažįsta, kad buvo sulaikytas už tai, kad pasipriešino policijos pareigūnui. Nors S. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad pareigūnas P. A. pareiškė jam, kad už tokius jo veiksmus numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Kaip matyti iš P. A. tarnybinio paaiškinimo, S. R. nevykdė jo teisėtų reikalavimų, dėl to pastarajam ir buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 187 straipsnį (b. l. 5-6). Tokias pačias aplinkybes P. A. parodė ir teismo posėdžio metu (b. l. 77). Apeliantas nurodo, kad sulaikymo protokole yra nurodytas paleidimo iš sulaikymo laikas, kuris gali patvirtinti ar paneigti jo motyvus dėl galimybės savarankiškai pasitikrinti medicinos įstaigoje. Iš byloje esančios ataskaitos matyti, kad S. R. iš sulaikymo paleistas 22.30 val. (b. l. 29). Apygardos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse nėra numatytas konkretus laiko tarpas, per kurį asmuo turėtų atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Todėl S. R., paleistas iš policijos komisariato 22.30 val., ar vėliau, būdamas atsisakęs pasitikrinti blaivumą, galėjo savarankiškai nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai atlikti. Taigi nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad sulaikę administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, policijos pareigūnai būtų suvaržę S. R. galimybę kreiptis dėl medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti į sveikatos priežiūros įstaigą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-3670/2010).

Skunde nurodoma, kad policijos pareigūnai kategoriškai nepaneigė aplinkybių, jog S. R. prašėsi vežamas į medicinos įstaigą neblaivumui patikrinti.

Teismų praktikoje jau ne kartą buvo aiškinama patikrinimo vengimo sąvoka. Konkretūs veiksmai, kurie gali būti vertinami kaip girtumo patikrinimo vengimas, priklauso nuo bylos aplinkybių (ar transporto priemonės vairuotojas pagal teisės aktus privalėjo būti pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, ar ne), ir atitinkamų transporto priemonės vairuotojo pareigų. Pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros policijos pareigūnai privalo esant dviem sąlygoms: 1) kai objektyviai negali atlikti vairuotojo tikrinimo specialiosiomis techninėmis priemonėmis; 2) vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N16-1085/2007). Neblaivumo patikrinimo vengimu laikomi atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nėra galimybės patikrinti jo neblaivumą, inkriminuojant šį pažeidimą, būtina nustatyti, ar asmuo atliko veiksmus, kurie užkirto kelią neblaivumo nustatymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N1-1040/2006). Konstatavimui, jog asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, kad asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybė tokį patikrinimą atlikti. Negalėjimas pasitikrinti blaivumą turi būti objektyviai sąlygotas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N438-3334/2011).

Iš bylos duomenų matyti, kad policjos pareigūnai, įtardami S. R. esant neblaivų, paprašė pasitikrinti alokoholio matuokliu, tačiau, kaip matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių, to neneigia ir S. R., jo neblaivumas vietoje nebuvo nustatytas, nes S. R. tikrintis alkotesteriu atsisakė. Apygardos teismo nuomone, bylos duomenys nesuteikia pagrindo teigti, kad S. R. sustabdę pareigūnai privalėjo jį pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kadangi pareigūnai turėjo alkoholio matuoklį, kuriuo buvo galima nustatyti asmens blaivumą, tą patvirtino pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose bei teisme, vadinasi buvo įmanoma objektyviai nustatyti asmens neblaivumą.

KET 18 p. vienareikšmiai numatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Pareigūnams sustabdžius S. R. ir paprašius pasitikrinti neblaivumą alkoholio matuokliu, S. R. turėjo pareigą pasitikrinti, tačiau to nepadarė. Nors S. R. teigia tikrintis atsisakęs dėl to, jog nebuvo praėję 15 minučių po to, kai jis buvo vartojęs alkoholio, tai nepateisina teisėto pareigūno prašymo pasitikrinti alkoholio matuokliu nevykdymo. Pareigūnai neprivalo matuoti laiko, prieš kiek laiko asmuo vartojo alkoholį. Tokiu atveju asmeniui, nesutinkančiam su alkoholio matuoklio duomenimis, teisės aktuose (pvz. Neblaivumo nustatymo taisyklėse) yra numatyta galimybė pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo jo lėšomis. Bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad S. R. neblaivumo patikrinimas sustabdymo vietoje nebuvo atliktas ne dėl kokių nors objektyvių priežasčių, o tik dėl paties S. R. keletą kartų išreikštos valios nesitikrinti alkotesteriu. Tokia S. R. veika visiškai atitinka teismų praktikoje suformuotus vengimo pasitikrinti neblaivumą požymius ir pareigūnai net ir jam prašant vežti jį į ligoninę patikrinti girtumo, to daryti neprivalėjo. Todėl apklausinėti skunde nurodomus liudytojus L. M., B. G. ar kt. apie šias aplinkybes nebuvo reikalo. Pažymėtina, kad savo paaiškinime dėl surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo S. R. neaiškino, kad buvo išgėręs alaus ir nepraėjo 15 minučių, todėl negali pasitikrinti alkotesteriu, o teigė, kad pareigūnai jo automobilyje rado tuščius alaus butelius, todėl surašė protokolą ir tai taip pat patvirtina, kad nesitikrinimo alkotesteriu priežastis buvo ne ta ( b. l. 4).

Apeliaciniame skunde pasisakoma dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo. Patikrinus bylą pagal S. R. apeliacinį skundą, duomenų, leidžiančių abejoti pirmosios instancijos teismo teisėjos, išnagrinėjusios šią bylą, objektyvumu ir nešališkumu, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Vien tai, kad teismas netenkino apelianto prašymo dėl bylos perdavimo nagrinėti pagal pažeidėjo gyvenamąją vietą, nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu bei konstatuoti, kad šiuo aspektu buvo pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės. Pažymėtina, kad pažeidėjui nepalankios teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir jo kaltės pripažinimo, savaime negali būti laikomos teisėjos šališkumu ir prieštaraujančios įstatymui.

Skunde apeliuojama ir į pareigūnų veiksmus. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisena nėra skirta policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo revizijai. Jų veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas administracinio teisės pažeidimo byloje vertinamas tik tiek, kiek tai būtina patikrinti ikiteisminio pažeidimų tyrimo metu surinktų įrodymų patikimumą ir leistinumą, jų pakankamumą protokole inkriminuotam administraciniam teisės pažedimui pagrįsti. Ta aplinkybė, kad pareigūnai, sulaikė S. R. kai jis pradėjo važiuoti, o ne tuo metu kai automobilyje buvo vartojamas alkoholis, neleidžia padaryti išvados, kad S. R. administracinės teisės pažeidimų, už kuriuos yra nubaustas, nepadarė.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad yra ATPK 30¹ straipsnio taikymo galimybės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas visetas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.).

Įvertinęs administracinės bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą.

Apelianto nurodyta aplinkybė, jog neturėjo galimybės savarankiškai kreiptis į medicinos įstaigą dėl blaivumo nustatymo, bei neaišku ar patikrintas blaivumas būtų efektyvus ir teisiškai grįstas, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. S. R. padarytas pažeidimas priskiriamas prie šiurkščių (ATPK 27 straipsnis). Skiriama nuobauda pagal savo pakirtį turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes ir tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai asmeniui yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas.

Taigi įvertinus šias aplinkybes, iš esmės nekyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo, išnagrinėjusio S. R. administracinių teisės pažeidimų bylą, objektyvumo ar nešališkumo, priešingai, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, S. R. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl Šilalės rajono apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

palikti Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutarimą nepakeistą ir S. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.