Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. U. pareiškimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvados panaikinimo ir įpareigojimo pakeisti civilinės būklės įrašą, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą teikianti institucija - Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Patikslino, kad pareiškėjo motinos prigimtinė pavardė yra (duomenys neskelbtini)“. Tai patvirtina į bylą teikiama LR Istorijos archyvo pažyma apie gimimą Nr. (duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodoma, jog (duomenys neskelbtini)“ pakrikštyta V. (W.) A. (A.) duktė vardu M. (M.). Pareiškėjo tėvo prigimtinė pavardė yra (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina į bylą teikiama LR Istorijos archyvo pažyma apie gimimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, jog (duomenys neskelbtini)“ pakrikštytas L. (L.) ir J. (J.) iki santuokos U. (U.) A.(A., taip dokumente) sūnus vardu F. (F.), gimęs (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš pažymų, tiek pareiškėjo motinos, tiek tėvo prigimtinės pavardės (originalios) yra su lenkiškais rašmenimis. Vėliau pavardės dokumentuose buvo ne kartą iškraipytos (tai matyti iš pridedamų dokumentų). Pareiškėjas siekia atgauti originalią savo protėvių pavardę.

Pažymėjo, kad kol nėra Įstatymų leidėjo valios sureguliuoti pavardžių rašymo originaliais rašmenimis klausimus įstatymu, pareiškėjas yra priverstas savo teises ginti teisme. Nors šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, tam tikros išimtys yra galimos siekiant apsaugoti žmogaus teises, ir jos faktiškai yra daromos: teismų sprendimų pagrindu Lietuvos Respublikos piliečiams yra sudaromos galimybės turėti pavardę, įregistruotą nelietuviškais rašmenimis.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad prašymas netenkintinas, nes pavardė (duomenys neskelbtini) neatitinka Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatos „Civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba“. Lietuvos lenkų pavardžių ir vardų rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklėse, patvirtintose Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1991 m. kovo 28 d. posėdžio protokoliniu nutarimu, nurodyta, kad priebalsių rz junginys, atsižvelgiant į tarimą ir poziciją, lietuvių kalboje keičiamas raide ž (pvz., Andrzej - Andžejaus), Grzela - Oželio), o priebalsė w keičiama v, taigi pavardė (duomenys neskelbtini) užrašyta ne pagal lietuvių kalbos taisykles. Lietuvių kalbos (kaip ir kitų kalbų) normos nekeičiamos siekiant jas priderinti prie kitų kalbų, kultūrų ar tam tikrų asmenų grupių elgesio modelių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl civilinės būklės akto pakeitimo, t. y. pavardės iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“ pakeitimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 514 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

Pareiškėjas dėl pavardės pakeitimo kreipėsi į Civilinės metrikacijos skyrių ( toliau - CMS). Pareiškėjas prašė pakeisti jo pavardę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). CMS 2020 m. kovo 20 d. pateikė išvadą dėl pavardės pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria prašymo netenkino. Nurodė, kad priebalsių junginiai „rz“ sulietuvinta forma rašoma „ž“, priebalsė „w“ sulietuvinta forma rašoma „v“.

Byloje nustatyta, jog pagal 2017 m. vasario 4 d. civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) pakeitė pavardę, iki santuokos sudarymo buvo „(duomenys neskelbtini)“, po santuokos sudarymo „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas dėl pavardės pakeitimo kreipėsi į Civilinės metrikacijos skyrių (toliau - CMS). Pareiškėjas prašė pakeisti jo pavardę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). CMS 2020 m. kovo 20 d. pateikė išvadą dėl pavardės pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašymo netenkino. Nurodė, kad priebalsių junginiai „rz“ sulietuvinta forma rašoma „ž“, priebalsė „w“ sulietuvinta forma rašoma „v“. Pareiškėjo motinos M. A. prigimtinė pavardė pagal 2020 m. vasario 24 d. pažymą apie gimimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjo tėvo prigimtinė pavardė yra „(duomenys neskelbtini)“, tai patvirtina 2020 m. vasario 26 d. Archyvo pažyma apie gimimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitokių dokumentų formų patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 23 punktas numato, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Kadangi ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos piliečio civilinės būklės akto įrašo sudarymo, pagal Taisyklių 23 punktą toks įrašas turi būti sudarytas lietuvių kalba, t. y. iš lietuvių kalbos rašmenų.

1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

Apžvelgtas teisinis reglamentavimas nenumato galimybės Lietuvos Respublikos piliečių civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, toks teisinis reglamentavimas galiojo ginčijamo sprendimo priėmimo metu.

Taigi, viena vertus, šiuo metu galiojantys nacionalinės teisės aktai nenumato galimybės Lietuvos Respublikos piliečių civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga yra tarptautinių teismų praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.

Pažymėtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09).

Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas išnagrinėjęs pareiškėjo Leonids Raihmans prašymą pakeisti vardą ir pavardę į originalią jo formą „Leonid Raihman“ 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje Raihman prieš Latviją (pranešimo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises.

Iš minėtų tarptautinių teismų jurisprudencijos matyti, jog naudojimasis savo vardu ir pavarde ir/ ar savo tėvų prigimtine pavarde yra pripažįstama sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir valstybės kišimasis į šią sritį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašymą, gali būti pateisinamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas siekia atgauti originalią savo protėvių pavardę. Pavardė yra asmens identiteto dalis, nurodanti ne tik asmens priklausomybę šeimai, tačiau dažnai ir priklausomybę tautai. Kaip matyti iš pridedamų dokumentų, originali pareiškėjo protėvių pavardė rodo priklausomybę lenkų, o ne lietuvių tautai. Pareiškėjo žiniomis, jis taip pat turėjo žydų tautybės protėvių, tačiau lietuvių kilmės protėvių nebuvo. Pareiškėjas pageidauja, kad jo tautybė atsispindėtų ir jo pavardėje. Šiuo metu institucijų siūlomas pakeistas (sulietuvintas) pavardės variantas būtų klaidinantis kilmės prasme - leistų daryti neteisingas prielaidas dėl pareiškėjo priklausymo lietuvių tautai, tuo tarpu neatskleistų jo tikrojo identiteto, sąsajų su lenkų ir žydų tautomis. Pagal CK 2.20 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi teisę į vardą, remiantis tarptautinių teismų praktika, kurioje nurodyta, jog asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 str. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str., elementų. Nors Chartijos 7 str. nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė.

Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, kad nenukrypimas nuo šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiškėjo prašymą, neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas pareiškėjo siekiamam tikslui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiškėjas galėtų patirti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas tenkintinas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020-03-20 Išvada dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo Nr. A136-805/20(2.4.1.51-AD21) naikintina, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotinas pakeisti pareiškėjo D. U. pavardę iš „(duomenys neskelbtini)“ į (duomenys neskelbtini)“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,259 straipsniu, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020-03-20 Išvadą dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo Nr. A136-805/20(2.4.1.51-AD21).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjo D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“.

Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.