- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-04-29
- Bylos Nr.
- N1-80-907/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00948-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Kaltinamasis
- A. D., V. P., I. E.
- Nukentėjusysis
- T. U.
- Advokatai
- Sofija Kručienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Ievai Mišeikienei, Jolantai Stanelienei, Justinai Kšanytei, dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei, kaltinamiesiems A. D., V. P., I. E., gynėjams advokatams Sofijai Kručienei, Juanai Dumbliauskaitei, Vytautui Juozelaičiui, nukentėjusiajam T. U., civilinio ieškovo atstovui Romualdui Baliučiui, I. E. įstatyminei atstovei D. M. U., Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Eglei Lazdauskienei, Rūtai Janulienei, Jolantai Steponavičienei, Alai Ivanovai, neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Šiaulių miesto savivaldybė, teistas 9 kartus:
2006-01-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda;2007-01-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 2 d., bausmė subendrinta su 2006-01-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo ir 10 MGL (1250 Lt) bauda. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 1, 4, 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;2009-01-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 str. laisvės atėmimu 6 mėn. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-01-18 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo ir 60 val. viešųjų darbų;2011-07-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 2 m. 8 mėn.;2011-09-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m.;2011-10-07 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. areštu 45 parų;2012-03-13 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d., areštu 35 parų; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) pp., prie Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-07-21 nuosprendžiu paskirtos 2 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėtos šiuo nuosprendžiu, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-09-06 nuosprendžiu bei Kelmės rajono apylinkės teismo 2011-10-07 nuosprendžiu paskirtas bausmės, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 m. 4 mėn.;2012-06-15 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu- laisvės atėmimu 7 mėn. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmė subendrinta su 2012-03-13 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 m. 8 mėn.; 2012-08-08 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2012-03-13 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 3 m. 7 mėn. laisvės atėmimo; 2013-02-28 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-08-08 nuosprendžiu ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-06-15 nuosprendžiu, ir galutinė bausmė paskirta 3 m. 10 mėn. laisvės atėmimo, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2011-04-28 iki 2011-04-29 ir bausmės, atliktos pagal 2011-07-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo, 2011-09-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo, 2011-10-07 Kelmės rajono apylinkės teismo ir 2012-03-13 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžius; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d. (4 veikos), 182 str. 1 d. (3 veikos), 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.,
Žemesnės instancijos teismas
V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 6 kartus:
2008-08-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1d., laisvės atėmimu 1 m. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str., 85 str., 87 str., 92 str. 1 d., 2 d., paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: 30 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį; Elgesio apribojimą 12 mėn., įpareigojant per šį laiką kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;2009-10-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 8 mėn. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 dalimis, bausmes subendrinant dalinio sudėjimo būdu su 2008-08-22 Šiaulių m. apyl. teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę skiriant laisvės atėmimą 1 metams ir 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 82, 85, 87, 92 str. 1 d., 2 d., paskirtos bausmės vykdymą atidedant 2 metams. Skiriant auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą 1 metams ir 4 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios, keisti gyvenamąją vietą. 2011-02-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 3 m. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį pagal Šiaulių m. apylinkės teismo 2009-10-30 nuosprendį neatliktos bausmės ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 metams ir 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., 92 str., bausmės vykdymą atidedant 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones - įspėjimą ir elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;2011-07-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., laisvės atėmimu 10 mėn. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinant su 2011-02-17 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies jas sudedant, galutinę bausmę paskiriant 4 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 str., 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., paskirtos bausmės vykdymą atidedant 3 metams ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemones- įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą arba dirbti; 2011-11-03 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu 2011-07-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendis pakeistas, V. P. vykdymo atidėjimas ir paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės panaikintos;2011-09-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 189 str. 3 d., viešaisiais darbais 3 mėn., įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką neatlygintinai dirbti 10 val. per mėnesį visuomenės labui. 2011-12-08 Šiaulių m. apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 2011-07-15 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2011-11-03 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę 4 metams apėmimo būdu subendrinti su 2011-09-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta viešųjų darbų bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 metams;2011-12-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d., 189 str. 1 d., laisvės atėmimu 9 mėn. 10 d. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinant su 2011-11-03 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu ir 2011-09-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, subendrintomis 2011-12-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi, iš dalies sudedant, prie paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 4 metams ir 4 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitant iš dalies atliktas bausmes pagal 2011-11-03 Šiaulių apygardos teismo ir 2011-09-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžius, kuriomis paskirtos bausmės subendrintos 2011-12-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.,
I. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, mokosi Profesinio rengimo mokykloje I kurse, 10 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d., 22 str. 1d. ir 182 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, bet ne vėliau kaip 2011-04-12, Šiaulių mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo fizinio asmens dokumentą - A. J. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė, gabeno su savimi fizinio asmens dokumentą - A. J. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) iki prekybos salono UAB „Omnitel“, esančio Šiauliuose, adresu Aido g. 8, kol 2011-04-12, tiksliu tyrimo metu nenustatytu laiku, pateikė A. J. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), prekybos salono UAB „Omnitel“ darbuotojui, tikslu įsigyti mobilaus ryšio telefonus su sutartimi, tai yra neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo fizinio asmens dokumentą - A. J. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia 2011-04-12, tiksliu tyrimo metu nenustatytu laiku, pateikė A. J. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), prekybos salono UAB „Tele2“, esančio Šiauliuose, adresu Tilžės g. 109, darbuotojui, tikslu įsigyti mobilaus ryšio telefonus su sutartimi, tokiu būdu neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo svetimą asmens dokumentą.
Be to, A. D. 2011 m. balandžio 12 d., tiksliu tyrimo metu nenustatytu laiku, Šiaulių mieste, UAB „Omnitel“ prekybos salone, adresu Aido g. 8, darbuotojui pateikdamas A. J. vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), ir sudarydamas sutartis bei įgydamas du mobiliojo ryšio telefonus “Nokia C5-00” 1558 Lt vertės (1 vnt. vertė 779 Lt), po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieningas tyčia, 2011 m. balandžio 12 d., tiksliu tyrimo metu nenustatytu laiku, Šiaulių mieste, UAB „Tele2“ prekybos salone, adresu Tilžės g. 109, darbuotojui pateikdamas A. J. vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir sudarydamas sutartis bei įgydamas du mobiliojo ryšio telefonus “ NokiaX3“ 418 Lt vertės ir „Nokia X302“ 559 Lt vertės, apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB “Omnitel” priklausantį turtą – du mobiliojo ryšio telefonus “ Nokia C5-00”, kurių bendra vertė 1558 Lt (1 vnt. vertė 779 Lt), UAB „Tele2“ priklausantį turtą – du mobiliojo ryšio telefonus „NokiaX3“ 418 Lt vertės ir „NokiaX302“ 559 Lt vertės, viso savo naudai įgijo svetimo turto už 2535 Lt.
Be to, A. D. 2011-04-14, tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė, gabeno su savimi fizinio asmens dokumentą - A. J. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), iki prekybos salono UAB „Bitė Lietuva“, esančio Radviliškyje, Gedimino g. 42, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką bei veikdamas vieninga tyčia, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo, A. J. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas jį prekybos salono UAB „Bitė Lietuva“ darbuotojui, tikslu įsigyti mobilaus ryšio telefoną su sutartimi.
Be to, A. D. 2011 m. balandžio 14 d., tiksliu tyrimo metu nenustatytu laiku, Radviliškyje, UAB „Bitė Lietuva“ prekybos salone, adresu Gedimino g. 42, darbuotojai pateikdamas A. J. vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), ir sudarydamas sutartį bei įgydamas mobiliojo ryšio telefoną „Nokia NC5” 699 Lt vertės, apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB “Bitė Lietuva” priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia NC5” 699 Lt vertės, viso savo naudai įgijo svetimo turto už 699 Lt.
Be to, A. D. tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, bet ne vėliau kaip 2011-04-12, Šiaulių mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo fizinio asmens dokumentą - A. J. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė, gabeno su savimi fizinio asmens dokumentą - A. J. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) iki AB „Lietuvos radijo ir televizijos centro“ Šiaulių regiono pardavimo skyriaus, esančio Šiauliuose, adresu Tilžės g. 157, kol 2011-04-15, tiksliu tyrimo metu nenustatytu laiku, pateikė A. J. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Lietuvos radijo ir televizijos centro“ Šiaulių regiono pardavimo skyriaus darbuotojui, sudarė elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį Nr. SML001467, tikslu įsigyti nešiojamą kompiuterį „UMID Mbook M1“, tai yra neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo fizinio asmens dokumentą.
Be to, A. D. 2011 m. balandžio 15 d., tiksliu tyrimo metu nenustatytu laiku, Šiauliuose, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centro“ Šiaulių regiono pardavimo skyriaus, esančio Šiauliuose, adresu Tilžės g. 157, darbuotojai pateikdamas A. J. vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), ir sudarydamas elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį Nr. SML001467 bei įgydamas nešiojamą kompiuterį „UMID Mbook M1“ 1999 Lt vertės, apgaule savo naudai įgijo svetimą AB „Lietuvos radijo ir televizijos centrui“ priklausantį turtą – nešiojamą kompiuterį „UMID Mbook M1“ 1999 Lt vertės, viso savo naudai įgijo svetimo turto už 1999 Lt.
V. P. ir I. E., veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, bet ne vėliau kaip 2011-06-16, Šiaulių mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, prie Talšos ežero, rasdami ir paimdami T. U. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neturėdami teisėto pagrindo įgijo fizinio asmens dokumentą, bei tęsdami savo nusikalstamą veiką, veikdami vieninga tyčia, neturėdami teisėto pagrindo, laikė, gabeno su savimi fizinio asmens dokumentą - T. U. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. birželio 16 d., kol Šiaulių mieste mados ir laisvalaikio centre „Saulės miestas“, Tilžės g. 109, esančioje alaus darykloje - restorane „Bravarija“ T. U. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė A. D..
A. D. 2011 m. birželio 16 d. apie 14.00 val., Šiaulių mieste, mados ir laisvalaikio centre „Saulės miestas“, esančio Tilžės g. 109, patalpose esančioje alaus darykloje - restorane „Bravarija“ iš V. P. ir I. E., neturėdamas teisėto pagrindo, neteisėtai įgijo fizinio asmens dokumentą - T. U. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, neturėdamas teisėto pagrindo, ne vėliau kaip iki 2011-06-16, 14.30 val., laikė ir gabeno su savimi fizinio asmens dokumentą - T. U. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kol 2011-06-16 apie 14.30 val., minėtą dokumentą pateikė prekybos salono UAB „Tele2“ darbuotojui, norėdamas įsigyti mobilaus ryšio telefoną su sutartimi, tokiu būdu, neturėdamas teisėto, pagrindo panaudojo svetimą asmens dokumentą.
A. D., veikdamas kartu su V. P. ir I. E., bendrais tyčiniais veiksmais, 2011 m. birželio 16 d., apie 14.00 val., Šiaulių mieste, mados ir laisvalaikio centre „Saulės miestas“, Tilžės g. 109, Šiauliuose, pasikėsino apgaule savo, V. P. ir I. E. naudai įgyti svetimą turtą, o būtent, pateikdamas UAB „Tele2“ salono darbuotojui T. U. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir bandydamas sudaryti sutartį bei įgyti mobiliojo ryšio telefoną “Nokia C5” 509 Lt vertės, apgaule pasikėsino įgyti svetimą UAB “Tele2” priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną “Nokia C5” 509 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo dėl jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes A. D. buvo sulaikytas mados ir laisvalaikio centro “Saulės miestas” apsaugos darbuotojo.
Kaltinamasis A. D. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino iš dalies, davė parodymus tik dėl T. U. asmens dokumento panaudojimo ir sukčiavimo ir kaltu prisipažino tik dėl šių epizodų, parodė, kad atėjo į prekybos cente „Saulės miestas“ esančią kavinę „Bravarija“ atsigerti alaus. Kavinėje sutiko pažįstamą V. P., su juo buvo I. E., jis su juo tada ir susipažino. Visi atsigėrė alaus ir išsišnekėjo, kad V. P. ir I. E. rado piniginę, žadėjo išmesti. Po to jis paprašė, kad parodytų asmens tapatybės kortelę, pažiūrėjo, pagalvojo, kad panašus į jį ir paprašė. Kad jam atiduotų asmens tapatybės kortelę, jis ją pasiėmė. T. U. jis nepažįsta, ką tada sakė V. P., jis nepamena, nes tą dieną buvo smarkiai išgėręs. Gal ir sakė, kad T. U. pažįsta, bet jis to nepamena, asmeniškai T. U. nepažįsta. Kam jam reikalingas dokumentas, nesakė. I. E. iš viso nieko nekalbėjo, V. P. sakė, kad nori grąžinti piniginę savininkui arba ją išmes. Su V. P. jie nebuvo nieko susitarę, kad eis telefono pasiimti. Išėjus iš kavinės, V. P. liko sėdėti ant suoliuko prekybos centro koridoriuje, nes kažko laukė, sakė, kad turi su kažkuo susitikti. Į „Tele2“ saloną jis ėjo vienas, iš paskos ėjo ir I. E., bet nežino dėl ko, gal norėjo pasižvalgyti į telefonus. Parodė asmens tapatybės kortelę pardavėjai ir pasakė, kad nori įsigyti telefoną, ji pažiūrėjo ir po to iškvietė apsaugą. Prisimena, kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, kodėl jo pirminiai parodymai buvo kitokie, negali paaiškinti, gal kad buvo išgėręs, bet tai įtakos neturėjo. Dėl nukentėjusio A. J. atsisako duoti parodymus, nori, kad jis pats dalyvautų teismo posėdyje. Dėl pirmo epizodo, kur bandė su T. U. asmens tapatybės kortele paimti mobilaus ryšio telefoną, savo kaltę pripažįsta pilnai, dėl to labai gailisi. O V. P. ir I. E. prašo išteisinti ir iš jų civilinių ieškinių nepriteisti. O dėl kito epizodo, dėl A. J. dokumento, prašo vadovautis teismo nuožiūra.
Kaltinamasis V. P. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino iš dalies, pripažino tik tai, kad rado ir paėmė asmens tapatybės kortelę. 2011 metais su I. E. ėjo pažvejoti prie Talšos ežero, prie „Auksinio berniuko“ beeinant rado rankinę krūmuose. Rankinė buvo juoda ar tamsiai mėlyna nepamena, pažiūrėjo, kas viduje, nieko gero nebuvo ir jie ją išmetė ten pat, kur rado. Nepamena, kur susipažino su A. D. Su I. E. jie seni draugai. Kažkada sutikęs A. D. pašnekėjo, kad jis buvo radęs rankinę su pinigine, kurioje buvo dokumentai, tada I. E. nebuvo. Po kiek laiko grįžo ir pasiėmė iš rankinės piniginę su dokumentais. Po to „Bravarijoje“ buvo su I. E. ir sutiko A. D., visi trys gėrė alų. Išsikalbėjo, kad turi piniginę su dokumentais, A. D. paprašė parodyti asmens tapatybės kortelę, pasakė, kad ji jam nereikalinga, kad atiduos žmogui, kuriam ji priklauso arba išmes. A. D. pažiūrėjęs paprašė, kad jam atiduotų, nes jis pažįsta tą asmenį, jis jam ir atidavė. I. E. su A. D. nebuvo pažįstami, jie tada „Bravarijoje“ susitiko pirmą kartą. Po to dar alaus atsigėrė ir jis išėjo su draugu susitikti, daugiau nieko nežino. Kur nuėjo A. D. ir I. E. jis nematė, jam reikėjo su draugu susitikti, jis atsisėdo ant suoliuko ir draugo laukė. Yra susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, matė filmuotą medžiagą. Ant suoliuko jis atsisėdo dėl to, kad laukė draugo Andriaus, pavardės ir kur jis gyvena, jis nežino, jo telefono numerio taip pat nežino. A. D. padavė visą rankinę ir kas joje buvo, įdėklas kažkoks, asmens tapatybės kortelė, čili picos kortelė, daugiau nepamena. Dėl ko rankinės nenunešė į policiją nežino, bijojo, kad jo neapkaltintų, kad jis ją pavogė. Kur jis sėdėjo, ar prieš telefonų pardavimo salono duris, nepamena, nežino. A. D. jam nesakė, kad eis imti telefono. Jis nepripažįsta, kad ėjo telefono su A. D. paimti, blogai padarė, kad rankinės neatidavė policijai, labai gailisi. Kai buvo laisvėje padėdavo mamai, mokėsi, vasaros metu dirbdavo, braškes skindavo. Nori pabaigti mokyklą, pradėti dirbti, šeimą sukurti.
Kaltinamasis I. E. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino iš dalies, pripažino tik tai, kad rado ir paėmė asmens tapatybės kortelę. Su V. P. ėjo pažvejoti prie Talšos ežero, ten krūmuose rado rankinę. Rankinėje pinigų nebuvo, kaip atrodė rankinė nepamena. Rankinės viduje buvo piniginė, įdėklas, kažkokios kortelės, asmens tapatybės kortelė. Jie, apžiūrėję tą rankinę, numetė atgal, nes joje nebuvo pinigų. 2011-06-13 su V. P. sėdėjo kavinėje „Bravarija“, V. P. sakė, kad turi ateiti jo draugas. Atėjo A. D., jis jį tada pirmą kartą pamatė. V. P. ištraukė tą pačią rankinę, A. D. pažiūrėjo ir paprašė duoti jam, nes T. U. jo pažįstamas. A. D. tvirtino, kad atiduos rankinę T. U.. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė kitaip, nepamena, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu jo niekas neklausė, ar D. sakė, kad pažįsta T. U. Po to dar visi išgėrė alaus. V. P. pasiliko ant suoliuko, nes kažko laukė, A. D. sakė, kad eina į „Tele2“ saloną kažko pažiūrėti, gal sąskaitą pasitikrinti. Jis ir nusprendė eiti su juo į „Tele2“ saloną pažiūrėti telefonų, nes mama jam gimtadienio proga žadėjo nupirkti naują telefoną, galvojo pasižvalgyti. „Tele2“ salone jis apžiūrinėjo telefonus, o A. D. buvo prie pardavėjos, atėjo apsauginiai ir išsivedė, o jis taip ir liko nesupratęs. Buvo tada šiek tiek išgėręs, bet tai įtakos neturėjo. Gailisi, kad viskas taip išėjo. Ateityje bus atidesnis, jis net nepagalvojo, kad viskas gali taip įvykti.
Nukentėjusysis T. U. parodė, kad 2011 metais gegužės 30 d. ėjo su senu pažįstamu Vitalijumi pasivaikščioti prie Talšos ežero, jie buvo daug metų nesimatę, kažkada kartu dirbo. Grįždami nuo Talšos ežero pliažo link „Auksinio berniuko“ atsisėdo ant betoninės sienos išgerti alaus. Tuo metu labai daug žmonių vaikščiojo, V. atsisėdo jam iš dešinės, T. U. turėjo rankinę su užrašu „Kalnapilis“. Rankinėje buvo sudėti visi jo dokumentai, taip pat buvo USB atmintinė 12 GB, kurioje buvo visas jo magistrinis darbas, taip pat buvo pinigų rankinėje, dabar jau nepamena, kiek. Jis rankinę pasidėjo iš kairės pusės, manė, kad ji jam, kaip visada, ant kaklo, todėl jos nestebėjo. Tada išgirdo, kaip V. pasakė, kad žiūrėtų, nes „pacanai“ jo rankinę nusinešė. Jis dar nepatikėjo, tačiau atsisukęs pamatė, kad tai tiesa. Bandė vytis, bet nepavyko. Jam atrodo, kad trys vaikinai buvo, bet rankinę paėmė tik vienas. Jo draugas irgi minėjo, kad galėjo būti 2-3 vaikinai. Jų neatpažintų, nes matė tik iš nugaros, jie greitai nubėgo. Prarado studento pažymėjimą, asmens tapatybės kortelę, banko korteles, „Nord“ banko nuolaidų kortelę, „Šiaulių banko“ kortelę su elektroniniais kodais, „Nord“ kortelę su PIN kodais, atmintinę. Po to dar vaikščiojo visur, ieškojo, ar nebus kur jo rankinė išmesta, bet niekur nerado. Kitą dieną taip pat ieškojo, bet nerado. Kitą dieną nuėjo į policiją ir parašė pareiškimą, po to vaikščiojo po visus bankus ir savo sąskaitas užblokavo. Jo sąskaitomis bankuose negalėjo pasinaudoti, nes jos visos buvo užblokuotos. Turėjo jam skirtą baudą už kelių eismo taisyklių pažeidimus, jos laiku nesumokėjo, tai skola pakliuvo pas antstolį, todėl jo banko sąskaitos buvo areštuotos antstolio T. U., bet vis tiek privalėjo pereiti visus bankus ir užblokuoti sąskaitas. Pirmiausia nuėjo į „Šiaulių banką“, kad nepaimtų greitųjų kreditų, po to- į „DNB“ banką. Po savaitės gavo kvietimą į policiją ir jam buvo pranešta, kad su jo asmens tapatybės kortele buvo bandoma įsigyti mobilųjį telefoną, ja pasinaudojo. Civilinio ieškinio nereiškia.
Nukentėjusysis A. J. teismo posėdyje nedalyvavo, žinoma, kad jis yra išvykęs į užsienio valstybę ir jam paskelbta paieška.
Civilinio ieškovo atstovas Romualdas Baliutis paaiškino, kad jis yra AB „Lietuvos radijo ir televizijos centro“ įgaliotas atstovas. Su AB „Lietuvos radijas ir televizijos centras“ buvo sudaryta sutartis dėl elektroninių paslaugų teikimo, įsigyta įranga. Kokiu vardu buvo sudaryta sutartis, negali pasakyti, visada sudarant sutartį asmens dokumentas tikrinamas vizualiniu būdu. Jei gerai pamena, buvo įsigytas nešiojamas kompiuteris, įrenginys, USB modemas. Civilinį ieškinį reiškia ir prašo priteisti 2663,53 litus.
Civilinio ieškovo UAB „Omnitel“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie nedalyvavimą pranešė, civilinį ieškinį palaikė.
Civilinio ieškovo UAB „Tele2“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie nedalyvavimą pranešė, civilinį ieškinį palaikė.
Liudytoja E. Č. parodė, kad ji dirba „Tele2“ salone, prekybos ir pramogų centre „Saulės miestas“. Nepamena, apie kurį atvejį kalba. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jie duoti iš karto po nusikaltimo ir yra teisingi. Pažiūrėjusi į nuotrauką ant asmens tapatybės kortelės, suabejojo, ar tai tas pats asmuo, programoje patikrinus, paaiškėjo, kad dokumentas negaliojantis, tada neakivaizdžiai paspaudė pultelį ir iškvietė apsaugos darbuotojus. Apsauga atėjusi išsivedė vyriškį.
Liudytojas A. P. parodė, kad jis dirba apsaugos darbuotoju prekybos ir pramogų centre „Saulės miestas“. Įvykis vyko 2011 metais birželio mėnesį. Dirbo su kolega T. Š. Kaltinamasis A. D. jam matytas. Buvo gautas pavojaus mygtuko signalas iš UAB „Tele2“, tuo metu sėdėjo apsaugos poste, o kolega patruliavo prekybos centre. Per raciją pasakė kolegai, kad nueitų į UAB „Tele2“. Ten nuėjęs T. Š. per raciją pasakė, kad ten dirbantis darbuotojas paaiškino, kad asmuo pateikė asmens tapatybės kortelę, kurią patikrinus kompiuteryje, buvo išsiaiškinta, kad asmens tapatybės kortelė sustabdyta. Vyriškis norėjo pasinaudoti asmens tapatybės kortele, kuri buvo užblokuota ir pasiimti mobilųjį telefoną. T. Š. pasakė, kad tą asmenį, kuris pateikė sustabdytą asmens tapatybės kortelę, atvestų į apsaugos postą. Tuo metu per kamerą matė UAB „Tele2“ salono vaizdą, matė ten esantį vyriškį, su juo buvo dar vienas vaikinas, kuris stovėjo toliau nuo to vyriškio ir paskui pasitraukė parduotuvėje link vitrinų, į dešinę pusę. Kadangi tas vaikinas stovėjo toliau nuo vyriškio, tai nepagalvojo, kad jie atėjo kartu, ir T. Š. nepranešė, kad ir tą vaikiną atvestų į apsaugos postą. Tik vėliau, kai tą vyriškį iš „Tele2“ salono išsivežė policijos ekipažas, peržiūrėjo kitas kameras ir suprato, kad tas vaikinas, buvęs kartu su tuo vyriškiu „Tele2“ salone, atėjo kartu su juo. Atvestas į apsaugos postą, vyriškis paaiškino, kad ten tikrai jo asmens tapatybės kortelė, bei pasakė, kad prieš kelias dienas pats pametė asmens tapatybės kortelę, tada ją užblokavo, o po kelių dienų ją surado, bet atblokuoti pamiršo. Tas vyriškis pasakė vardą, pavardę ir gimimo datą, kuri buvo užrašyta ant asmens tapatybės kortelės, bet paprašius pasakyti asmens kodą, to jis padaryti negalėjo. Nuotrauka asmens tapatybės kortelėje buvo panaši į tą kortelę pateikusį asmenį. Tas asmuo vos neįtikino, kad čia tikrai jo asmens tapatybės kortelė, bet iškvietė policijos ekipažą, kad viską išsiaiškintų.
Liudytojas K. P. parodė, kad jis dirba Šiaulių apskrities VPK patrulių rinktinėje, vyr. patruliu. Su kolega gavo iškvietimą į pramogų ir prekybos centrą „Saulės miestas“, buvo pranešta, kad asmuo su svetimu asmens dokumentu bando įsigyti prekių - mobilaus ryšio telefoną su sutartimi. Nuvykus minėtu adresu, apsaugos darbuotojų kambaryje buvo sulaikytas minėtas pilietis. Sulaikytas vyriškis sakė, kad čia jo asmens tapatybės kortelė. Kilo įtarimas. Tada davė jam popieriaus lapą ir prašė, kad sulaikytas vyriškis pasirašytų, jei čia jo asmens tapatybės kortelė, jis pasirašė, bet jo parašytas parašas neatitiko su parašu ant asmens tapatybės kortelės. Tuomet vyriškis lyg ir pasimetė, ir daugiau nieko nebesakė. Sulaikytą vyriškį pristatė į Šiaulių miesto policijos komisariatą asmenybės nustatymui ir tolesniam įvykio aiškinimuisi.
Liudytojas V. B. parodė, kad tą dieną su senu pažįstamu T. U. buvo prie „Talšos“ ežero, eidami link „Auksinio berniuko“ atsisėdo ant betoninės tvoros parūkyti. T. U. turėjo rankinę, atsisėdęs ją pasidėjo šalia savęs. Pro šalį ėjęs vyrukas pačiupo rankinę ir pabėgo, jie net nespėjo sureaguoti, nematė vyriškio veido. Viskas įvyko labai greitai, vyriškiui apie 30 metų, vidutinio kūno sudėjimo, apie 180 centimetrų ūgio, niekuo neišsiskiriantis, trumpai kirptas, šviesių plaukų, veido bruožų neįsidėmėjo, nes greitai nubėgo, atpažinti negalėtų. Po to įvykio T. U. skambino, lyg sakė, kad ir rado rankinę.
Liudytoja N. E. parodė, kad kaltinamasis I. E. jos sūnus. D. M. U. jos sūnaus globėja. Jai, kaip motinai, apribotos teisės, tėvo nėra. Jie su sūnumi atskirai gyvena, sužinojo apie kaltinimą, kai ją pakvietė apklausai. D. M. U. jos mama. I. E. geras vaikas, jos mama nesiskundžia, mokosi normaliai, neigiamų pažymių nėra, baigė 10 klasių. Iš mokymosi įstaigos nusiskundimų nėra. Su močiute gyvena name, kuriame yra tik daliniai patogumai, močiutei tikrai padeda. Ji gyvena atskirai, jai motinystės teisės apribotos, tėvo nėra. Mano, kad jis jau turėjo padaryti išvadas, jai jis labai geras, močiutei taip pat geras, padeda, darbštus, lanko pamokas.
Liudytoja D. B. parodė, kad dirba Šiaulių miesto policijos komisariate kriminalinio skyriaus tyrėja. Ji atliko A. J. apklausą. A. J. savo noru, geranoriškai davė parodymus, apklausiant buvo blaivus. Išskyrus vieną atvejį, kai jai A. J. pasirodė įtartinas, kadangi nuo jo sklido alkoholio kvapas. Tada buvo iškviesti patrulių rinktinės pareigūnai, kad patikrintų asmens blaivumą. Tai yra įforminta, surašytas tarnybinis. Tada akistata buvo neatlikta. Po to įvykio akistata tarp kaltinamojo A. D. ir A. J. buvo atlikta po savaitės. Kaltinamajam A. D. buvo sudaryta galimybė užduoti rūpimus klausimus A. J. Tikrai jokio spaudimo nebuvo nei vienai, nei kitai pusei. Dalyvavo advokatai, kurie galėjo uždavinėti klausimus.
Be kaltinamųjų dalinio kaltės pripažinimo, kaltinamųjų, nukentėjusiojo T. U., civilinio ieškovo atstovo Romualdo Baliučio, liudytojų E. Č., A. P., K. P., V. B., N. E. parodymų, kaltinamųjų kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais:
- liudytojos E. Č. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2011m. birželio 16 dieną, apie 14.30 val., į jos darbo vietą atėjo vaikinas ir pareiškė, kad nori įsigyti mobilaus ryšio telefoną su sutartimi. Dirba UAB „Personalo valdymas“, „Tele2“ prekybos salone, esančiame „Saulės mieste“, adresu Šiauliai, Tilžės 109. Jaunuolis padavė asmens tapatybės kortelę. Per kompiuterinę sistemą patikrino ATK, nustatė, kad pateiktas dokumentas yra negaliojantis. Tada pradėjo atidžiai žiūrėti į tą jaunuolį bei pateiktą kortelę. Jo paklausė, ar čia tikrai jis, nes nuotrauka yra nepanaši. Kiek pamena kortelė buvo išduota T. U. vardu. Paklausė jo gimimo datos, jis pasakė gimimo datą. Jaunuolis taip pat tvirtino, kad nuotrauka daryta senai, todėl gali būti nepanašus. Taip pat pasakė, kad turi studento pažymėjimą, tačiau paieškojęs jo, nerado. Tuomet išsitraukė pavojaus pultelį, tuomet atėjo apsaugos darbuotojai ir šį jaunuolį išsivedė. Kai jaunuolis atėjo į prekybos saloną, konkrečiai kokį telefono aparatą jis nori pirkti, nepasakė. Jis tik paklausė ar gali telefoną įsigyti (1 t., 82-83 b. l.);
- nukentėjusiojo A. J. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2011 metų balandžio mėnesio pradžioje, laiko tiksliai pasakyti negali, nes jau nepamena, buvo maždaug 10.00 val. pas jį namie, adresu Vilniaus g. 127-8, Šiauliai, buvo pažįstamas A. A. ir jo draugas M., pavardės nežino. Daugiau namie nieko nebuvo. Ant televizoriaus tame pačiame kambaryje, kur jie gėrė degtinę, buvo jo Lietuvos Respublikos piliečio pasas. Maždaug apie 12.00 val. pirmas iš buto išėjo Marius, po jo išėjo A. A. Jiems išėjus, pasigedo savo LR paso, kuris buvo ant televizoriaus. Vėliau nuėjo į barą „Lokio pėda“, kuris yra šalia jo gyvenamosios vietos, buvo maždaug apie 19.00 val., ten sutiko A. A. ir jo paklausė, ar jis nepaėmė jo LR paso, jis sakė, kad tikrai neėmė. Kitą sutiko Marių, ėjo kartu žvejoti. Jo taip pat paklausė, ar jis nepaėmė jo LR paso. Jis pasakė, kad tikrai neėmė. 2011 m. gegužės – birželio mėnesiais gavo sąskaitas iš mobiliojo ryšio operatorių „Omnitel“, „Tele2“, „Bitė“, kad jo vardu yra sudarytos sutartys ir paimti telefonai, ir jam atėjo sąskaitos už paslaugas. Sąskaitų kopijas pateikė tyrėjai. Tikrai jokių sutarčių savo vardu su mobiliojo ryšio operatoriais nesudarė ir jokių telefonų su sutartimi neėmė. Tuo metu, kai buvo sudarytos sutartys su mobiliojo ryšio operatoriais, jo LR pasas jau buvo dingęs. Į policiją iš karto nesikreipė, nes manė, kad gal kur namie užkrito pasas ir manė gal atsiras. Papildomos apklausos metu parodė, kad dokumentas – pasas buvo pavogtas tikrai ne A. ar M., tai išsiaiškino vėliau. Nes prisiminė, kad dar po jų apsilankymo namuose savo pasą turėjo, nes tą dieną, kai pas jį lankėsi A. ir M., dar buvo atėjęs toks A. Jis buvo jo pažįstamas iš matymo. Tada tas A. atėjo tikslu, kad jis savo vardu užstatytų telefoną, jis turėjo savo telefoną „NOKIA“, modelio nežino. A. sakėsi, kad tas telefonas yra jo, jam pagelbėti sutiko. Visą tą A. pasiūlymą girdėjo ir M. su A., tačiau jie į lombardą neėjo, o išėjo savo reikalais. Į lombardą ėjo su A., todėl tąkart su savimi dokumentą tikrai turėjo. Tą telefoną nunešė į Varpo g., esantį lombardą. Ten padavė savo pasą bei pasirašė, A. padavė telefoną, jei neklysta – jam davė 60 Lt. A. minėjo, kad jis maždaug po kokių dviejų savaičių ateis, ir jie kartu nueis atsiimti telefono. Sutiko. Tada, po telefono užstatymo, A. nupirko alaus ir jie abu grįžo į namus. Namuose dviese gėrė alų, ir, dėl alkoholio kiekio, užmigo. Paso pasigedo po kelių dienų, ne iš karto. Buvo įsitikinęs, kad dokumentą tikrai kažkas pagrobė, nes jį turėjo namuose ir kiek atsimena buvo padėtas ant televizoriaus, bet kai geriau pagalvojo, tai mano, kad galėjo būti taip, kad savo LR pasą galėjo įdėti į stalčių prie kitų dokumentų. Ten deda dokumentus likusius nuo mašinų pervežimo iš užsienio. Kažkada tuo metu tvarkė tą stalčių su dokumentais ir nereikalingus dokumentus metė lauk, gal ir galėjo pasas įsimaišyti tarp metamų nereikalingų mašinų pervežimų dokumentų. Nėra tikras, bet taip nutikti galėjo, kadangi nėra įsitikinęs, kad pasą pagrobė pas jį į namus atėję asmenys, kadangi paso pasigedo tik po kelių dienų, o per tas kelias dienas pats to nepastebėdamas gal ir galėjo su nereikalingais dokumentais išmesti (2 t., 107-108, 110-111, 115-116, 117-118 b. l.);
- įtariamojo A. D. apklausos protokolais, iš kurių matyti, kad kuo yra įtariamas visiškai suvokia, dėl jam pareikštų įtarimų kaltu prisipažįsta visiškai, psichinėm ligom nesirgo, priklausomybės alkoholiui neturi, narkotinių medžiagų nevartoja. Gali parodyti, kad 2011 m. balandžio mėn. pradžioje, tikslaus laiko jau nepamena, prie „Auksinio berniuko“ rado asmens pasą, atsimena, kad vardas buvo A., o pavardės nepamena. Su tuo rastu svetimu pasu nuėjo į prekybos centro „Akropolis“, esančio Šiauliuose, Aido g. 6, esantį „Omnitel“ saloną ir iš ten su svetimu asmens pasu paėmė 2 telefonus su sutartimis – abu „Nokia C5“. Tą pačią dieną nuėjo į prekybos centre „Saulės miestas“, Šiauliuose, Tilžės g. 109, esantį „Tele2“ saloną ir iš ten, su minėtu svetimu pasu paėmė 2 mobiliuosius telefonus „Nokia C5“. Visus 4 mobiliuosius telefonus pardavė nepažįstamam vyriškiui, kurio anketinių duomenų nežino, jo apibūdinti negali ir atpažinti negalėtų. Už visus 4 telefonus gavo 1000 Lt, tai už telefoną po 250 Lt. Gautus pinigus išleido savo reikmėms, jokių vertingų daiktų neįsigijo. Kitą dieną buvo nuvažiavęs į Radviliškį, ten nuėjo į „Bitė Lietuva“ saloną, kurio adreso pasakyti negali, nes nepamena ir pateikęs tą patį svetimą asmens pasą paėmė mobilaus ryšio telefoną su sutartimi, kiek pamena, tai buvo mobilusis telefonas „Nokia“. Paimtą mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ pardavė nepažįstamam asmeniui, už telefoną gavo 250 Lt, juos išleido savo reikmėms. Kitą dieną nuėjo Šiauliuose į „Mezon“, esantį Tilžės g. 157, Šiauliuose ir ten, pateikęs tą patį svetimą A. J. pasą, pasirašė sutartį, paėmė nešiojamą kompiuterį su internetu, kokiam laikotarpiui nepamena. Nešiojamas kompiuteris, buvo atlenkiamas, mažas, baltos spalvos, modelio nepamena. Nešiojamą kompiuterį, pasinaudodamas A. J. pasu, pardavė į lombardą, esantį Šiauliuose, Varpo gatvėje. Už kompiuterį gavo 350 Lt, juos išleido savo reikmėms, nieko vertingo neįsigijo. Kur padėjo sudarytą sutartį nežino, o visus kompiuterio ir interneto dokumentus pardavė kartu su kompiuteriu lombardui. Dėl visų padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi (2 t., 133-134, 137-138, 145-146 b. l.);
- 2011-06-16 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad užfiksuota įvykio vieta, esanti prekybos ir pramogų centre „Saulės miestas“ prekybos salonas „Tele 2“, adresu Tilžės g. 109, Šiauliuose, sudarytas planas - schema (1 t., 14-16 b. l.);
- 2011-06-20 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad užfiksuota įvykio vieta, esanti prie „Saulės berniuko“, Šiauliuose, sudaryta įvykio vietos schema, fotografuota (1 t., 17-20 b. l.);
- 2011-06-16 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos Šiaulių rajono patrulių būrio viršilos, vyriausiojo patrulio K. P. tarnybiniais pranešimais, iš kurių matyti, kad 2011-06-16 15.15 val. gautas pranešimas iš budėtojo, kad PC „Saulės miestas“ apsaugos darbuotojai sulaikė asmenį, kuris norėjo pasinaudoti svetima asmens tapatybės kortele. Asmens tapatybės kortelė išduota T. U. vardu, o asmuo, kuris norėjo ja pasinaudoti – A. D. (1 t., 21 b. l.);
- 2011-06-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, jog E. G. pateikė „Omnitel“ SIM kortelę, „Tele2“ SIM kortelę, kalendorius 3 vnt., DNB banko sąskaitos numerį, Šiaulių banko sąskaitos numerį banko kodų kortelę, „Lukoil“ kvitus 5 vnt., kelionės bilietą 1 vnt., kortelių dėklą, „SMS kredit“ pranešimą, antstolio pranešimą, SB kvitą Nr. 597408, ŠUSA informacinį lapelį, mėnesinį bilietą, dvi taksi korteles, lipnius lapelius, „Bravarija“ apklausos anketą, mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, Šiaulių banko kodų kortelę, juodą rankinę su užrašu „Kalnapilis“ (1 t., 22 b. l.);
- 2011-06-16 16.31 val. alkoholio testu, iš kurio matyti, kad A. D. nustatytas 1.04 promilių girtumas (1 t., 23 b. l.);
- 2011-06-17 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad užfiksuota 2011-06-16 pateiktų daiktų apžiūra (1 t., 25-35 b. l.);
- 2011-06-20 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis T. U. atpažino savo rankinę (1 t., 36-37 b. l.);
- 2011-07-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis A. J. pateikė „Bitė“ sąskaitų išrašų kopijas (1 t., 37-40 b. l.);
- 2011-10-25 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad užfiksuota telefono „Nokia“, kuris buvo paimtas iš įtariamojo A. D. 2011-06-16 daiktų laikinai paėmimo saugoti protokolu, apžiūra (1 t., 42-43 b. l.);
- 2011-06-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, jog R. B. pateikė kompaktinę plokštelę su filmuota vaizdo medžiaga iš prekybos centro „Saulės miestas“ (1 t., 45-46 b. l.);
- 2011-08-04 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad užfiksuota kompaktiniame diske esančios filmuotos medžiagos apžiūra. Matyti, kad trys vaikinai, iš kurių vienas A. D., vaikšto po prekybos ir pramogų centrą „Saulės miestas“, eina kartu į tualetą, eina į autobusų stotį, po to vėl į tualetą. Po to 3.34 val. A. D. su vaikinu šviesiai rudais plaukais, apsirengusiu mėlynos spalvos megztiniu ir šviesiais mėlynais džinsais eina į PC „Saulės miestas“ „Tele2“ saloną. 3.15 val. „Tele2“ salone matomas stovintį A. D., kuris kažko ieško juodos spalvos rankinėje. Anksčiau apibūdintas vaikinas laikosi atokiai, po to ateina apsaugos darbuotojas, kuris pasikalba su A. D., jį išsiveda, o minėtas vaikinas lieka „Tele2“ salone (1 t., 47-55 b. l.);
- asmens dokumento išrašu, iš kurio matyti, kad apie 2011-05-31 dingusį asmens dokumentą – pasą – T. U. pranešė Šiaulių migracijos skyriui 2011-06-03 (1 t., 66, 76-77 b. l.);
- 2011-08-30 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad įtariamasis A. D. atpažino V. P., kaip asmenį, kuris jam perdavė T. U. asmens tapatybės kortelę (1 t., 117-120 b. l.);
- 2011-12-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad įtariamasis A. D. atpažino I. E., kaip asmenį, kuris kartu su V. P. jam perdavė T. U. asmens tapatybės kortelę (1 t., 127-130 b. l.);
- 2011-12-15 akistatos tarp A. D. ir I. E. protokolu, iš kurio matyti, kad A. D. ir I. E. parodė tokias pat aplinkybes, kad V. P. susitikęs kavinėje „Bravarija“ su A. D. ir I. E. padavė A. D. svetimą T. U. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ir pasiūlė nueiti į „Tele2“ saloną ir paimti mobilųjį telefoną, kurį pasiūlė vėliau parduoti, o gautus pinigus pasidalinti. I. E. minėto plano nepasiūlė, jam V. P. pinigų nežadėjo. Po to visi trys nuėjo į prekybos centrą „Rimi“, o po to A. D. su I. E. nuėjo į „Tele2“ saloną, o V. P. liko sėdėti ant suoliuko prie įėjimo į saloną (1 t., 138 b. l.);
- 2011-12-29 akistatos tarp A. D. ir V. P. protokolu, iš kurio matyti, kad A. D. ir I. E. parodė tokias pat aplinkybes, kad V. P. susitikęs kavinėje „Bravarija“ su A. D. ir I. E. padavė A. D. svetimą T. U. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. A. D. pats sugalvojo nueiti į „Tele2“ saloną ir paimti mobilųjį telefoną, o vėliau parduoti. Jis pinigų už parduotą telefoną niekam nesiūlė. Po to visi trys nuėjo į prekybos centrą „Rimi“, o po to A. D. su I. E. nuėjo į „Tele2“ saloną, o V. P. liko sėdėti ant suoliuko prie įėjimo į saloną (1 t., 161-163 b. l.);
- 2011-07-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis A. J. pateikė „Omnitel“, „Tele2“, „Bitė Lietuva“ sąskaitų išrašus (2 t., 25-36 b. l.);
- 2011-08-22 UAB „Bitė Lietuva“ pateiktais dokumentais dėl A. J. vardu sudarytų sutarčių, iš kurių matyti, kad 2011-04-14 A. J. vardu sudaryta sutartis Nr. GSCD/24270/2011, pagal kurią perduotas mobilaus ryšio telefonas „Nokia NC5“, pasirašytas A. J. vardu (2 t., 46-49 b. l.);
- 2011-12-20 UAB „Bitė Lietuva“ raštu, iš kurio matyti, kad mobilaus ryšio telefono „Nokia NC5“, paimto A. J. vardu, kaina sutarties sudarymo dieną buvo 699 Lt, o padaryta žala – 659,91 Lt (2 t., 53 b. l.);
- UAB „Tele2“ 2012-01-02 pateikta informacija, iš kurios matyti, kad 2011-04-12 „Tele2“ salone, adresu Tilžės g. 109, Šiauliai, su A. J. sudaryta sutartis Nr. 4.19-67160303-54, kurios pagrindu jam perduoti 2 mobilaus ryšio telefonai: „Nokia X3“, kurio rinkos vertė 418 Lt, ir „Nokia X3 02“, kurio rinkos vertė 559 Lt. Visa UAB „Tele2“ padaryta žala 1177,76 Lt (2 t., 57-59 b. l.);
- 2012-01-12 UAB „Omnitel“ raštu, iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2011-04-12 iki 2011-05-05 A. J. yra sudaręs sutartis dėl abonentų: 61474652 (skola 207,99 Lt), 66219502 (skola 78,90 Lt), 66227939 (130,22 Lt) (2 t., 63 b. l.);
- 2011-10-26 UAB „Omnitel“ pateiktais dokumentais dėl sutarčių sudarymo A. J. vardu, iš kurių matyti, kad A. J. prisistatęs asmuo 2011-04-12 sudarė sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM 983153 ir įsigijo 2 telefonus „Nokia C5-00“ pateikęs pasą, o 2011-05-04 įsigijo telefoną „Samsung S5230“. Iš viso padaryta žala – 2471,11 Lt pateikęs asmens tapatybės kortelę. A. J. vardu pasirašyti dokumentai: 2011-04-12 sutartis dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM 983153, sausio 29 d. sutikimas, 2011-04-12 prašymas įjungti abonentą, 2011-04-12 prašymas įjungti paslaugas, 2011-05-04 prašymas įjungti abonentą, 2011-05-04 prašymas įjungti paslaugas, 2011-05-04 sutikimas (2 t., 66-77 b. l.);
- 2011-12-08 UAB „Omnitel“ raštu, iš kurio matyti, kad A. J. padaryta viso 2471,11 Lt žala, vieno mobilaus ryšio telefono rinkos vertė 779 Lt (2 t., 79-80 b. l.);
- UAB „Adverto“ 2012-01-09 ir 2012-02-22 pateikta informacija ir sutarčių kopijomis, iš kurių matyti, kad A. J. vardu nuo 2011 m. kovo mėnesio iki 2011 birželio mėnesio priduoti telefonai: 2011-03-14 „SE F305“, 2011-05-09 „Samsung J600“, 2011-06-04 „Nokia 2610“, 2011-06-19 „SE S500I“ (2 t., 85-88, 90-91 b. l.);
- AB „Lietuvos radijo ir televizijos centro“ 2012-03-07 pateikta informacija ir dokumentų kopijomis, iš kurių matyti, kad A. J. vardu 2011-04-15 buvo sudaryta Elektroninių ryšių teikimo sutartis Nr. SML001467, o pagal sutartį paimtas UMID Mbook M1 kompiuteris, padaryta žala 2663,53 Lt. Sutartį, garantinio aptarnavimo sąlygas, sutikimas tvarkyti asmens duomenis pasirašė asmuo A. J. vardu (2 t., 93-102 b. l.);
- nukentėjusiojo A. J. apklausų protokolais, iš kurių matyti, jog jis parodė, kad 2011 metų balandžio mėnesio pradžioje, laiko tiksliai pasakyti negali, nes jau nepamena, buvo maždaug 10.00 val. pas jį namie, adresu Vilniaus g. 127-8, Šiauliai, buvo pažįstamas A. A. ir jo draugas M., pavardės nežino. Daugiau namie nieko nebuvo. Ant televizoriaus tame pačiame kambaryje, kur jie gėrė degtinę, buvo jo Lietuvos Respublikos piliečio pasas. Maždaug apie 12.00 val. pirmas iš buto išėjo M., po jo išėjo A. A. Jiems išėjus, pasigedo savo LR paso, kuris buvo ant televizoriaus. Vėliau nuėjo į barą „Lokio pėda“, kuris yra šalia jo gyvenamosios vietos, buvo maždaug apie 19.00 val., ten sutiko A. A. ir jo paklausė, ar jis nepaėmė jo LR paso, jis sakė, kad tikrai neėmė. Kitą sutiko M., ėjo kartu žvejoti. Jo taip pat paklausė, ar jis nepaėmė jo LR paso. Jis pasakė, kad tikrai neėmė. 2011 m. gegužės – birželio mėnesiais gavo sąskaitas iš mobiliojo ryšio operatorių „Omnitel“, „Tele2“, „Bitė“, kad jo vardu yra sudarytos sutartys ir paimti telefonai, ir jam atėjo sąskaitos už paslaugas. Sąskaitų kopijas pateikė tyrėjai. Tikrai jokių sutarčių savo vardu su mobiliojo ryšio operatoriais nesudarė ir jokių telefonų su sutartimi neėmė. Tuo metu, kai buvo sudarytos sutartys su mobiliojo ryšio operatoriais, jo LR pasas jau buvo dingęs. Į policiją iš karto nesikreipė, nes manė, kad gal kur namie užkrito pasas ir manė gal atsiras. Papildomos apklausos metu parodė, kad dokumentas – pasas buvo pavogtas tikrai ne A. ar M., tai išsiaiškino vėliau. Nes prisiminė, kad dar po jų apsilankymo namuose savo pasą turėjo, nes tą dieną, kai pas jį lankėsi A. ir M., dar buvo atėjęs toks A. Jis buvo jo pažįstamas iš matymo. Tada tas A. atėjo tikslu, kad jis savo vardu užstatytų telefoną, jis turėjo savo telefoną „NOKIA“, modelio nežino. A. sakėsi, kad tas telefonas yra jo, jam pagelbėti sutiko. Visą tą A. pasiūlymą girdėjo ir M. su A., tačiau jie į lombardą neėjo, o išėjo savo reikalais. Į lombardą ėjo su A., todėl tą kart su savimi dokumentą tikrai turėjo. Tą telefoną nunešė į Varpo g., esantį lombardą. Ten padavė savo pasą bei pasirašė, A. padavė telefoną, jei neklysta – jam davė 60 Lt. A. minėjo, kad jis maždaug po kokių dviejų savaičių ateis, ir jie kartu nueis atsiimti telefono. Sutiko. Tada, po telefono užstatymo, A. nupirko alaus ir jie abu grįžo į namus. Namuose dviese gėrė alų, ir, dėl alkoholio kiekio, užmigo. Paso pasigedo po kelių dienų, ne iš karto. Buvo įsitikinęs, kad dokumentą tikrai kažkas pagrobė, nes jį turėjo namuose ir kiek atsimena buvo padėtas ant televizoriaus, bet kai geriau pagalvojo, tai mano, kad galėjo būti taip, kad savo LR pasą galėjo įdėti į stalčių prie kitų dokumentų. Ten deda dokumentus likusius nuo mašinų pervežimo iš užsienio. Kažkada tuo metu tvarkė tą stalčių su dokumentais ir nereikalingus dokumentus metė lauk, gal ir galėjo pasas įsimaišyti tarp metamų nereikalingų mašinų pervežimų dokumentų. Nėra tikras, bet taip nutikti galėjo, kadangi nėra įsitikinęs, kad pasą pagrobė pas jį į namus atėję asmenys, kadangi paso pasigedo tik po kelių dienų, o per tas kelias dienas pats to nepastebėdamas gal ir galėjo su nereikalingais dokumentais išmesti. (2 t., 107-108, 110-111, 115-116, 117-118 b. l.);
- 2012-01-10 akistatos protokolu tarp nukentėjusiojo A. J. ir įtariamojo A. D., iš kurio matyti, kad A. J. patikslino savo parodymus, kad A. D. tą dieną, kai jie ėjo užstatyti į lombardą telefono, į jo butą nebuvo įėjęs, buvo tik prie jo buto laiptinėje. Tą dieną jis nešėsi į lombardą asmens tapatybės kortelę, nes pasas jau buvo dingęs. Kas galėjo pagrobti jo pasą – nežino. Jo paso negalėjo pagrobti A. ir M, nes paso pasigedo ne iškart po jų pasilankymo, o po kelių dienų, kai reikėjo vykti į Rusiją. Iki paso dingimo galėjo į jo butą ateiti ir kiti asmenys. A. D. suprato A. J. parodymus, su jais sutiko ir klausimų A. J. neturėjo. Akistata atlikta dalyvaujant advokatei Sofijai Kručienei (2 t., 125-126 b. l.);
- 2013-03-15 Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus ekspertizės aktu Nr. 11Š-254 (12), iš kurio matyti, kad: 1) tikėtina, kad UAB „Bitė Lietuva“ 2011-04-14 sutarties Nr. GSCD/24270/2011 specialiose paslaugų teikimo sąlygose skiltyje „Parašas“ bei kitoje lapo pusėje - specialiųjų paslaugų teikimo sąlygų priede „Mokėjimo planų, paslaugų ir akcijų aprašymai“ eilutėje „KLIENTO parašas“ pasirašė A. D.; 2) UAB „Omnitel“ 2011-04-12 sutartyje Nr. OM 983153 „Dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo“ 4-ame psl. skiltyje „KLIENTAS“, prašyme įjungti abonentą skiltyje „KLIENTAS“, prašyme įjungti paslaugas skiltyje „KLIENTAS“ rankraštinį įrašą „A. J.“ parašė A. D.; 3) tikėtina, kad UAB „Omnitel“ 2011-04-12 sutartyje Nr. OM 983153 „Dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo“ 4-ame psl. skiltyje „KLIENTAS“, prašyme įjungti abonentą skiltyje „KLIENTAS“, prašyme įjungti paslaugas skiltyje „KLIENTAS“ pasirašė A. D.; 4) sutikime, prie UAB „Omnitel“ 2011-04-12 sutarties Nr. OM 983153, eilutėje „duomenų subjekto vardas, pavardė, asmens kodas“ rankraštinį įrašą „A. J. Sausio 29 diena (duomenys neskelbtini) parašė A. D.; 5) AB Lietuvos radijo ir televizijos centro 2011-04-15 elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartyje Nr. SML001467 eilutėje „Pareigos, vardas, pavardė, parašas“, garantiniame talone eilutėje „Pirkėjo vardas, pavardė, parašas“, sutikime tvarkyti asmens duomenis eilutėje „vardas, pavardė, parašas“ rankraštinį įrašą „A. J.“ parašė A. D.; 6) Tikėtina, kad AB Lietuvos radijo ir televizijos centro 2011-04-15 elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartyje Nr. SML001467 eilutėje „Pareigos, vardas, pavardė, parašas“, garantiniame talone eilutėje „Pirkėjo vardas, pavardė, parašas“, sutikime tvarkyti asmens duomenis eilutėje „Pirkėjo vardas, pavardė, parašas“ pasirašė A. D. (4 t., 177-180 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Dokumentas yra kiekvienas rašytinis aktas ar kitoks materialaus pasaulio dalykas, kuriame įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija, pagal savo pobūdį ir reikšmę esanti teisės ar pareigos arba teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų įrodymu ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymu (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2006). Objektyvioji pusė gali pasireikšti keliais alternatyviais veiksmais: įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, panaudojimu ar realizavimu. Nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Pagal Lietuvos Respublikos paso įstatymo 2 straipsnio 1 dalį – pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas vykti į užsienio valstybes arba naudoti Lietuvos Respublikoje. Pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 11 dalį asmuo, radęs kito piliečio pasą, jį turi atiduoti policijai ar įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai. Paimti iš piliečio pasą draudžiama, išskyrus, jei policija ar kita teisėsaugos institucija ar Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga, nustatė, kad pilietis naudojasi kito piliečio pasu arba jei pilietis yra suimtas, nuteistas laisvės atėmimu arba jam paskirtas administracinis areštas, tuomet pasą turi teisę paimti policija ar kita teisėsaugos institucija arba teismas (Lietuvos Respublikos paso įstatymo 7 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji požymiai - 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas - Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas - suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia - kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010). Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.). Teismų praktikoje išskiriamos vadinamosios aktyvioji ir pasyvioji apgaulės formos. Aktyvioji apgaulė yra tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais pateikia nukentėjusiajam objektyvią, tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip jį suklaidina. Pasyvioji apgaulė yra tais atvejais, kai kaltininkas, pasinaudodamas nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamųjų supratimu, iš tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina nukentėjusįjį, nors apie šiuos faktus turėjo teisinę pareigą pranešti (kasacinė byla Nr. 2K-517/2004).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs liudytojos D. B. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – akistatos, nukentėjusiojo A. J., įtariamojo A. D. apklausos protokoluose, UAB „Omnitel“, UAB „Tele2“, UAB „Adverto“ pateiktuose dokumentuose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog A. D. tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, bet ne vėliau kaip 2011-04-12, Šiaulių mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo fizinio asmens dokumentą - A. J. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė, gabeno su savimi fizinio asmens dokumentą - A. J. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) iki prekybos salono UAB „Omnitel“, esančio Šiauliuose, adresu Aido g. 8, kol 2011-04-12, tiksliu tyrimo metu nenustatytu laiku, pateikė A. J. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini)3, prekybos salono UAB „Omnitel“ darbuotojui, tikslu įsigyti mobilaus ryšio telefonus su sutartimi, tai yra neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo fizinio asmens dokumentą - A. J. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia 2011-04-12, tiksliu tyrimo metu nenustatytu laiku, pateikė A. J. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), prekybos salono UAB „Tele2“, esančio Šiauliuose, adresu Tilžės g. 109, darbuotojui, tikslu įsigyti mobilaus ryšio telefonus su sutartimi, tokiu būdu neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo svetimą asmens dokumentą. Nors teisiamojo posėdžio metu A. D. atsisakė duoti parodymus dėl nusikalstamų veikų, kurios yra susijusios su A. J. asmens dokumentu – pasu, motyvuodamas tuo, kad posėdyje nedalyvauja pats nukentėjusysis, kad jis negali jam užduoti klausimus, tačiau iš jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (2 t., 133-134, 137-138, 145-146 b. l.) matyti, kad A. J. vardu išduotą pasą jis rado prie „Auksinio berniuko“ 2011 m. balandžio mėnesio pradžioje, kad minėto asmens dokumento nenunešė atitinkamoms valstybės institucijoms, o su juo nuėjo „Omnitel“ saloną, esantį prekybos centre „Akropolis“, Aido g. 8, Šiauliai, ir į „Tele2“ saloną, esantį Tilžės g. 109, Šiauliai, kur minėtą svetimą pasą pateikė salonuose dirbusiems asmenims su tikslu įsigyti mobilaus ryšio telefonų. Paminėtina, kad nukentėjusiojo A. J. paso praradimo aplinkybės yra prieštaringos – iš pradžių įtarė, kad jo pasą pavogė jo draugai A. ar M., vėliau prisiminė, kad į jo namus dar buvo užėjęs jo pažįstamas A., kurį taip pat įtarė pavogus pasą, po to nurodė, kad jis pats galėjo pasą išmesti į šiukšlių konteinerį, nes pasas buvo padėtas prie dokumentų, kuriuos vieną dieną tvarkė ir metė į šiukšliadėžę (2 t., 107-108, 110-111, 115-116, 117-118 b. l.). Galutiniai A. J. parodymai buvo duoti akistatos su A. D. metu, kurios metu jis nurodė, kad ne A. D. paėmė jo pasą, nes tuo metu, kai susitiko su A. D., jis jau buvo praradęs pasą, kad tuo metu jis kartu su A. D. nešė į lombardą mobilaus ryšio telefoną, kurį užstatė pasinaudodamas savo asmens tapatybės kortele (2 t., 125-126 b. l.). Minėtas aplinkybes patvirtina duomenys, gauti iš UAB „Omnitel“, t.y., kad A. J. 2011-05-04 įsigijo mobilaus ryšio telefoną „Samsung S5230“ pateikdamas savo asmens tapatybės kortelę (2 t., 73-76 b. l.), ir UAB „Adverto“ pateikta informacija, kad 2011-05-09 A. J. pateikdamas savo asmens tapatybės kortelę užstatė mobilaus ryšio telefoną „Samsung J600“ (2 t., 87 b. l.). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas, priimdamas šį nuosprendį, vadovaujasi galutiniais A. J. parodymais, duotais akistatos su A. D. metu. Nors A. D. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad norėtų užduoti A. J. klausimų, tačiau paminėtina, kad jis juos galėjo užduoti akistatos su A. J. metu, tačiau šia teise nepasinaudojo. Liudytoja apklausta D. B., vykdžiusi A. J. apklausas, taip pat atlikusi minėtą A. D. ir A. J. akistatą, parodė, kad A. J. į apklausas atvykdavo blaivus, parodymus davė savo noru, geranoriškai, akistatos metu jis taip pat buvo blaivus. Akistatos metu nebuvo jokio spaudimo, dalyvavo advokatai. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad A. J. akistatos su A. D. metu A. J. ir A. D. parodymais, kuriais jis sutiko su A. J. parodymais, netikėti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į minėtus duomenis, A. D. atsisakymą duoti parodymus teisme teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybos poziciją ir daro išvadą, kad A. D. kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais. Iš įrodymų visumos teismas sprendžia, kad A. D., rasdamas A. J. pasą prie „Auksinio berniuko“ ir nenunešdamas jo atitinkamoms valstybės institucijoms, minėtą pasą įgijo neteisėtai, be to, jį neturėdamas teisėto pagrindo laikė, gabeno su savimi ir, pateikdamas UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“ salono darbuotojams, panaudojo. Atlikdamas minėtus veiksmus A. D. suvokė, jog neteisėtai įgijo, gabeno ir panaudojo pasą, išduotą A. J. vardu, ir taip norėjo veikti, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog A. D. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį, kaip neteisėtas dokumento įgijimas, gabenimas ir panaudojimas.
Teismas, įvertinęs liudytojos D. B. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – akistatos, nukentėjusiojo A. J., įtariamojo A. D. apklausos protokoluose, UAB „Omnitel“, UAB „Tele2“ pateiktuose dokumentuose, ekspertizės akte užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog A. D. 2011 m. balandžio 12 d., tiksliu tyrimo metu nenustatytu laiku, Šiaulių mieste, UAB „Omnitel“ prekybos salone, esančiame Aido g. 8, Šiauliuose, darbuotojui pateikdamas A. J. vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), ir sudarydamas sutartis bei įgydamas du mobiliojo ryšio telefonus „Nokia C5-00” 1558 Lt vertės (1 vnt. vertė 779 Lt), po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, 2011 m. balandžio 12 d., tiksliu tyrimo metu nenustatytu laiku, Šiaulių mieste, UAB „Tele2“ prekybos salone, esančiame Tilžės g. 109, Šiauliuose, darbuotojui pateikdamas A. J. vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir sudarydamas sutartis bei įgydamas du mobiliojo ryšio telefonus „NokiaX3“ 418 Lt vertės ir „Nokia X302“ 559 Lt vertės, apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „Omnitel” priklausantį turtą – du mobiliojo ryšio telefonus „Nokia C5-00”, kurių bendra vertė 1558 Lt (1 vnt. vertė 779 Lt), ir UAB „Tele2“ priklausantį turtą – du mobiliojo ryšio telefonus „NokiaX3“ 418 Lt vertės ir „NokiaX302“ 559Lt vertės, viso savo naudai įgijo svetimo turto už 2535 Lt. Nors teisiamojo posėdžio metu A. D. atsisakė duoti parodymus dėl nusikalstamų veikų, kurios yra susijusios su A. J. asmens dokumentu – pasu, motyvuodamas tuo, kad posėdyje nedalyvauja pats nukentėjusysis, kad jis negali jam užduoti klausimus, tačiau iš jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (2 t., 133-134, 137-138, 145-146 b. l.) matyti, kad, radęs A. J. vardu išduotą pasą, jį nusinešė į prekybos centre „Akropolis“ esantį „Omnitel“ saloną, kur A. J. vardu, pasinaudodamas jo pasu, ir pateikdamas save kaip A. J., suklaidino mobilaus ryšio operatoriaus salono darbuotoją, A. J. vardu pasirašė atitinkamus dokumentus ir paėmė du mobilaus ryšio telefonus „Nokia C5-00“, ir tą pačią dieną nuėjo į prekybos centre „Saulės miestas“ esantį „Tele2“ saloną, kur A. J. vardu, pasinaudodamas jo pasu, ir pateikdamas save kaip A. J., suklaidino mobilaus ryšio operatoriaus salono darbuotoją, A. J. vardu pasirašė atitinkamus dokumentus ir paėmė du mobilaus ryšio telefonus „NokiaX3“ ir „NokiaX302“. Be to, jis savo nusikalstamą veiką baigė, nes nebuvo niekieno sulaikytas įgijęs svetimu vardu turtą – mobilaus ryšio telefonus - pasišalino iš minėtų salonų ir tokiu būdu įgijo minėtą svetimą turtą, t.y., turėjo galimybę jais disponuoti pagal savo valią, juos pardavė nepažįstamam asmeniui už 1000 Lt (1 mobilaus ryšio telefono kaina – 250 Lt), o už parduotus mobilaus ryšio telefonus gautas lėšas panaudojo savo reikmėms tenkinti. Nors A. D., duodamas šiuos parodymus, suklydo nurodydamas mobilaus ryšio telefonų tikslius pavadinimus, tačiau nesuklydo nurodydamas jų modelį, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jo parodymais ir minėtas aplinkybes laiko neesminėmis. Kad A. D. UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“ pateiktus dokumentus pasirašė A. J. vardu ir pateikdamas A. J. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – pasą, patvirtina ir ekspertizės aktas (4 t., 177-180 b. l.), ekspertizės akto A. D. neginčijo, neprašė paskirti pakartotinės ekspertizės, teismas eksperto kompetencija pateikti ekspertizės aktą neabejoja. Atsižvelgiant į minėtus duomenis, A. D. atsisakymą duoti parodymus teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybos poziciją ir daro išvadą, kad A. D. kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad A. D., pasinaudodamas apgaule, UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“ salonuose pateikė A. J. vardu išduotą pasą, pasirašė jam pateiktuose dokumentuose A. J. vardu ir savo naudai įgijo svetimą UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“ priklausantį turtą. Atlikdamas minėtus veiksmus A. D. suvokė, jog pasinaudodamas apgaule, suklaidinęs UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“ salonų darbuotojus, neteisėtai, o būtent pasinaudodamas A. J. vardu išduotu pasu, pasirašė atitinkamus dokumentus A. J. vardu ir tokiu būdu A. D. įgijo galimybe disponuoti svetimu UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“ priklausančiu turtu – mobilaus ryšio telefonais 2 vnt. „Nokia C5-00“, „Nokia X3“ ir „Nokia X3-02“, numatė, kad dėl tokių jo nusikalstamų veiksmų civiliniams ieškovams bus padaryta žala, ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog A. D. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, kaip sukčiavimas.
Kaltinamojo A. D. veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarytos vieninga tyčia, tais pačiais vienarūšiais veiksmais, tuo pačiu metu, todėl sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs liudytojos D. B. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – akistatos, nukentėjusiojo A. J., įtariamojo A. D. apklausos protokoluose, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Adverto“ pateiktuose dokumentuose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog A. D. 2011-04-14, tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė, gabeno su savimi fizinio asmens dokumentą - A. J. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), iki prekybos salono UAB „Bitė Lietuva“, esančio Radviliškyje, Gedimino g. 42, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką bei veikdamas vieninga tyčia, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo, A. J. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas jį prekybos salono UAB „Bitė Lietuva“ darbuotojui, tikslu įsigyti mobilaus ryšio telefoną su sutartimi. Nors teisiamojo posėdžio metu A. D. atsisakė duoti parodymus dėl nusikalstamų veikų, kurios yra susijusios su A. J. asmens dokumentu – pasu, motyvuodamas tuo, kad posėdyje nedalyvauja pats nukentėjusysis, kad jis negali jam užduoti klausimus, tačiau iš jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (2 t., 133-134, 137-138, 145-146 b. l.) matyti, kad A. J. vardu išduotą pasą jis rado prie „Auksinio berniuko“ 2011 m. balandžio mėnesio pradžioje, kad minėto asmens dokumento nenunešė atitinkamoms valstybės institucijoms, o su juo iš pradžių nuėjo į „Omnitel“ saloną, esantį prekybos centre „Akropolis“, Aido g. 8, Šiauliai, ir į „Tele2“ saloną, esantį Tilžės g. 109, Šiauliai, kur minėtą svetimą pasą pateikė salonuose dirbusiems asmenims su tikslu įsigyti mobilaus ryšio telefonų, o vėliau su tuo pačiu pasu nuėjo į UAB „Bitė Lietuva“ saloną, esantį Radviliškyje, kur minėtą svetimą pasą pateikė salone dirbusiam asmeniui su tikslu įsigyti mobilaus ryšio telefoną. Paminėtina, kad nukentėjusiojo A. J. paso praradimo aplinkybės yra prieštaringos – iš pradžių įtarė, kad jo pasą pavogė jo draugai A. ar M., vėliau prisiminė, kad į jo namus dar buvo užėjęs jo pažįstamas A., kurį taip pat įtarė pavogus pasą, po to nurodė, kad jis pats galėjo pasą išmesti į šiukšlių konteinerį, nes pasas buvo padėtas prie dokumentų, kuriuos vieną dieną tvarkė ir metė į šiukšliadėžę (2 t., 107-108, 110-111, 115-116, 117-118 b. l.). Galutiniai A. J. parodymai buvo duoti akistatos su A. D. metu, kurios metu jis nurodė, kad ne A. D. paėmė jo pasą, nes tuo metu, kai susitiko su A. D., jis jau buvo praradęs pasą, kad tuo metu jis kartu su A. D. nešė į lombardą mobilaus ryšio telefoną, kurį užstatė pasinaudodamas savo asmens tapatybės kortele (2 t., 125-126 b. l.). Minėtas aplinkybes patvirtina duomenys, gauti iš UAB „Omnitel“, t.y., kad A. J. 2011-05-04 įsigijo mobilaus ryšio telefoną „Samsung S5230“ pateikdamas savo asmens tapatybės kortelę (2 t., 73-76 b. l.), ir UAB „Adverto“ pateikta informacija, kad 2011-05-09 A. J. pateikdamas savo asmens tapatybės kortelę užstatė mobilaus ryšio telefoną „Samsung J600“ (2 t., 87 b. l.). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas, priimdamas šį nuosprendį, vadovaujasi galutiniais A. J. parodymais, duotais akistatos su A. D. metu. Nors A. D. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad norėtų užduoti A. J. klausimų, tačiau paminėtina, kad jis juos galėjo užduoti akistatos su A. J. metu, tačiau šia teise nepasinaudojo. Liudytoja apklausta D. B., vykdžiusi A. J. apklausas, taip pat atlikusi minėtą A. D. ir A. J. akistatą, parodė, kad A. J. į apklausas atvykdavo blaivus, parodymus davė savo noru, geranoriškai, akistatos metu jis taip pat buvo blaivus. Akistatos metu nebuvo jokio spaudimo, dalyvavo advokatai. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad A. J. akistatos su A. D. metu A. J. ir A. D. parodymais, kuriais jis sutiko su A. J. parodymais, netikėti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į minėtus duomenis, A. D. atsisakymą duoti parodymus teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybos poziciją ir daro išvadą, kad A. D. kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais. Iš įrodymų visumos teismas sprendžia, kad A. D., rasdamas A. J. pasą prie „Auksinio berniuko“ ir nenunešdamas jo atitinkamoms valstybės institucijoms, minėtą pasą įgijo neteisėtai, be to, jį neturėdamas teisėto pagrindo laikė, gabeno su savimi ir, pateikdamas UAB „Bitė Lietuva“ salono darbuotojui panaudojo. Atlikdamas minėtus veiksmus A. D. suvokė, jog neteisėtai įgijo, gabeno ir panaudojo pasą, išduotą A. J. vardu, ir taip norėjo veikti, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog A. D. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį, kaip neteisėtas dokumento įgijimas, gabenimas ir panaudojimas.
Teismas, įvertinęs liudytojos D. B. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – akistatos, nukentėjusiojo A. J., įtariamojo A. D. apklausos protokoluose, UAB „Bitė Lietuva“ pateiktuose dokumentuose, ekspertizės akte užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog A. D. 2011 m. balandžio 14 d., tiksliu tyrimo metu nenustatytu laiku, Radviliškyje, UAB „Bitė Lietuva“ prekybos salone, esančiame Gedimino g. 42, Šiauliuose, darbuotojai pateikdamas A. J. vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), ir sudarydamas sutartį bei įgydamas mobiliojo ryšio telefoną „Nokia NC5” 699 Lt vertės, apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „Bitė Lietuva” priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia NC5” 699 Lt vertės, viso savo naudai įgijo svetimo turto už 699 Lt. Nors teisiamojo posėdžio metu A. D. atsisakė duoti parodymus dėl nusikalstamų veikų, kurios yra susijusios su A. J. asmens dokumentu – pasu, motyvuodamas tuo, kad posėdyje nedalyvauja pats nukentėjusysis, kad jis negali jam užduoti klausimus, tačiau iš jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (2 t., 133-134, 137-138, 145-146 b. l.) matyti, kad, radęs A. J. vardu išduotą pasą, jį nusinešė į UAB „Bitė Lietuva“ saloną, esantį Radviliškyje, kur A. J. vardu, pasinaudodamas jo pasu, ir pateikdamas save kaip A. J., suklaidino mobilaus ryšio operatoriaus salono darbuotoją, A. J. vardu pasirašė atitinkamus dokumentus ir paėmė vieną mobilaus ryšio telefoną „Nokia“. Be to, jis savo nusikalstamą veiką baigė, nes niekieno nesulaikytas įgijęs svetimu vardu turtą – mobilaus ryšio telefoną - pasišalino iš minėto salono ir tokiu būdu įgijo minėtą svetimą turtą, t.y., turėjo galimybę juo disponuoti pagal savo valią, jį pardavė nepažįstamam asmeniui už 250 Lt, o už parduotą mobilaus ryšio telefoną gautas lėšas panaudojo savo reikmėms tenkinti. Kad A. D. UAB „Bitė Lietuva“ pateiktus dokumentus pasirašė A. J. vardu ir pateikdamas A. J. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – pasą, patvirtina ir ekspertizės aktas (4 t., 177-180 b. l.), ekspertizės akto A. D. neginčijo, neprašė paskirti pakartotinės ekspertizės, teismas eksperto kompetencija pateikti ekspertizės aktą neabejoja. Atsižvelgiant į minėtus duomenis, A. D. atsisakymą duoti parodymus teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybos poziciją ir daro išvadą, kad A. D. kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad A. D., pasinaudodamas apgaule, UAB „Bitė Lietuva“ salone pateikė A. J. vardu išduotą pasą, pasirašė jam pateiktuose dokumentuose A. J. vardu ir savo naudai įgijo svetimą UAB „Bitė Lietuva“ priklausantį turtą. Atlikdamas minėtus veiksmus A. D. suvokė, jog pasinaudodamas apgaule, suklaidinęs UAB „Bitė Lietuva“ salono darbuotoją, neteisėtai, o būtent pasinaudodamas A. J. vardu išduotu pasu, pasirašė atitinkamus dokumentus A. J. vardu ir tokiu būdu A. D. įgijo galimybe disponuoti svetimu UAB „Bitė Lietuva“ priklausančiu turtu – mobilaus ryšio telefonu „Nokia C5“, numatė, kad dėl tokių jo nusikalstamų veiksmų civiliniam ieškovui bus padaryta žala, ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog A. D. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, kaip sukčiavimas.
Kaltinamojo A. D. veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarytos vieninga tyčia, tais pačiais vienarūšiais veiksmais, tuo pačiu metu, todėl sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.
Teismas, įvertinęs liudytojos D. B. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – akistatos, nukentėjusiojo A. J., įtariamojo A. D. apklausos protokoluose, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, UAB „Adverto“ pateiktuose dokumentuose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog A. D., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, bet ne vėliau kaip 2011-04-12, Šiaulių mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo fizinio asmens dokumentą - A. J. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė, gabeno su savimi fizinio asmens dokumentą - A. J. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) iki AB „Lietuvos radijo ir televizijos centro“ Šiaulių regiono pardavimo skyriaus, esančio Tilžės g. 157, Šiauliuose, kol 2011-04-15, tiksliu tyrimo metu nenustatytu laiku, pateikė A. J. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Lietuvos radijo ir televizijos centro“ Šiaulių regiono pardavimo skyriaus darbuotojui, sudarė elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį Nr. SML001467 tikslu įsigyti nešiojamą kompiuterį „UMID Mbook M1“, tai yra, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo fizinio asmens dokumentą. Nors teisiamojo posėdžio metu A. D. atsisakė duoti parodymus dėl nusikalstamų veikų, kurios yra susijusios su A. J. asmens dokumentu – pasu, motyvuodamas tuo, kad posėdyje nedalyvauja pats nukentėjusysis, kad jis negali jam užduoti klausimus, tačiau iš jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (2 t., 133-134, 137-138, 145-146 b. l.) matyti, kad A. J. vardu išduotą pasą jis rado prie „Auksinio berniuko“ 2011 m. balandžio mėnesio pradžioje, kad minėto asmens dokumento nenunešė atitinkamoms valstybės institucijoms, o su juo nuėjo į „Mezon“ saloną, esantį Tilžės g. 157, Šiauliai, kur, pateikęs A. J. pasą, pasirašė sutartį ir pasiėmė nešiojamą kompiuterį su internetu. Nešiojamas kompiuteris buvo mažas, atlenkiamas, baltos spalvos, modelio neprisimena. Paminėtina, kad nukentėjusiojo A. J. paso praradimo aplinkybės yra prieštaringos – A. J. iš pradžių įtarė, kad jo pasą pavogė jo draugai A. ar M., vėliau prisiminė, kad į jo namus dar buvo užėjęs jo pažįstamas A., kurį taip pat įtarė pavogus pasą, po to nurodė, kad jis pats galėjo pasą išmesti į šiukšlių konteinerį, nes pasas buvo padėtas prie dokumentų, kuriuos vieną dieną tvarkė ir metė į šiukšliadėžę (2 t., 107-108, 110-111, 115-116, 117-118 b. l.). Galutiniai A. J. parodymai buvo duoti akistatos su A. D. metu, kurios metu jis nurodė, kad ne A. D. paėmė jo pasą, nes tuo metu, kai susitiko su A. D., jis jau buvo praradęs pasą, kad tuo metu jis kartu su A. D. nešė į lombardą mobilaus ryšio telefoną, kurį užstatė pasinaudodamas savo asmens tapatybės kortele (2 t., 125-126 b. l.). Minėtas aplinkybes patvirtina duomenys, gauti iš UAB „Omnitel“, t.y., kad A. J. 2011-05-04 įsigijo mobilaus ryšio telefoną „Samsung S5230“, pateikdamas savo asmens tapatybės kortelę (2 t., 73-76 b. l.), ir UAB „Adverto“ pateikta informacija, kad 2011-05-09 A. J., pateikdamas savo asmens tapatybės kortelę, užstatė mobilaus ryšio telefoną „Samsung J600“ (2 t., 87 b. l.). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas, priimdamas šį nuosprendį, vadovaujasi galutiniais A. J. parodymais, duotais akistatos su A. D. metu. Nors A. D. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad norėtų užduoti A. J. klausimų, tačiau paminėtina, kad jis juos galėjo užduoti akistatos su A. J. metu, tačiau šia teise nepasinaudojo. Liudytoja apklausta D. B., vykdžiusi A. J. apklausas, taip pat atlikusi minėtą A. D. ir A. J. akistatą, parodė, kad A. J. į apklausas atvykdavo blaivus, parodymus davė savo noru, geranoriškai, akistatos metu jis taip pat buvo blaivus. Akistatos metu nebuvo jokio spaudimo, dalyvavo advokatai. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad A. J. akistatos su A. D. metu A. J. ir A. D. parodymais, kuriais jis sutiko su A. J. parodymais, netikėti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į minėtus duomenis, A. D. atsisakymą duoti parodymus teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybos poziciją ir daro išvadą, kad A. D. kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais. Iš įrodymų visumos teismas sprendžia, kad A. D., rasdamas A. J. pasą prie „Auksinio berniuko“ ir nenunešdamas jo atitinkamoms valstybės institucijoms, minėtą pasą įgijo neteisėtai, be to, jį neturėdamas teisėto pagrindo jį laikė, gabeno su savimi ir, pateikdamas AB „Lietuvos radijo ir televizijos centro“ salono darbuotojui, panaudojo. Atlikdamas minėtus veiksmus A. D. suvokė, jog neteisėtai įgijo, gabeno ir panaudojo pasą, išduotą A. J. vardu, ir taip norėjo veikti, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog A. D. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį, kaip neteisėtas dokumento įgijimas, gabenimas ir panaudojimas.
Teismas, įvertinęs liudytojos D. B. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – akistatos, nukentėjusiojo A. J., įtariamojo A. D. apklausos protokoluose, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ pateiktuose dokumentuose, ekspertizės akte užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog A. D. 2011 m. balandžio 15 d., tiksliu tyrimo metu nenustatytu laiku, Šiauliuose, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centro“ Šiaulių regiono pardavimo skyriaus, esančio Tilžės g. 157, Šiauliuose, darbuotojai pateikdamas A. J. vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir sudarydamas elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį Nr. SML001467 bei įgydamas nešiojamą kompiuterį „UMID Mbook M1“ 1999 Lt vertės, apgaule savo naudai įgijo svetimą AB „Lietuvos radijo ir televizijos centrui“ priklausantį turtą – nešiojamą kompiuterį „UMID Mbook M1“ 1999 Lt vertės, viso savo naudai įgijo svetimo turto už 1999 Lt. Nors teisiamojo posėdžio metu A. D. atsisakė duoti parodymus dėl nusikalstamų veikų, kurios yra susijusios su A. J. asmens dokumentu – pasu, motyvuodamas tuo, kad posėdyje nedalyvauja pats nukentėjusysis, kad jis negali jam užduoti klausimus, tačiau iš jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (2 t., 133-134, 137-138, 145-146 b. l.) matyti, kad, radęs A. J. vardu išduotą pasą, jį nusinešė į „Mezon“ saloną, esantį Tilžės g. 157, Šiauliai, kur, pateikęs A. J. pasą, suklaidindamas salono darbuotoją, pasirašė sutartį A. J. vardu ir pasiėmė nešiojamą kompiuterį su internetu. Be to, jis savo nusikalstamą veiką baigė, nes niekieno nebuvo sulaikytas, įgijęs svetimu vardu turtą – nešiojamą kompiuterį su internetu - pasišalino iš minėto salono ir tokiu būdu įgijo minėtą svetimą turtą, t.y., turėjo galimybę juo disponuoti pagal savo valią, jį nunešė į lombardą ir ten užstatė už 350 Lt, o už užstatytą nešiojamą kompiuterį gautas lėšas panaudojo savo reikmėms tenkinti. Kad A. D. AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ pateiktus dokumentus pasirašė A. J. vardu ir pateikdamas A. J. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – pasą, patvirtina ir ekspertizės aktas (4 t., 177-180 b. l.), ekspertizės akto A. D. neginčijo, neprašė paskirti pakartotinės ekspertizės, teismas eksperto kompetencija pateikti ekspertizės aktą neabejoja. Atsižvelgiant į minėtus duomenis, A. D. atsisakymą duoti parodymus teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybos poziciją ir daro išvadą, kad A. D. kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad A. D., pasinaudodamas apgaule, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ salone pateikė A. J. vardu išduotą pasą, pasirašė jam pateiktuose dokumentuose A. J. vardu ir savo naudai įgijo svetimą AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ priklausantį turtą. Atlikdamas minėtus veiksmus, A. D. suvokė, jog pasinaudodamas apgaule, suklaidinęs AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ salono darbuotoją, neteisėtai, o būtent pasinaudodamas A. J. vardu išduotu pasu, pasirašė atitinkamus dokumentus A. J. vardu ir tokiu būdu A. D. įgijo galimybe disponuoti svetimu AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ priklausančiu turtu – nešiojamu kompiuteriu „UMID Mbook M1“, numatė, kad dėl tokių jo nusikalstamų veiksmų civiliniam ieškovui bus padaryta žala, ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog A. D. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, kaip sukčiavimas.
Kaltinamojo A. D. veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarytos vieninga tyčia, tais pačiais vienarūšiais veiksmais, tuo pačiu metu, todėl sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.
Paminėtina, kad nors A. D. iš įvairių mobilaus ryšio operatorių salonų įsigydamas mobilaus ryšio telefonus bei iš AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ salono įsigydamas nešiojamą kompiuterį panaudojo tą patį A. J. priklausantį pasą, kad nusikalstamų veikų padarymo modeliai yra panašūs, tačiau nusikalstamos veikos nelaikytinos tęstine veika, nes turtas priklausė skirtingiems savininkams, nusikaltimo dalyką sudarė skirtingos prekės, nusikaltimai padaryti skirtingose vietose, skirtingu laiku, be to, nenustatyta, kad visus nusikaltimus sietų vieningas nuteistojo sumanymas. Taigi nepaisant to, kad visų veikų padarymas turi tam tikrų bendrų bruožų, šiuo konkrečiu atveju juos nusveria visuma šioms veikoms būdingų skirtumų. Panašios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartis Nr. 2K-307/2007).
Teismas, įvertinęs kaltinamųjų A. D., V. P. ir I. E. parodymus, nukentėjusiojo T. U., liudytojo V. B. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros, daiktų, dokumentų pateikimo, daiktų ir kitų objektų pateikimo atpažinti, vaizdo įrašo apžiūros, akistatų, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, įtariamojo A. D. apklausos protokoluose, asmens dokumento išraše užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog V. P. ir I. E., veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, bet ne vėliau kaip 2011-06-16, Šiaulių mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, V. P. ir I. E. prie Talšos ežero radus ir paėmus T. U. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu neturint teisėto pagrindo jiems įgijus fizinio asmens dokumentą, bei V. P. ir I. E. tęsiant savo nusikalstamą veiką, veikiant vieninga tyčia, neturint teisėto pagrindo, jie laikė, gabeno su savimi fizinio asmens dokumentą - T. U. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. birželio 16 d., kol Šiaulių mieste mados ir laisvalaikio centre „Saulės miestas“, Tilžės g. 109, esančioje alaus darykloje - restorane „Bravarija“ T. U. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė A. D. Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo teisiamojo posėdžio metu V. P. ir I. E. kaltais prisipažino, jie nesutiko tik su tuo, kad pasikėsino apgaule kartu su A. D. įgyti svetimą turtą. V. P. teigė, kad T. U. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę rado su I. E. bežvejodami prie Talšos ežero, ji buvo juodoje ar mėlynoje rankinėje. Kadangi joje nieko gero nebuvo – išmetė. Po to išsikalbėjo su A. D. apie radinį ir jis paprašė ją jam atnešti. V. P. grįžo ir pasiėmė rankinę su joje buvusiais daiktais ir atnešė A. D. į kavinę „Bravarija“. A. D., paimdamas svetimą asmens tapatybės kortelę, pasakė, kad ji jam nereikalinga, kad ją išmes arba atiduos žmogui, kuri jam priklauso ir kurį jis pažįsta, o rankinės nenunešė policijai dėl to, kad bijojo, jog bus apkaltintas vagyste. I. E. davė parodymus, kurie yra analogiški V. P. parodymams. V. P. ir I. E. žinojo, kad rasta ir A. D. atnešta asmens tapatybės kortelė yra svetima, t.y., išduota T. U. vardu, nei vienam iš jų nepriklausė ir nebuvo nei vieno iš jų nuosavybe, kad pagal įstatymus privaloma ją perduoti atitinkamoms valstybės institucijoms, tačiau V. P. jos nenunešė ir neatidavė atitinkamoms institucijoms, nes teigė, kad bijojo, jog jį apkaltins rankinės vagyste (A. D. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jam pats V. P. papasakojo, kad matė, kaip vieną žmogų būnant prie Talšos ežero apiplėšė, o jis su I. E. tą rankinę iš plėšiko atėmė, tačiau kažkodėl negrąžino savininkui, o atidavė A. D. (1 t., 105-107 b. l.), be to, T. U. ir V. B. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad iš T. U. rankinę atėmė kažkokie vaikinai, kurių buvo 2-3), I. E. nepaaiškino, kodėl nenunešė asmens tapatybės kortelės atitinkamoms valstybės institucijoms, jam A. D. pinigų už asmens tapatybės kortelę nežadėjo. Tačiau pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu atliekant akistatą tarp A. D. ir I. E. (1 t., 138 b. l.), kaltinamieji pateikė kitokius nusikalstamos veikos motyvus, t.y., kad A. D. atskleidė V. P. ir I. E., kad ketina asmens tapatybės kortele pasinaudoti, t.y., sudaryti sutartį ir pasiimti kortelės pagalba mobilaus ryšio telefoną, kurį pardavus, žadėjo pinigus pasidalinti. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamųjų parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu yra prieštaringi, nenuoseklūs, neišsamūs, kad nukentėjusiojo ir liudytojų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra neprieštaringi, nuoseklūs, išsamūs, analogiški, atitinka kitus byloje esančius įrodymus, todėl kaltinamųjų teiginį, kad neva A. D. pasakė, kad pažįsta T. U., kuriam ketina grąžinti asmens tapatybės kortelę, taip pat V. P. teiginį, kad nenunešė asmens tapatybės kortelės policijai, nes bijojo, kad bus apkaltintas vagyste, I. E. teiginį, kad neva jam A. D. nežadėjo pinigų už asmens tapatybės kortelę, vertintini kritiškai, kaip kaltinamųjų pasirinkta gynybos pozicija ir atmestini. Atsižvelgiant į įrodymų visumą, darytina išvada, kad V. P. su I. E. atliko šiuos nusikalstamus veiksmus: įgijo, laikė, gabeno ir perdavė svetimą asmens tapatybės kortelę A. D. Atlikdami minėtus veiksmus V. P. ir I. E. suvokė, jog neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno asmens tapatybės kortelę, išduotą T. U. vardu, bei perdavė ją A. D., ir taip norėjo veikti, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Paminėtina, kad V. P. ir I. E., veikdami bendrais tyčiniais veiksmais, V. P. užsiminus A. D., kad rado svetimą asmens tapatybės kortelę, o A. D. paprašius ją atnešti, po to V. P. ir I. E. paėmus svetimą asmens tapatybės kortelę ir nunešus bei perdavus ją A. D., veikė kartu bei pritarė vienas kito veiksmams, suvokė savo veiksmų bendrumą, todėl abu atliko vykdytojų vaidmenis ir veikė bendrininkų grupe. Teismas, įvertinęs kaltinamųjų objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, nustatytą bendrininkavimo požymį, pripažįsta, jog V. P. ir I. E. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį, kaip neteisėtas dokumento įgijimas, gabenimas ir panaudojimas.
Teismas, įvertinęs kaltinamųjų A. D., V. P. ir I. E. parodymus, nukentėjusiojo T. U., liudytojo V. B. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros, daiktų, dokumentų pateikimo, daiktų ir kitų objektų pateikimo atpažinti, vaizdo įrašo apžiūros, akistatų, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, įtariamojo A. D. apklausos protokoluose, asmens dokumento išraše užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog A. D. 2011 m. birželio 16 d. apie 14.00 val., Šiaulių mieste, mados ir laisvalaikio centre „Saulės miestas“, esančio Tilžės g. 109, patalpose esančioje alaus darykloje - restorane „Bravarija“ iš V. P. ir I. E., neturėdamas teisėto pagrindo, neteisėtai įgijo fizinio asmens dokumentą - T. U. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, neturėdamas teisėto pagrindo, ne vėliau kaip iki 2011-06-16, 14.30 val., laikė ir gabeno su savimi fizinio asmens dokumentą - T. U. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kol 2011-06-16 apie 14.30 val., minėtą dokumentą pateikė prekybos salono UAB „Tele2“ darbuotojui, norėdamas įsigyti mobilaus ryšio telefoną su sutartimi, tokiu būdu, neturėdamas teisėto, pagrindo panaudojo svetimą asmens dokumentą. Nors teisiamojo posėdžio metu tiek A. D., tiek V. P. ir I. E. dėl šios nusikalstamos veikos kaltais prisipažino visiškai, tačiau jų parodymai dėl esminių aplinkybių išsiskyrė. A. D. teigė, kad jis sužinojęs, jog V. P. ir I. E. rado asmens tapatybės kortelę, paprašė V. P. ją parodyti ir gal ir sakė, kad pažįsta T. U., tuo metu buvo neblaivus, tačiau jis T. U. nepažįsta. Po to paprašė ją jam atiduoti, o jis perduos žmogui, kuriam ji priklauso. V. P. teigė, kad T. U. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę rado su I. E. bežvejodami prie Talšos ežero, ji buvo juodoje ar mėlynoje rankinėje. Kadangi joje nieko gero nebuvo – išmetė. Po to išsikalbėjo su A. D. apie radinį ir jis paprašė ją jam atnešti. V. P. grįžo ir pasiėmė rankinę su joje buvusiais daiktais ir atnešė A. D. į kavinę „Bravarija“. A. D., paimdamas svetimą asmens tapatybės kortelę, pasakė, kad ji jam nereikalinga, kad ją išmes arba atiduos žmogui, kuri jam priklauso ir kurį jis pažįsta, o rankinės nenunešė policijai dėl to, kad bijojo, jog bus apkaltintas vagyste. I. E. davė parodymus, kurie yra analogiški V. P. parodymams. A. D. žinojo, kad V. P. ir I. E. rasta ir jam atnešta asmens tapatybės kortelė yra svetima, t.y., išduota T. U. vardu, jam nepriklausė ir nebuvo jo nuosavybė, kad pagal įstatymus privaloma ją perduoti atitinkamoms valstybės institucijoms, tačiau A. D. jos neperdavė tikėdamasis ja pasinaudoti, apgaule svetimu vardu įgydamas mobilaus ryšio telefoną, jį parduodamas ir taip gaudamas piniginių lėšų savo reikmėms. Teisme jis tvirtino, jog to nesakė V. P. ir I. E.. Tačiau pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu atliekant akistatą tarp A. D. ir I. E. (1 t., 138 b. l.), kaltinamieji pateikė kitokius nusikalstamos veikos motyvus, t.y., kad A. D. atskleidė V. P. ir I. E., kad ketina asmens tapatybės kortele pasinaudoti, t.y., sudaryti sutartį ir pasiimti kortelės pagalba mobilaus ryšio telefoną, kurį pardavus, žadėjo pinigus pasidalinti. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamųjų parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu yra prieštaringi, nenuoseklūs, neišsamūs, kad nukentėjusiojo ir liudytojų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra neprieštaringi, nuoseklūs, išsamūs, analogiški, atitinka kitus byloje esančius įrodymus, todėl kaltinamųjų teiginį, kad neva A. D. pasakė, kad pažįsta T. U., kuriam ketina grąžinti asmens tapatybės kortelę, taip pat V. P. teiginį, kad nenunešė asmens tapatybės kortelės policijai, nes bijojo, kad bus apkaltintas vagyste, I. E. teiginį, kad neva jam A. D. nežadėjo pinigų už asmens tapatybės kortelę, vertintini kritiškai, kaip kaltinamųjų pasirinkta gynybos pozicija ir atmestini. Atsižvelgiant į įrodymų visumą, darytina išvada, kad A. D. atliko šiuos nusikalstamus veiksmus: įgijo, laikė, gabeno ir panaudojo įgytą svetimą asmens tapatybės kortelę ją pateikdamas UAB „Tele2“ salono darbuotojai. Atlikdamas minėtus veiksmus, A. D. suvokė, jog neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno svetimą asmens tapatybės kortelę, išduotą T. U. vardu, bei panaudojo ją pateikdamas UAB „Tele2“ salono darbuotojai, ir taip norėjo veikti, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog A. D. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį, kaip neteisėtas dokumento įgijimas, gabenimas ir panaudojimas.
Teismas, įvertinęs kaltinamųjų A. D., V. P. ir I. E. parodymus, nukentėjusiojo T. U., liudytojų V. B., E. Č., A. P., K. P. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros, daiktų, dokumentų pateikimo, daiktų ir kitų objektų pateikimo atpažinti, vaizdo įrašo apžiūros, akistatų, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, įtariamojo A. D. apklausos protokoluose, asmens dokumento išraše užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog A. D., veikdamas kartu su V. P. ir I. E., bendrais tyčiniais veiksmais, 2011 m. birželio 16 d. apie 14.00 val., Šiaulių mieste, mados ir laisvalaikio centre „Saulės miestas“, esančiame Tilžės g. 109, Šiauliuose, pasikėsino apgaule savo, V. P. ir I. E. naudai įgyti svetimą turtą, o būtent, pateikdamas UAB „Tele2“ salono darbuotojui T. U. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir bandydamas sudaryti sutartį bei įgyti mobiliojo ryšio telefoną “Nokia C5” 509 Lt vertės, apgaule pasikėsino įgyti svetimą UAB “Tele2” priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną “Nokia C5” 509 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo dėl jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes A. D. buvo sulaikytas mados ir laisvalaikio centro “Saulės miestas” apsaugos darbuotojo. Byloje nustatyta, kad A. D. neteisėtai iš V. P. ir I. E. įgijo, laikė ir gabeno svetimą T. U. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. A. D. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis turėjo išankstinį sumanymą pasinaudoti svetima asmens tapatybės kortele, ją pateikdamas mobilaus ryšio operatoriaus salone dirbančiam asmeniui, nes pamatęs asmens tapatybės kortelėje esančią asmens – T. U. nuotrauką nusprendė, kad jis yra panašus į nukentėjusįjį. Be to, jis suprato, kad mobilaus ryšio operatoriaus salone dirbančiam asmeniui pateikdamas minėtą asmens tapatybės kortelę, jis suklaidintų minėtą darbuotoją ir jam pasirašius, kaip asmens tapatybės kortelės savininkui atitinkamuose dokumentuose, bus perduotas svetimas mobilaus ryšio operatoriui priklausantis turtas, jis žinojo, jog neketina vykdyti sutartyse nustatytų įsipareigojimų, t.y., apmokėti už suteiktas paslaugas bei mobilaus ryšio telefoną, kad minėtą mobilaus ryšio telefoną parduos ir gaus už jį pinigus. Tačiau A. D. neigė apie tokius savo ketinimus pranešęs nusikalstamos veikos bendrininkams. V. P. ir I. E. abu teigė, kad nežinojo, kam buvo reikalinga svetima asmens tapatybės kortelė A. D., neigė savo kaltę, teigė, kad A. D. žadėjo minėtą asmens tapatybės kortelę perduoti jos savininkui. Tačiau pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu atliekant akistatą tarp A. D. ir I. E. (1 t., 138 b. l.), kaltinamieji pateikė kitokius nusikalstamos veikos motyvus, t.y., kad A. D. nurodė, jog nusikalstamos veikos bendrininkams atskleidė, jog ketina asmens tapatybės kortele pasinaudoti neteisėtai, t.y., sudaryti sutartį ir pasiimti kortelės pagalba mobilaus ryšio telefoną, kurį pardavus, žadėjo pinigus su visais pasidalinti. Kad kaltinamieji turėjo tyčią apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ir vėliau jį pardavus gautus pinigus pasidalinti, patvirtina taip pat vaizdo įrašas (1 t., 47-55 b. l.), iš kurio matyti, kad bendrininkai ne tik gėrė alkoholį kartu kavinėje „Bravarija“, kur buvo perduota asmens tapatybės kortelė, bet po to kartu dar ir vaikščiojo po prekybos ir pramogų centrą „Saulės miestas“, buvo nuėję į autobusų stotį, be to, kartu ėjo į tualetą, o vėliau kartu ėjo link UAB ‚Tele2“ priklausančio salono, kur V. P. atsisėdo ant suoliuko prie įėjimo į minėtą saloną, o A. D. ir I. E. kartu užėjo į minėtą saloną. Neįtikinamai atrodo kaltinamųjų versijos, kad neva V. P. nėjo į saloną dėl to, kad laukė savo draugo vardu Andrius, kurio nei pavardės, gyvenamosios vietos, telefono numerio nurodyti, nei jo apibūdinti negalėjo, bei I. E. versija, kad jis ėjo į saloną kartu su A. D. tik tam, kad apžiūrėtų mobilaus ryšio telefonus ir išsirinktų vieną, kurio prašys mamą jam padovanoti, nes iš A. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t., 105-107 b. l.) matyti, kad jie visi susitarė, kad A. D. su svetima asmens tapatybės kortele paims mobilaus ryšio telefoną, kurį pardavus pinigus pasidalins, kad jis kartu su I. E. išsirinko mobilaus ryšio telefoną būtent „Nokia C5“, kurį bandė paimti, pasirašydamas sutartį. Be to, kad darant nusikalstamą veiką buvo ne vienas asmuo, patvirtina ir liudytojo A. P. parodymai, kur jis nurodė, jog tik sulaikius A. D., įtariamą darantį nusikaltimą, buvo peržiūrėti vaizdo kamerų užfiksuoti įrašai ir buvo pastebėta, kad salone buvo ne tik A. D., bet su juo atėjo ir buvo dar vienas vaikinas, kuris stovėjo toliau nuo to A. D., o paskui pasitraukė parduotuvėje link vitrinų, į dešinę pusę, todėl iš pradžių niekas nepagalvojo, kad jie atėjo kartu ir to antro vaikino nesulaikė. Liudytojo A. P. žodžius patvirtina teisme peržiūrėtas vaizdo įrašas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamųjų parodymai, duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu yra prieštaringi, nenuoseklūs, neišsamūs, kad nukentėjusiojo T. U. ir liudytojų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra neprieštaringi, nuoseklūs, išsamūs, analogiški, atitinka kitus byloje esančius įrodymus, todėl kaltinamųjų teiginys, kad neva A. D. pasakė, kad pažįsta T. U., kuriam ketina grąžinti asmens tapatybės kortelę, kad neva A. D. nepasakė, kad pasinaudojęs svetima asmens tapatybės kortele paims mobilaus ryšio telefoną, kurį pardavus pinigus pasidalins, vertintini kritiškai, kaip kaltinamųjų pasirinkta gynybos versija, ir atmestini. Atlikdami minėtus veiksmus A. D., V. P. ir I. E. suvokė, jog pasinaudojant apgaule, suklaidinant UAB „Tele2“ salono darbuotoją, neteisėtai, o būtent pasinaudojant T. U. vardu išduota asmens tapatybės kortele, bus pasirašyti atitinkami dokumentai ir A. D. bus perduotas svetimas UAB „Tele2“ priklausantis turtas – mobilaus ryšio telefonas „Nokia C5“, ir jie įgis galimybę minėtu svetimu turtu disponuoti, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių, nes A. D. buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo, bei numatė, kad dėl jų veiksmų civilinis ieškovas patirs turtinę žalą, ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). A. D., V. P. ir I. E., būdami iš anksto susitarę dėl savo veiksmų, V. P. užsiminus A. D., kad rado svetimą asmens tapatybės kortelę, o A. D. paprašius ją atnešti, po to V. P. ir I. E. paėmus svetimą asmens tapatybės kortelę ir nunešus bei perdavus ją A. D., po ko A. D. pasikėsinus panaudoti jam duotą svetimą asmens tapatybės kortelę, o V. P. ir I. E. pritarus, veikė kartu bei pritarė vienas kito veiksmams, suvokė savo veiksmų bendrumą, todėl visi atliko vykdytojų vaidmenis ir veikė bendrininkų grupe. Teismas, įvertinęs kaltinamųjų objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, nustatytą bendrininkavimo požymį, pripažįsta, jog A. D., V. P. ir I. E. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, kaip pasikėsinimas sukčiauti.
Kaltinamojo A. D. veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarytos vieninga tyčia, tais pačiais vienarūšiais veiksmais, tuo pačiu metu, todėl sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.
Pastebėtina, kad kaltinamajame akte yra keletas netikslumų- rašybos ir skaičiavimo apsirikimų, o būtent: nurodytas netinkamas prekybos centro „Akropolis“ adresas – nurodyta Aido g. 6, Šiauliai, o yra Aido g. 8, Šiauliai, suklysta paskaičiuojant 2011-04-12 A. D. paimtų mobilaus ryšio telefonų iš UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“ bendra vertė – nurodyta 3035 Lt, o turėtų būti 2535 Lt, suklysta nurodant 2011-04-14 iš UAB „Bitė Lietuva“ A. D. paimto mobilaus ryšio telefono vertė – nurodyta 500 Lt, o vertė yra 699 Lt (2 t., 53 b. l.), suklysta nurodant nešiojamojo kompiuterio vertę – nurodyta 1998 Lt, o yra 1999 Lt (2 t., 99 b. l.). Minėtos aplinkybės nelaikytinos esminėmis, todėl teismas ištaiso rašybos ir skaičiavimo apsirikimus, kurie nekeičia kaltinimo esmės ir veikų kvalifikavimo bei tikslina, kad prekybos centro „Akropolis“ adresas – Aido g. 8, Šiauliai, 2011-04-12 A. D. paimtų mobilaus ryšio telefonų iš UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“ bendra vertė – 2535 Lt, 2011-04-14 iš UAB „Bitė Lietuva“ A. D. paimto mobilaus ryšio telefono vertė – 699 Lt, nešiojamojo kompiuterio vertė – nurodyta 1999 Lt.
Skirdamas A. D. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, nustatytą bendrininkavimo požymį, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. A. D., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė 4 nesunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, iš kurių 3 yra baigti, o 1 nutrūko pasikėsinimo stadijoje, ir 4 apysunkius nusikaltimus, numatytus 302 straipsnio 1 dalyje, veikos baigtos. 2011-06-16 nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje, kaltinamajam A. D. atliekant vykdytojo veiksmus – tiesiogiai realizuojant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, kurias padarė 2011-06-16, kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl nusikalstamų veikų, padarytų 2011-04-12, 2011-04-14, 2011-04-15, nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarytos 2011-06-16, pripažintina tai, kad jis ją padarė veikdamas bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl kitų veikų nenustatyta.
Kaltinamasis A. D. teistas 9 kartus, nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus (2 t., 153-157, 162-169, 171-179 b. l., 3 t., 129-134, 157-160 b. l., 4 t., 148-154 b. l.), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi pripažintinas recidyvistu. Administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (2 t., 185-196 b. l.), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (2 t., 197, 198 b. l.), jo vardu registruoto kilnojamojo turto nėra (2 t., 199 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre yra, diagnozės: emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, kita psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį (3 t., 2 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre lankėsi, diagnozė – emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (3 t., 4 b. l.), iš specialisto išvados matyti, kad A. D. ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (3 t., 5-6 b. l.).
Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsniu, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus tai, kad kaltinamasis nuolat daro nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nusikaltimai, už kuriuos skiriamos bausmės šiuo nuosprendžiu, taipogi susiję su svetimo turto įgijimu, todėl kaltinamajam už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, skirtinos bausmės – laisvės atėmimas, kurių terminas nustatytinas mažesnis nei straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (3 veikos) ir 302 straipsnio 1 dalyje (3 veikos) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje bei 302 straipsnio 1 dalyje, subendrintinos apėmimo būdu, o vėliau subendrintinos tarpusavyje iš dalies sudedant, o būtent prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinė bausmė paskirtina laisvės atėmimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-08-08 nuosprendžiu ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-06-15 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, subendrintomis 2013-02-28 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi, prie griežtesnės 2013-02-28 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtos bausmės 3 metų 10 mėnesių pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinę bausmę paskiriant – laisvės atėmimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytina pagal 2013-02-28 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartį iki 2013-04-29 atlikta bausmė.
Ikiteisminio tyrimo metu A. D. kardomoji priemonė nebuvo paskirta. Šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau kaltinamajam A. D. iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirtina kardomoji priemonė- suėmimas.
Skirdamas V. P. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į nustatytą bendrininkavimo požymį, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. V. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė 1 nesunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, tačiau veikos nebaigė, ji nutrūko pasikėsinimo stadijoje, ir 1 apysunkį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, veika baigta. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padaryta veikiant bendrininkų grupėje, kaltinamajam V. P. atliekant vykdytojo veiksmus – tiesiogiai realizuojant nusikaltimo objektyviuosius požymius. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, pripažintina tai, kad jis veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta.
Kaltinamasis V. P. teistas 6 kartus, nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus (2 t., 12-16, 18-36 b. l.), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi pripažintinas recidyvistu. Administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (3 t., 40-41 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados charakterizuojamas neigiamai (3 t., 39 b. l.), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (3 t., 42, 43 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre neįrašytas (3 t., 46 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (3 t., 45 b. l.).
Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsniu, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus tai, kad kaltinamasis nuolat daro nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nusikaltimai, už kuriuos skiriamos bausmės šiuo nuosprendžiu, taipogi susiję su svetimo turto įgijimu, todėl kaltinamajam už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, skirtinos bausmės – laisvės atėmimas, kurių terminas nustatytinas mažesnis nei straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, paskirtą už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, ir galutinė bausmė paskirtina laisvės atėmimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2011-12-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 4 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 2011-12-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytina pagal 2011-12-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį iki 2013-04-29 atlikta bausmė.
Kaltinamajam V. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 180 b. l.). Jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo keistina į suėmimą.
Skirdamas I. E. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į nustatytą bendrininkavimo požymį, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XI skyriaus „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“ nustatytus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės pagrindus, nes nusikalstamas veikas jis padarė būdamas nepilnametis. I. E., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė 1 nesunkų nusikaltimų, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, tačiau veikos nebaigė, ji nutrūko pasikėsinimo stadijoje, ir 1 apysunkį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, veika baigta. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padaryta veikiant bendrininkų grupėje, kaltinamajam I. E. atliekant vykdytojo veiksmus – tiesiogiai realizuojant nusikaltimo objektyviuosius požymius. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, kaltinamojo I. E. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, pripažintina tai, kad jis veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta.
Kaltinamasis I. E. neteistas (3 t., 53 b. l.), nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (3 t., 58 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados charakterizuojamas teigiamai (3 t., 56, 57 b. l.), mokosi, mokymosi įstaigos charakterizuojamas teigiamai (3 t., 60 b. l.), I. E. buvo atskirtas nuo motinos, o jo globėja paskirta močiutė D. M. U. (3 t., 62 b. l.), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (3 t., 63, 64 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Moters ir vaiko klinikos Vaikų psichiatrijos skyriuje nesilankė (3 t., 66 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre nesigydė (3 t., 68 b. l.).
Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, todėl I. E. neskirtinas laisvės atėmimas. Nors arešto bausmė yra nesusijusi su laisvės atėmimu, tačiau kaltinamajam ji būtų per griežta bausmė. Įvertinus tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, mokosi, nori tęsti mokslą, rodo norą taisytis, yra pirmą kartą teisiamas, viena iš jo nusikalstamų veikų nutrūko pasikėsinimo stadijoje, todėl kaltinamajam už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, paskirtinos bausmės – baudos, kurių dydis nustatytinas mažesnis nei už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus numatytas šios bausmės rūšies dydžio vidurkis, arčiau minimumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 str. 3 d. 2 p., 3 p.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, paskirtą už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, ir galutinė bausmė paskirtina bauda, jos mokėjimą išdėstant (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamajam I. E. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 21-22 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Civilinis ieškovas UAB „Tele2“ ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl 1177,76 Lt turtinės žalos atlyginimo (2 t., 57-59 b. l.), civilinis ieškovas UAB „Omnitel“ ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl 2471,11 Lt turtinės žalos atlyginimo (2 t., 79-80, 83 b. l.), civilinis ieškovas AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl 2663,53 Lt turtinės žalos atlyginimo (2 t., 94-95, 106 b. l.). Civiliniai ieškiniai yra pagrįsti byloje esančiais įrodymais, t.y., sutartimis, PVM sąskaitomis faktūromis ir kitais dokumentais. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese - kartu su baudžiamąja byla pareiškiamas ir išsprendžiamas dėl nusikalstamos veikos turėjusio žalos asmens reikalavimas atlyginti tą žalą. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla esant šioms trims sąlygoms: 1) kai padaryta fiziniam ar juridiniam asmeniui žala; 2) kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) kai tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Byloje nustatytos visos trys sąlygos: kaltinamasis A. D. atliko neteisėtus veiksmus, turinčius nusikaltimų požymių,- prisistatydamas nukentėjusiuoju A. J., pasinaudodamas jo vardu išduotu LR piliečio pasu, jį pateikdamas UAB „Tele2“, UAB „Omnitel“ ir AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ salonų darbuotojams ir A. J. vardu sudarydamas sutartis, apgaule savo naudai įgijo svetimą, civiliniams ieškovams nuosavybės teise priklausantį turtą ir juo pasinaudojo,- dėl kurių civiliniams ieškovams atsirado žala - jie neteko jiems nuosavybės teise priklausančio turto – mobilaus ryšio telefonų ir nešiojamo kompiuterio, buvo atlikti neteisėti pokalbiai ir neteisėtai pasinaudota eterio laiku, tokie kaltinamojo A. D. neteisėti veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą civiliniams ieškovams ir buvo svetimo turto įgijimo tiesiogine ir pagrindine priežastimi, t.y. byloje įrodyta, kad tarp A. D. neteisėtų veiksmų ir nusikalstamų veikų padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamasis A. D. civiliniams ieškovams privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. A. D. su pareikštais civiliniais ieškiniais sutiko, jų neginčijo, prašė visą turtinę žalą priteisti iš jo. Atsižvelgiant į tai, kad žala civiliniams ieškovams atsirado būtent dėl kaltinamojo A. D. neteisėtų veiksmų, todėl civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai ir iš kaltinamojo A. D. priteistina: civiliniam ieškovui UAB „Tele2“ - 1177,76 Lt turtinės žalos atlyginimo, civiliniam ieškovui UAB „Omnitel“ - 2471,11 Lt turtinės žalos atlyginimo, civiliniam ieškovui AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ - 2663,53 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- rankinė, vizitinių kortelių dėklas, tris kalendoriukai, „DnB“ banko sąskaitos kortelė, „Šiaulių banko“ sąskaitos kortelė, lipnūs lapeliai, „Šiaulių banko“ internetinės bankininkystės kortelė, mėnesinis bilietas, kelionės bilietas, penki UAB „Lukoil“ kvitai, „ŠUSA“ reklaminis lapelis, „Šiaulių banko“ kvitas, antstolio T. U. du pranešimai, „SMS kredit“ pranešimai grąžinti savininkui T. U. saugojimui (I t., b.l. 38-40) ir apklausos anketa, laikoma Šiaulių miesto PK patalpose (3 t., 69 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, jie paliktini savininko T. U. neribotai nuosavybei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 5 p.);
- 3 vienetai kompaktinių diskų su vaizdo įrašais, pridėti prie bylos viršelio (2 tomas), paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.);
- mobilaus ryšio telefonas „Nokia 3410“ su „Omnitel“ SIM kortele, paimti iš A. D., laikomi Šiaulių miesto PK patalpose (3 t., 69 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini savininkui A. D. ir paliktini jo nuosavybei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 5 p.);
- T. U. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. 10953221, laikoma Šiaulių miesto PK patalpose (3 t., 69 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotina Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį (dėl 2011-04-12 veikos) ir skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2011-04-12 veikos) ir skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį (dėl 2011-04-14 veikos) ir skirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2011-04-14 veikos) ir skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį (dėl 2011-04-15 veikos) ir skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2011-04-15 veikos) ir skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį (dėl 2011-06-16 veikos) ir skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoneriems) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2011-06-16 veikos) ir skirti laisvės atėmimą 9 (devyneriems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (3 veikos) ir 302 straipsnio 1 dalyje (3 veikos) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje bei 302 straipsnio 1 dalyje, subendrinti apėmimo būdu, o vėliau tarpusavyje subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-02-28 nutartimi, kuria subendrintos Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-08-08 nuosprendžiu ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-06-15 nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirta subendrinta bausme- 3 metais 10 mėnesių laisvės atėmimo ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.
Laisvės atėmimo bausmę A. D. paskirti atlikti pataisos namuose.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2013 m. balandžio 29 d.
Į bausmės laiką įskaityti pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-02-28 nutartį iki 2013-04-29 atliktą bausmę.
A. D. iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirti kardomąją priemonę – suėmimą.
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trejiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-22 nuosprendžiu paskirta 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-22 nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Laisvės atėmimo bausmę V. P. paskirti atlikti pataisos namuose.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2013 m. balandžio 29 d.
Į bausmės laiką įskaityti pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-22 nuosprendį iki 2013-04-29 atliktą bausmę.
Kaltinamajam V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuo nuosprendžio paskelbimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į suėmimą.
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį ir skirti jam baudą 8 MGL (1040 Lt);
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir skirti jam baudą 4 MGL (520 Lt).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir galutinę bausmę paskirti baudą 10 MGL (1300 Lt).
Paskirtos baudos mokėjimą I. E. išdėstyti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam I. E. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Civiliniam ieškovui UAB „Tele2“ priteisti iš kaltinamojo A. D. 1177,76 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt septynis litus, 76 ct) žalos atlyginimo.
Civiliniam ieškovui UAB „Omnitel“ priteisti iš kaltinamojo A. D. 2471,11 Lt (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt vieną litą, 11 ct) žalos atlyginimo.
Civiliniam ieškovui AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ priteisti iš kaltinamojo A. D. 2663,53 Lt (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt tris litus, 53 ct) žalos atlyginimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- rankinę, vizitinių kortelių dėklą, tris kalendoriukus, „DnB“ banko sąskaitos kortelę, „Šiaulių banko“ sąskaitos kortelę, lipnius lapelius, „Šiaulių banko“ internetinės bankininkystės kortelę, mėnesinį bilietą, kelionės bilietą, penkis UAB „Lukoil“ kvitus, „ŠUSA“ reklaminį lapelį, „Šiaulių banko“ kvitą, antstolio T. U. du pranešimus, „SMS kredit“ pranešimus, apklausos anketą palikti savininko T. U. neribotai nuosavybei;
- 3 vienetus kompaktinių diskų su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje;
- mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3410“ su „Omnitel“ SIM kortele grąžinti savininkui A. D. ir palikti jo nuosavybei;
- T. U. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. 10953221 perduoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.