Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos teikimą dėl I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priimto nuosprendžio vykdymo perdavimo J. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. G. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 65 straipsnio ir 66 straipsnio nuostatomis į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. balandžio 3 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos (toliau – institucija) teikimas dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 7 d. nuosprendžio perdavimo J. K. pripažinti ir vykdyti. Nurodoma, kad institucija vykdo pasislėpusios nuo bausmės atlikimo I. G. paiešką, ieškomoji I. G. buvo sulaikyta J. K., Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi atsisakyta išduoti Europos arešto orderį I. G. atžvilgiu. I. G. 2014 m. liepos 9 d. įgijo J. K. pilietybę ir 2015 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1V-194 neteko Lietuvos Respublikos pilietybės.

Motyvuojamoji dalis

Atsisakytina priimti teikimą ir jis grąžintinas institucijai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 342 straipsnio, reglamentuojančio nuosprendžio pateikimą vykdyti, 6 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo numatytais atvejais ir tvarka teismas nuosprendį dėl tam tikrų rūšių bausmių ar kitų priemonių gali perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Pažymėtina, kad nuosprendžio perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei sąlygas ir tvarką nustato būtent minėtas įstatymas.

2020 m. sausio 31 d. J. K. išstojo iš Europos Sąjungos (toliau - ES), tačiau ES ir J. K. susitarė dėl pereinamojo laikotarpio, kuris baigsis 2020 m. gruodžio 31 d. Nustatyta, kad pereinamuoju laikotarpiu J. K. ir toliau bus taikoma ES teisė, todėl sprendžiant klausimą dėl I. G. priimto nuosprendžio vykdymo perdavimo J. K., teismas vadovaujasi BPK nuostatomis bei Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – Įstatymas).

Atsižvelgiant į tai, kad I. G. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu yra skirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, todėl sprendžiant klausimą dėl teismo nuosprendžio perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei vadovaujamasi Įstatymo III skyriaus 18 straipsnio 1 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka kitai Europos Sąjungos valstybei narei gali būti perduodami vykdyti, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos teismų priimti nuosprendžiai, kuriais paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė.

Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Lietuvos Respublikos teismo sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ar kitam asmeniui, turinčiam gyvenamąją vietą ar kitų glaudžių sąsajų su šia valstybe, gali būti perduodamas šios valstybės kompetentingai institucijai, kai yra visos šios sąlygos:

1) teismas pagrįstai mano, kad bausmės vykdymo perdavimas kitai Europos Sąjungos valstybei narei sudarys palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai;

2) nuteistasis sutinka, kad kita Europos Sąjungos valstybė narė perimtų vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės;

3) kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija sutinka perimti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Teikimo duomenimis, I. G. 2014 m. liepos 9 d. įgijo J. K. pilietybę ir 2015 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, todėl, vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies punktais, esant juose numatytoms sąlygoms, nuosprendis dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo gali būti perduodamas J. K. kompetentingai institucijai. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 18 straipsnio 5 dalį, tais atvejais, kai nuteistasis pabėgo ar sugrįžo į kitą Europos Sąjungos valstybę narę dėl to, kad Lietuvos Respublikoje jam yra pradėtas baudžiamasis procesas ar buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti perduodamas šiai Europos Sąjungos valstybei narei ir negavus šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyto nuteistojo sutikimo. Tokiu būdu darytina išvada, kad norint perduoti I. G. atžvilgiu priimto nuosprendžio vykdymą J. K., turi būti nustatytos Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytos sąlygos.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo gali būti perduodamas, kai yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimas perimti nuosprendžio dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nagrinėjamu atveju J. K. kompetentingos institucijos sutikimas perimti aptariamo nuosprendžio vykdymą yra būtinas.

Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu bausmės vykdymo metu paaiškėja šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti perduotas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, bausmę vykdanti institucija savo iniciatyva arba remdamasi nuteistojo, jo šeimos nario ar jo gynėjo arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu, pateikia šio įstatymo 19 straipsnio 1 punkte nurodytam teismui teikimą perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu teikimu teismui pateikiamas užpildytas liudijimo projektas, sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės nuorašas, nuteistojo, jo šeimos nario ar jo gynėjo arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymas, duomenys, pagrindžiantys, kad kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje bus sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti nuteistojo socialinę reabilitaciją. Teismas, susipažinęs su institucijos teikimu (pateiktas tik raštas dėl I. G. paieškos, kuriame formuluojamas prašymas teismui spręsti klausimą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl aptariamo nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo J. K.), daro išvadą, kad institucija nesilaikė Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, kadangi kartu su teikimu teismui nepateikė reikalavimuose nurodytų dokumentų.

Taip pat pažymėtina, kad Įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad sprendžiant, ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje bus sudarytos palankesnės sąlygos nuteistojo socialinei reabilitacijai, šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti konsultuojamasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija. Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytu atveju, kai sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti perduodamas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei tik gavus jos kompetentingos institucijos sutikimą, bausmę vykdanti institucija, prieš šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pateikdama teismui teikimą, kreipiasi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl konsultacijų su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija vykdymo. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad institucija neatliko jai Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos, kadangi teikimo medžiagoje nėra duomenų, kad institucija būtų kreipusis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl konsultacijų su J. K. kompetentinga institucija vykdymo. Be to, Įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu negaunamas šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytas kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimas perimti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, bausmę vykdanti institucija palieka šį klausimą nenagrinėtą ir apie tai informuoja nuteistąjį, jo šeimos narį ar jo gynėją.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad institucija apskritai neturėjo pateikti teismui teikimo dėl nuosprendžio perdavimo vykdyti J. K., prieš tai neįsitikinusi, kad J. K. kompetentinga institucija sutinka perimti vykdyti minėtą sprendimą, kadangi, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju J. K. kompetentingos institucijos sutikimas yra būtinas pagal Įstatymo 18 straipsnio nuostatas.

Teismas, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis bei įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad institucijos teikimas dėl I. G. atžvilgiu priimto nuosprendžio vykdymo perdavimo J. K. yra paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatyme dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo nustatytų reikalavimų, todėl teikimą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas jį pateikusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybai. Pažymėtina, kad atsisakymas priimti teikimą nekliudo jį pateikusiai institucijai, pašalinus nurodytus trūkumus, įstatymo nustatyta tvarka pakartotinai kreiptis į teismą dėl to paties klausimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo III skyriaus nuostatomis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 6 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

Atsisakyti priimti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos teikimą dėl I. G. priimto nuosprendžio vykdymo perdavimo J. K. ir teikimą grąžinti jį pateikusiai institucijai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.