- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-03
- Bylos Nr.
- A-1090-438/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00929-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. S. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, atsiradusį dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus PN direktoriui teikė 2017 m. gruodžio 28 d. skundą, jog Vilniaus PN administracija riboja pataisos įstaigos parduotuvėje įsigyti nereceptinius vaistus, vitaminus, maisto papildus. Vilniaus PN medicinos darbuotojai neišduoda pareiškėjui reikiamų vaistų bei B grupės vitaminų, o šeimos nariams ir artimiesiems neleidžiama jų perduoti. Be to, 2017 m. gruodžio 27 d. pateikė Vilniaus PN direktoriui skundą, kad Vilniaus PN medicinos darbuotojai nevykdo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų (toliau – ir Klinikos) gydytojos nustatytų gydymo rekomendacijų. Teigė, kad dėl negauto gydymo jaučia sveikatos būklės pablogėjimą, vis dažniau skauda stuburą. Dėl Vilniaus PN darbuotojų neveikimo pareiškėjas negauna tinkamo gydymo bei medikamentų, todėl patyrė neturtinę žalą.
3. Vilniaus PN sprendimus apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris iš esmės palaikė Vilniaus PN sprendimus ir net nesiruošė gerinti pareiškėjo padėties, todėl jis nesutinka su priimtu sprendimu, vertina, jog jam daroma neturtinė žala yra tyčinė.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.
5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas atvyko iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Vilniaus PN 2017 m. birželio 5 d. ir buvo gydomas laikantis galiojančių ligos gydymo algoritmų bei atsižvelgiant į neurologų rekomendacijas, pareiškėjo sveikatai nepadaryta jokia žala. Pareiškėjas dėl tariamai negaunamų sveikatos priežiūros paslaugų Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnyboje (toliau – ir SPT) 2017 m. sausio 17 d. pareiškimu kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Komisija), kuri 2018 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 56-17, įvertinusi visą turimą informaciją ir medicininius dokumentus, nenustatė SPT specialistų veiksmuose, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pareiškėjui, aplaidumo, nerūpestingumo ar tokios veikos, kad būtų pažeisti teisės aktų reikalavimai ir pareiškėjo skundą dėl tariamai patirtos neturtinės žalos atmetė. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 76 punkte nustatyta, jog leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato šių taisyklių 18 priedas, pagal kurį maisto papildus nuteistieji turi teisę įsigyti ir turėti.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjo J. S. skundą atmetė.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas su 2017 m. gruodžio 27 d. ir 2017 m. gruodžio 28 d. skundais kreipėsi į Vilniaus PN administraciją dėl nepaskirtų fizioterapinių procedūrų (nustatytų gydymo rekomendacijų nevykdymo) ir dėl negalėjimo įsigyti vaistų, vitaminų ir maisto papildų už savo lėšas pataisos įstaigos parduotuvėje. Vilniaus PN, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus skundus, 2018 m. sausio 24 d. rašte paaiškino pareiškėjui dėl jam taikomo gydymo bei dėl vaistų, vitaminų, ir maisto papildų įsigijimo. Pareiškėjas dėl tų pačių aplinkybių 2018 m. vasario 5 d. pateikė skundą ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris, įvertinęs pareiškėjui taikytas sveikatos priežiūros paslaugas Vilniaus PN, 2018 m. kovo 9 d. atsakyme Nr. 2S-769 konstatavo, kad sveikatos priežiūros paslaugos Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnyboje jam buvo teikiamos atsižvelgiant į pareiškėjo sveikatos būklę, t. y. nustačius tam tikrus sveikatos sutrikimus ir atsižvelgiant į gydytojų specialistų pateiktas rekomendacijas. Kalėjimų departamento 2018 m. kovo 9 d. raštu Nr. 2S-769 pareiškėjas informuotas dėl teisės įsigyti vaistų pataisos įstaigoje, aptartas teisinis šio klausimo reguliavimas. Pareiškėjas minėtų sprendimų neskundė ir laikė juos įrodinėjimo priemonėmis Vilniaus PN neteisėtiems veiksmams (neveikimui) nustatyti.
8. Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-156, kuris pakeistas nuo 2017 m. gruodžio 13 d. įsigaliojusiu tokio paties pavadinimo aprašu, patvirtintu Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538, reglamentuoja vaistų ir vaistinių medžiagų įsigijimo, laikymo, išdavimo vartoti, įtraukimo į apskaitą ir nurašymo Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarką. Teismas nurodė, jog siekiant gauti leidimą įsigyti atitinkamą vaistinį preparatą, pirmiausia būtina įstaigoje nustatyta tvarka raštu pateikti prašymą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjas iki pasikeitusio teisinio reglamentavimo būtų raštu pateikęs prašymą įsigyti atitinkamą vaistinį preparatą.
9. Nuo 2017 m. gruodžio 13 d. vaistiniai preparatai vartoti išduodami, vadovaujantis įrašais Gydytojo paskyrimų lape. Suimtajam ar nuteistajam suvartojus vaistinį preparatą, slaugos specialistas tai pažymi Gydytojo paskyrimų lape. Vaistiniai preparatai somatinėms ligoms gydyti gali būti išduodami suimtajam ar nuteistajam asmeniškai, jam pasirašant, ribojant kiekį: lėtinėms ligoms gydyti – septynioms dienoms, o ūmioms – vienam gydymo kursui. Suimtajam ar nuteistajam išduodamas Medicininis pažymėjimas (forma Nr. 046), kuriame pažymimas išduoto vaisto pavadinimas, kiekis bei terminas, per kurį išduoti vaistai turi būti suvartoti (17 punktas). Suimtajam ar nuteistajam naujai atvykus į įstaigą ir su savimi turint vaistų lėtinėms ligoms gydyti, įstaigos gydytojas įvertina jo sveikatos būklę ir, patvirtinęs lėtinės ligos diagnozę, išduoda Medicininį pažymėjimą (forma Nr. 046), kuriame pažymi turimo vaisto pavadinimą, kiekį, bei terminą, per kurį turimi vaistai turi būti suvartoti. Toks medicininis pažymėjimas išduodamas ir suimtajam ar nuteistajam, sergančiam lėtine liga, vykstant iš vienos įstaigos į kitą (18 punktas).
10. Byloje esantys pareiškėjo sveikatos istorijos įrašai patvirtina, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 5 d. atvykęs į Vilniaus PN nusiskundimų dėl fizinės sveikatos sutrikimų neturėjo. 2017 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybą dėl stuburo skausmų. Skirtas ibuprofenas, nugaros raumenų įtempimo nenustatyta, todėl Mydocalm neskirtas. Sutikimą su gydytojo konsultacija ir skirtu gydymu pareiškėjas patvirtino savo parašu asmens sveikatos kortelėje. Vėliau 2017 m. spalio 18 d. pareiškėjas skundėsi apatinės dalies nugaros skausmais, sunkumais užlipant ant antrame aukšte esančio gulto, todėl rekomenduota miegamą vietą antrame aukšte perkelti į pirmą aukštą. 2017 m. gruodžio 29 d. dėl nusiskundimų stuburo skausmu pareiškėjui skirti priešuždegiminiai vaistai, taip pat rekomenduota atlikti kineziterapijos pratimus. Pareiškėjas su gydytojo konsultacija ir skirtu gydymu sutiko. Pareiškėjas dėl galimai negautų tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnyboje su 2017 m. sausio 17 d. pareiškimu kreipėsi į Komisiją, kuri 2018 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 56-17, įvertinusi visą turimą informaciją ir pateiktus medicininius dokumentus, nustatė Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos specialistų teiktose sveikatos priežiūros paslaugose aplaidumo, neveikimo, nerūpestingumo, neteisėtai kaltos veikos, teisės aktų reikalavimų pažeidimo ir atmetė pareiškėjo argumentus dėl tariamai patirtos neturtinės žalos. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjui gydytojo paskirti vaistai būtų neišduoti. Teismas sprendė, jog vaistiniai preparatai pareiškėjui skirti tinkamai, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
11. Dėl Vilniaus PN nevykdomų rekomendacijų ir neskiriamų fizioterapinių procedūrų teismas nurodė, jog pareiškėjo sveikatos istorijoje nėra gydytojų specialistų įrašų, patvirtinančių, jog pareiškėjui yra būtinos fizioterapinės procedūros, kurių atlikimas susijęs su natūralių ir dirbtinių fizikinių veiksnių naudojimu. Kaip jau minėta, kineziterapijos pratimai pareiškėjui rekomenduoti Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojų, paaiškinta pratimų atlikimo metodika ir įteikta atmintinė su pratimų kompleksu (b. l. 15). Šiuos pratimus pareiškėjas atlieka savarankiškai. Kauno klinikų 2017 m. gegužės 17 d. medicinos dokumentų išraše (forma Nr. 027) fizioterapinės procedūros rekomenduojamos nugaros krūtininei ir juosmeninei dalims (b. l. 13). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013 su vėlesniais pakeitimais patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ nuostatas bendrosios praktikos gydytojo kompetencijai nepriklauso atlikti fizioterapinių procedūrų. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms (ambulatorija, medicinos punktas) nėra pareigos turėti įrengtus fizioterapijos kabinetus. Atsižvelgęs į tai, teismas nenustatė Vilniaus PN neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas pažymėjo, jog nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše vaistų įsigijimas patiems nuteistiesiems nenumatytas. Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmens laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Pareiškėjo teisė įsigyti vaistų Kalėjimų departamento veiksmais apskritai nėra paneigiama, nes pagal Aprašo 17 punktą, vaistiniai preparatai vartoti išduodami, vadovaujantis įrašais Gydytojo paskyrimų lape. Sąraše yra įtvirtinta galimybė nuteistiesiems įsigyti maisto papildų (1.15 p.), kuriems priskiriami ir vitaminai, tačiau šiuos papildus nuteistasis turi įsigyti už savo asmenines lėšas. Teisės aktai neįpareigoja pataisos įstaigą išduoti nemokamai nuteistajam maisto papildų (vitaminų). Atsiliepime Vilniaus PN sutiko, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į parduotuvės vedėją su prašymu pristatyti jam maisto papildus (vitaminus), kurie atvežami į įstaigos parduotuvę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl B grupės vitaminų įsigijimo nėra pateikęs prašymo Vilniaus PN esančios parduotuvės vedėjui, todėl nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus PN neteisėtų veiksmų.
13. Nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III.
14. Pareiškėjas J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.
15. Pareiškėjas pažymi, kad skunde nurodė Vilniaus PN veiksmų neteisėtumą, t. y., draudimą nuteistiesiems parduotuvėje įsigyti vaistinių preparatų arba juos gauti iš laisvės. Nurodė, jog Apraše tokių apribojimų taip pat nenumatyta. Be to, Vilniaus PN nevykdo 2017 m. gegužės 17 d. LSMU Kauno klinikų gydytojos rekomendacijų. Negaunant reikiamo gydymo suprastėjo pareiškėjo sveikata.
16. Pareiškėjo teigimu, teismas nesilaikė esminių Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) straipsnių reikalavimų (ABTĮ 15 str., 56 str. 6 d., 78 str. 1 d., 80 str. 1 d., 86 str.). Kadangi teismas nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo jo skundą, teismo sprendimas turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
18. Atsakovo vertinimu, teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių. Byloje esantys dokumentai ir kiti rašytiniai įrodymai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje byloje, kurie teismo įvertinti pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles. Vilniaus PN nuomone, teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai vadovavosi ir taikė teisės aktų normas, susiformavusią teismų praktiką, tinkamai ištyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus, visiškai atskleidė bylos esmę. Teismas detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą, nepadarė nei materialiosios, nei proceso teisės normų pažeidimų.
19. Pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikiami analogiški argumentai kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių argumentų dėl teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Jis visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, atlyginimo.
21. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog Vilniaus PN neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad draudžiama nuteistiesiems parduotuvėje įsigyti vaistinių preparatų arba juos gauti iš laisvės. Be to, Vilniaus PN nevykdo 2017 m. gegužės 17 d. LSMU Kauno klinikų gydytojos rekomendacijų.
23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, t. y. iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.
25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1332-552/2017). CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str., 6.250 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
26. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 250 str. 1 d.).
27. Vaistų ir vaistinių medžiagų įsigijimo, laikymo, išdavimo vartoti, įtraukimo į apskaitą ir nurašymo Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarką nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538 „Dėl Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas aprašas. Pagal Aprašo 17 punktą vaistiniai preparatai vartoti išduodami, vadovaujantis įrašais Gydytojo paskyrimų lape. Suimtajam ar nuteistajam naujai atvykus į įstaigą ir su savimi turint vaistų lėtinėms ligoms gydyti, įstaigos gydytojas įvertina jo sveikatos būklę ir, patvirtinęs lėtinės ligos diagnozę, išduoda Medicininį pažymėjimą (forma Nr. 046), kuriame pažymi turimo vaisto pavadinimą, kiekį, bei terminą, per kurį turimi vaistai turi būti suvartoti. Toks medicininis pažymėjimas išduodamas ir suimtajam ar nuteistajam, sergančiam lėtine liga, vykstant iš vienos įstaigos į kitą (Aprašo 18 punktas). Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad Aprašas nenustato nuteistiesiems įsigyti daiktų sąrašo ir tvarkos.
28. Byloje esantys pareiškėjo sveikatos istorijos įrašai patvirtina, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 5 d. atvykęs į Vilniaus PN nusiskundimų dėl fizinės sveikatos sutrikimų neturėjo. 2017 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybą dėl stuburo skausmų ir jam buvo skirtas ibuprofenas. Sutikimą su gydytojo konsultacija ir skirtu gydymu pareiškėjas patvirtino savo parašu asmens sveikatos kortelėje. Vėliau 2017 m. spalio 18 d. pareiškėjas skundėsi apatinės dalies nugaros skausmais, sunkumais užlipant ant antrame aukšte esančio gulto, todėl buvo rekomenduota miegamą vietą antrame aukšte perkelti į pirmą aukštą. 2017 m. gruodžio 29 d. dėl nusiskundimų stuburo skausmu pareiškėjui buvo skirti priešuždegiminiai vaistai, taip pat rekomenduota atlikti kineziterapijos pratimus. Pareiškėjas su gydytojo konsultacija ir skirtu gydymu sutiko pasirašydamas. Pareiškėjas dėl galimai negautų tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnyboje su 2017 m. sausio 17 d. pareiškimu kreipėsi į Komisiją, kuri 2018 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 56-17 atmetė pareiškėjo argumentus dėl tariamai patirtos neturtinės žalos. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui gydytojo paskirti vaistai būtų neišduoti, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog vaistiniai preparatai pareiškėjui buvo skirti tinkamai, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
29. Taisyklių 76 punktas numato, jog nuteistiesiems, išskyrus apgyvendintus už pataisos įstaigos ribų, laikomus atvirosiose kolonijose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėje, jei gydymo trukmė neviršija 60 dienų, leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato šių taisyklių 18 priedas. Taisyklių 18 priedo 1.15 papunktyje nurodyta, kad nuteistieji turi teisę įsigyti ir turėti maisto papildus. Juos nuteistieji turi galimybę nusipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje už asmenines lėšas. Pažymėtina, jog teisės aktai neįpareigoja pataisos įstaigą išduoti nemokamai nuteistajam maisto papildų (vitaminų). Atsakovas sutiko, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į parduotuvės vedėją su prašymu pristatyti jam maisto papildus (vitaminus), kurie atvežami į įstaigos parduotuvę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl B grupės vitaminų įsigijimo nepateikė prašymo Vilniaus PN esančios parduotuvės vedėjui, todėl nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus PN neteisėtų veiksmų.
30. Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar pataisos namų darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės.
31. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.