- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-05
- Bylos Nr.
- II-1466-331/2008
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pažeidėjas
- R. M.
- Advokatai
- Andrius Norkūnas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, sekretoriaujant Aistei Juchnevičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. M., jo atstovui Andriui Norkūnui, institucijos atstovui Vygantui Piragiui, viešame teismo posėdyje administracinio teisės pažeidimo byloje išnagrinėjęs R. M. (R. M.) skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas 2008 m. liepos 01 d. R. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis statydamas gyvenamąjį namą pakeitė fasadų išvaizdą, taip pat pasibaigus statybos leidimo galiojimui atliko gyvenamojo namo išorės apdailos darbus, Plomėnų k., Trakų sen. Trakų r. sav., žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais jis pažeidė LR Statybos įstatymo IV skyriaus 15 str. 5 d. 3 p. reikalavimus (b l. 16?17).
Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas, 2008 m. liepos 03 d. nutarimu R. M. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 158¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 5 000 Lt baudą (b. l. 18?19).
Šalies argumentai
R. M., nesutikdamas su paskirta nuobauda, pateikė skundą (b. l. 2?3) Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir prašo panaikinti 2008 m. liepos 03 d. nutarimą bei bylą nutraukti. Paaiškino, jog skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nutarime ir administracinio teisės pažeidimo protokole nėra konkrečiai nurodyta kokį esminį statinio projekto sprendinį, jis pažeidė, taip pat Statybos įstatymo 15 str. 5 d. 3 p. reikalavimų jis negalėjo pažeisti, kadangi nėra tinkamas subjektas, kuriam nustatytas toks reikalavimas. Administracinio teisės pažeidimo protokole nėra būtiniausių duomenų ir tinkamai nenurodyta pažeidimo esmė, todėl visas procesas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą vyko pažeidžiant jo teisę į gynybą.
Per teismo posėdį R. M. ir jo atstovas advokatas Andrius Norkūnas prašė panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti skunde išdėstytais argumentais.
Institucijos atstovas prašė skundą atmesti, kadangi R. M. gyvenamąjį namą statė pasibaigus statybos leidimo galiojimo laikui ir pakeitė namo fasado išvaizdą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas i š dalies.
Pagal ATPK 158¹ straipsnio 1 dalį, statinio statyba mieste ar saugomoje teritorijoje pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, nurodytus Statybos įstatyme, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 3 punktas numato, jog rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą, vadovautis įstatymais, Vyriausybės nutarimais, teritorijų planavimo dokumentais, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, laikytis nustatytų statinio projektavimo sąlygų reikalavimų, viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, bei statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytų reikalavimų, vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus.
Taigi, šiuo atveju svarbu išsiaiškinti, ar R. M. turėjo statybos leidimą, ar buvo sudaręs sutartį su rangovu dėl namo statybos, ar statė ūkio būdu, ar jis privalėjo vykdyti visus Statybos įstatymo 15 straipsnyje numatytus reikalavimus, ar yra jo kaltė.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo matyti, kad R. M. nubaustas už Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimus, kurie numato statybos rangovo teises ir pareigas. Šio įstatymo nuostatos numato, kad statybos rangovu gali būti juridinis asmuo ar statybos inžinierius ( 15 str. 1 d.). R. M. yra fizinis asmuo, todėl institucija negalėjo jo bausti už šiuos pažeidimus, kadangi nėra jo kaltės.
Nustatyta, kad statybos leidimas jam išduotas vykdyti statybos darbus ūkio būdu, statybos leidimas galiojo iki 2007 m. gegužės 20 d., todėl pasibaigus leidimui kreipėsi į Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją dėl statybos leidimo pratęsimo, tačiau pastaroji atlikusi patikrinimą vietoje ir nustačiusi statybos pažeidimus, kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl savavališkų statybų padarinių pašalinimo (b. l. 23?27).
Iš pateiktos medžiagos aiškiai ir akivaizdžiai matyti, kad R. M. gyvenamąjį namą statė teisėtai, turėdamas 1991 m. statybos leidimą (b. l. 9), toks leidimas jam buvo pratęstas 2004 m. (b. l. 10?11), namą jis statė ūkio būdu, kai kuriems darbams samdė rangovus (b. l. 5?8), todėl jo kaltės dėl Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimo nėra. Teismas pažymi, kad institucija neišsiaiškino, ar po statybos leidimo pabaigos 2007 m. gegužės 20 d. R. M. vykdė kokius nors statybos darbus, ar buvo sudaręs sandorius su rangovu. Byloje nėra neginčijamų įrodymų dėl vykdytų statybos darbų.
Administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodyta, kad R. M. statydamas gyvenamąjį namą pakeitė fasadų išvaizdą, pasibaigus statybos leidimo galiojimui atliko namo išorės apdailos darbus, tačiau nėra nurodyti konkretūs pažeidimai.
Teismas pažymi, kad kaltinimas asmeniui turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti nurodyta kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu jis kaltinamas, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kad šis asmuo turėtų galimybę gintis nuo jam reiškiamo kaltinimo. Gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Nagrinėjamoje byloje esančiame administracinio teisės pažeidimo protokole yra tik veikos kvalifikavimas pagal ATPK straipsnį bei nuoroda į Statybos įstatymą (15 straipsnio 5 d. 3 p.). Tačiau Statybos įstatymo 15 straipsnis numato rangovo pareigas ir teises.
Taigi, R. M. nėra kaltas dėl Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimų, nėra jo kaltės, bylos nagrinėjimas vyko pažeidžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą. Tokiu atveju ginčo nutarimas naikintinas, byla grąžinta institucijai, paskyrusiai administracinę nuobaudą, nagrinėti iš naujo.
Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo būtina nustatyti ar R. M. turėjo statybos leidimą gyvenamajam namui statyti, ar buvo sudaręs sutartį su rangovu dėl namo statybos, ar statė ūkio būdu, ar pasibaigus statybos leidimo galiojimui jis vykdė kokius nors statybos darbus, nustatyti kokius konkrečiai padarė pažeidimus pakeisdamas namo fasado išvaizdą, tinkamai kvalifikuoti pažeidimus.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 4 p., 128 str., teismas
nutarė:
Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. liepos 3 d. nutarimą, kuriuo R. M. paskirta 5 000 Lt bauda, panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti institucijai iš naujo.
Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.