Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės UAB „Delisija“ atstovams direktorei J. J., advokatui Gintarui Aleknavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Delisija“ ieškinį atsakovei K. K. dėl prievolės atsiskaityti su darbuotoju įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Dėl termino kreiptis į teismą po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo

10. Pažymėtina, kad ieškovė nesutikdama su Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. DGKS-3760 2019 m. liepos 23 d. pateikė teismui ieškinį. 2019 m. birželio 26 d. Darbo ginčų komisijos sprendime buvo nurodyta, kad šalys nesutinkančios su Komisijos sprendimu per mėnesį nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi CPK nuostatomis. Taigi, ieškovė pareikšdama ieškinį per įstatymo nustatytą vieno mėnesio laikotarpį nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos individualų darbo ginčą, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į Darbo ginčų nagrinėjimo komisiją, perkėlė į teismą nepažeisdamas teisės aktuose įtvirtintų procesinių terminų.

Dėl atsakovės atleidimo iš darbo pagal DK 36 straipsnio 3 dalį teisėtumo

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2019 m. birželio 3 d. darbo sutarties pagrindu nuo 2019 m. birželio 5 d. pradėjo dirbti UAB „Delisija“ pardavėjos-konsultantės pareigose. Darbo sutarties 3 punkte buvo nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis. 2019 m. birželio 5 d. dėl galimo netinkamo atsakovės pareigų vykdymo 2019 m. birželio 5 d. ieškovės direktorės įsakymu atsakovė atleista iš darbo vadovaujantis DK 36 straipsnio 3 dalimi, ieškovės teigimu, kaip asmeninėmis savybėmis bei savo elgesiu netinkanti darbo sutartyje numatytoms funkcijoms atlikti. kaip neišlaikiusi.

12. Byloje sprendžiamas ieškovės atleidimo iš pareigų - kai darbdavys yra pripažinęs, kad darbuotojos išbandymo rezultatai nepatenkinami, pagrįstumas pagal DK 36 straipsnio 3 dalį. Sutiktina su ieškove, kad pagal kasacinio teismo praktiką, teismas negali spręsti tų klausimų, kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio teisių šioje srityje įgyvendinimo forma, t.y. jis negali pripažinti, kad darbuotojas buvo tinkamas darbdavio pavestoms funkcijoms atlikti. Tačiau, atsižvelgiant į darbo sutarties šalių lygiateisiškumą, darbuotojas gali darbo ginčų komisijoje ar teisme ginčyti jo atleidimą iš darbo pagal aptartą DK nuostatą. Tokiu atveju, darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo - dėl savo dalykinių ar asmeninių savybių nesugeba arba negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Kilus tokiam ginčui dėl atleidimo iš darbo teisėtumo bei pagrįstumo, teismo pareiga apsiriboja patikrinimu, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog darbuotojas neišlaikė išbandymo, taip pat ar nebuvo pažeista atleidimo iš darbo šiuo pagrindu tvarka.

13. Ginčo, kad šalys sudarydamos darbo sutartį buvo sutarusios dėl 3 mėnesių išbandymo laikotarpio, nėra. Darbo sutarties nutraukimas pagal DK 36 straipsnio 3 dalies punktą yra savarankiškas darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Nuo šios darbo sutarties sąlygos priklauso paprastesnė darbo sutarties nutraukimo tvarka, t.y. darbdavys pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti išeitinės išmokos.

14. Išbandymas yra tam tikras terminas, per kurį tiek darbdavys gali patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, tiek darbuotojas gali pasitikrinti ar jis sugebės tinkamai atlikti savo funkcijas. Darbo sutartis sudaroma šalių valia (DK 32 straipsnis). DK 36 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta tiek darbdavio, tiek darbuotojo teisė per išbandymo laikotarpį nutraukti darbo sutartį prieš 3 darbo dienas įspėjus priešingą šalį. Darbuotojas turi teisę atšaukti įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo pateikimo.

15. Darbo kodekso komentare numatyta, kad DK 36 straipsnio 3 dalis įtvirtina tvarką, kurios turi laikytis darbdavys, norėdamas nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, kurio darbo rezultatai išbandymo laikotarpiu nėra priimtini. Darbdavys turėtų nepažeisti nustatyto trijų darbo dienų įspėjimo termino. Įspėjimas darbuotojui įteikiamas raštu ir jame siūlome nurodyti priežastis, dėl kurių darbdavys mano, kad darbuotojas nėra tinkamas sulygtam darbui (šias priežastis galima įvardyti išbandymo laikotarpio vertinimo išvadoje, kuri darbuotojui įteikiama kartu su įspėjimu).

16. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Tuo tarpu teismas, nustatydamas ginčo sprendimui reikšmingas aplinkybes, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle ir išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).

18. Tiek Darbo ginčų komisijos posėdyje, tiek teismo posėdžio metu, atsakovė papildomai paaiškino, kad ieškovės direktorė susisiekė su ja 2019 m. gegužės mėnesį, kadangi atsakovė buvo prieš tai dirbusi įmonėje kurį laiką ir direktorės J. J. sesuo, atsakovės pažįstama, rekomendavo ją ieškovei. Nurodė, jog susitikus su direktore 2019 m. birželio 3 d. ofise, esančiame adresu Žvejų g. 10, Klaipėda, draugiškai pabendravo, bendrais bruožais aptarė būsimą darbo tvarką, J. J. nurodžiusi, kad darbo tvarka darbovietėje nepasikeitė. J. J. pateikus segtuvus su jose esančiais dokumentais, susijusiais su darbo tvarka, atsakovė formaliai juos pasirašė, kadangi J. J. nurodžiusi, kad čia tie patys dokumentai, kuriuos atsakovė buvo pasirašiusi prieš tai. J. J. nurodžiusi atsakovei vykti ir susitarti dėl būsimo darbo grafiko su būsima kolege. Atsakovė teigia, jog konfliktas su kolege K. J. kilo dar 2019 m. birželio 3 d., atsakovei atvykus į būsimą darbovietę susitarti dėl darbo grafiko. Atsakovės teigimu, kolegė K. J. sudarė darbo grafiką, pagal kurį atsakovei buvo numatytas mažesnis darbo valandų skaičius nei grafiką sudariusiai kolegei. Kilus ginčui ir susisiekus su ieškovės direktore, direktorė pati sudarė darbo grafiką, kuriame visoms darbuotojoms buvo numatytas vienodas darbo valandų skaičius (apie 150 valandų per mėnesį). Atsakovė su K. J. sutarė, kad pirmą darbo dieną atsakovė į darbą atvyks anksčiau (9.30 val.). Kolege informavo atsakovę, jog apmokys ją atvykus į darbą. Atsakovė į darbą 2019 m. birželio 5 d. atvyko 9.45 min., nes paprastai tiek laiko užtekdavo pasiruošti darbui. Su ja tą dieną turėjo dirbti kolegė, su kuria 2019 m. birželio 3 d. buvo kilęs konfliktas dėl darbo grafiko sudarymo. Būtent šiai kolegei buvo pavesta paaiškinti atsakovei darbo taisykles ir reikalavimus, tačiau ji nieko neaiškino ir tik stebėjo atsakovę. Atsakovei kažką padarius, kolegė jai priekaištaudavo, kad ji nemoka dirbti, tačiau nepaaiškindavo kaip teisingai atlikti užduotis. Atsakovė taip pat paaiškino, kad pati ieškovės direktorė apie darbui keliamus reikalavimus neaiškino nei žodžiu, nei raštu. Į atsakovės darbo funkcijas įėjo ir darbo vietos valymas ir tvarkymas. Pastebėjusi netvarką, ji nusprendė išvalyti vitriną. Paklausus kolegės su kokiais valikliais tai daryti, jai buvo parodyti trys valikliai, iš kurių liepta pasirinkti. Atsakovė pasirinko tų, kuris buvo skirtas valyti stiklui. Prieš pradedant darbą niekas jai neaiškino, su kokiais valikliais ir ką reikia valyti, kaip juos naudoti. Vitriną atsakovė valė darbo eigoje, kai nebuvo žmonių. Tą pačią dieną apie 19.00 val. jai paskambino ieškovės direktorė ir liepė rašyti prašymą išeiti iš darbo. Nurodė, kad ji netinkanti eiti darbo sutartyje nurodytas pareigas ir dar yra kitų asmenų, kurie nori pasibandyti dirbti. Atsakovei atsisakius rašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo savo noru, J. J. informavo atsakovę, kad ji bus atleista, pasakė, kad atsakovė galinti vykti namo. Priežasčių nepaaiškino. Atsakovė teismui paaiškino, jog direktorei informavus ją apie darbo sutarties nutraukimą ji liko darbo vietoje iki darbo pabaigos 21.00 val., tačiau klientų nebeaptarnavo po pokalbio su direktore, tik prieš baigiant darbą inkasavo pinigus ir išvyko namo. Sekančią dieną atsakovei buvo ne darbo diena pagal grafiką. Į darbą ji nevyko, pasitikrinusi sąskaitą rado pervestus pinigus iš darbovietės ir suprato, kad yra atleista. DGK ieškovė prašė pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, bet į darbą negrąžinti. Teismo posėdžio metu atsakovė prašė palikti galioti 2019 m. birželio 26 d. DGK sprendimą. Nurodė, kad jai nuvykus į DGK pasiaiškinti aplinkybių dėl jos atleidimo iš darbo, darbuotojos jai paaiškinusios, kad buvo pažeista atleidimo iš darbo tvarka ir pasiūlė rašyti prašymą dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Paaiškino, jog nežinojo, kad jai bus priteistos atitinkamos sumos, kadangi nežino įstatymų ir apie priteistas išmokas sužinojo tik gavus DGK sprendimą.

19. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė direktorė J. J. paaiškino, kad atsakovė prieš tai jau buvo dirbusi įmonės kavinėje toje pačioje pozicijoje su buvusiais savininkais gan ilgą laiką ir teigė, kad viską žino ir viską moka daryti. Pirmą darbo dieną atsakovė atėjo į darbą 09.50 val., nors su kolege buvo sutarta atvykti 09.30 val., kad būtų parodytas atsidarymo procesas, supildytos reikalingos ataskaitos bei išdėlioti kavinės reikmenys. Fiziškai neįmanoma pasiruošti darbui ir atsidaryti kavinę, bei nueiti iki sandėlio, atvykstant prieš 10 min. iki atsidarymo. Jeigu kavinė Akropolyje neatsidaro laiku, nuomininkams yra skiriamos baudos. Nurodė, kad atsakovė savo naujos kolegės nieko neklausė apie darbo eigą bei naujas taisykles, nes rodė, kad ji viską puikiai žino ir išmano savo darbą. Kolegė manydama, kad atsakovė viską moka, nieko ir nesakė. Pildant kasos knygą ryte kolegė informavo direktorę, kad atsakovė sumaišė X ir Z ataskaitas. Vėliau darbo eigoje puikiai išvalė vitriną, bet vitrina buvo išvalyta su valikliu, neskirtu valymui prie maisto produktų, ir darbo metu, kai žmonės gali tai pamatyti. Ieškovės atstovė taip pat teigė, kad toliau prasidėjo ginčai su kolege, kuri dirba pas ieškovę jau ilgą laiką. Be to, ieškovei nepatiko kaip atsakovė aptarnavo klientus - atsakovės piktas veidas, jokios šypsenos veide, kai ateina klientas, bei pastovus telefono naudojimas. Kai darbuotojos visiškai susipyko ir atsakovė pradėjo kelti balsą ant kolegės bei mojuoti rankomis (direktorė tai matė per vaizdo kameras) ieškovės direktorė pasiūlė jai parašyti pareiškimą savo noru ir eiti namo (apie 19.00 val.), tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti, parašė ieškovės direktorei daug ilgų laiškų ir paaiškinimų, neigiamai atsiliepė apie kolegę. Atsakovė darbe išbuvo iki 21.00 val., inkasavo pinigus ir nepaliko jokio prašymo išeiti savo noru. Direktorė tą pačią dieną surašė įsakymą dėl atsakovės atleidimo iš darbo, tačiau įsakymas susipažinimui atsakovei pateiktas nebuvo. Sekančią dieną atsakovei buvo pervesti pinigai už išdirbtą dieną. Ieškovės nuomone, kilo per daug priekaištų, problemų, pykčių bei santykių aiškinimosi jau pačią pirmą darbo dieną. Siekiant sklandaus darbo bei draugiškų santykių tarp įmonės darbuotojų, ieškovė turėjo atleisti atsakovę iš pareigų pagal DK 36 straipsnio 3 dalį, kitaip būtų praradę pastovius klientus, pastovius darbuotojus ir susigadinę savo įmonės veidą. Darbo ginčų komisijos posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovę atleido, nes ji dirbo nuostolingai – nemaloniai aptarnavo klientus, buvo konfliktiška, valė vitriną darbo metu, kai tą reikėjo atlikti darbo pabaigoje. Supažindinti su darbu ir taisyklėmis buvo pavesta atsakovės kolegei K. J.. Ieškovės atstovė paaiškino, kad nebuvo laikomasi DK 36 straipsnio 3 dalyje nustatytos atleidimo iš darbo tvarkos, t.y. atsakovė nebuvo įspėta apie darbo santykių nutraukimą prieš tris darbo dienas, kadangi nežinojo šių nuostatų.

20. Iš byloje esančių duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog atsakovė iš darbo buvo atleista pirmą jos darbo dieną, darbdaviui (ieškovei) konstatavus, jog jos išbandymo rezultatai yra neigiami. Nors teismo posėdžio metu ir ieškinyje ieškovė teigė, jog atsakovės asmeninės savybės bei elgesys pirmąją darbo dieną netiko darbo sutartyje numatytoms funkcijoms atlikti – atsakovė yra konfliktiška (jau pirmąją darbo dieną sukonfliktavo su kolege ir direktorei to nepranešė), atsakovė nustojo atlikti darbo sutartyje numatytas funkcijas ir atžagariai bei neprofesionaliai elgėsi su klientais, produktų vitriną valė darbo metu su netinkamu valikliu, pirmą darbo dieną pavėlavo ateiti sutartu laiku – 9.30 val., kas rodo jos nepareigingumą, pildant kasos knygą sumaišė ataskaitas. Išklausius šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu bei susipažinus su į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais konstatuotina, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė nesusitvarkė su jai pavestu darbu (nesugebėjo atlikti savo darbinių funkcijų), o jos asmeninės savybės bei elgesys netinka darbo sutartyje numatytoms funkcijoms atlikti, ir todėl ji netinka pavestam darbui. Pažymėtina, kad ieškovės atstovė duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu patvirtino, kad kita darbuotoja K. J. informavo direktorę apie kilusį konfliktą, tačiau pati direktorė į darbo vietą neatvyko, nesiaiškino susidariusios situacijos, su atsakove bendravo raštu per socialinę platformą „Facebook“. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės direktorei apie atsakovės ir kitos darbuotojos konfliktą dėl darbo grafiko turėjo būti žinoma dar iki pirmos atsakovės darbo dienos pradžios, todėl manytina, jog apmokyti ieškovę dirbti bei supažindinti su darbo tvarka neturėjo būti pavesta jos kolegei K. J.. Nors ieškovė viena iš nepasitenkinimo atsakove priežasčių nurodo jos konfliktavimą, nemalonų klientų aptarnavimą, teismui nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad pati ieškovės direktorė būtų ėmusis kokių nors veiksmų ar priemonių išsiaiškinti konflikto priežastis, jo įtaką atsakovės galėjimui tinkamai atlikti darbus. Ieškovės direktorė teismo posėdžio metu patvirtino, kad abi darbuotojos konfliktavo, ji stebėjusi konfliktą per kameras, tačiau į darbo vietą neatvyko, o patikėjo seniau dirbusios darbuotojos K. J. paaiškinimais, kad konflikto iniciatorė buvusi atsakovė.

22. Kaip viena iš priežasčių, nulėmusių atsakovės išbandymo rezultatų vertinimą buvo įvardintas ieškovės pavėlavimas atvykti į darbą ankščiau darbo grafike numatyto sutarto laiko – 9.30 val. Pažymėtina, kad kavinės paruošimo atidarymui darbai turi būti įskaitomi į darbuotojo darbo laiką, todėl esant poreikiui darbo funkcijas (kavinės paruošimą atidarymui) atlikti iki 10.00 val. ryto, ieškovė turi pareigą sudaryti darbo grafikus taip, kad darbuotojai visas jiems pavestas darbo funkcijas galėtų atlikti savo darbo laiku.

23. Sutiktina su DGK nurodyta aplinkybe, jog teisiškai nepriimtinu laikomas ieškovės direktorės nepasitenkinimas atsakovės atsisakymu rašyti prašymą atleisti iš darbo savo noru. Darbo santykių nutraukimas darbuotojo prašymu yra išskirtinė darbuotojo teisė ir darbuotojo valia rašyti prašymą atleisti iš darbo turi susiformuoti laisva valia, paties darbuotojo iniciatyva ir be neteisėtos darbdavio įtakos ar nurodymo.

24. DK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog darbdavys privalo apmokyti darbuotoją dirbti tiek, kiek tai būtina jo darbo funkcijai atlikti. Tik įsitikinus, jog darbuotojas yra tinkamai supažindintas su jam ir jo darbui keliamais reikalavimais, darbo tvarka, taisyklėmis, galima objektyviai įvertinti, ar darbuotojas jam pavestam darbui tinka. Teismo nuomone, ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir sąžininga, nesuteikė atsakovei būtinos informacijos ir pakankamai laiko (atsakovė dirbo tik vieną darbo dieną), jog būtų įmanoma suformuoti objektyvią nuomonę dėl ieškovės tinkamumo pavestam darbui atlikti.

25. Atkreiptinas dėmesys, jog įteikiant įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą dėl išbandymo rezultatų, jame turėtų būti nurodyta konkreti darbo sutarties nutraukimo priežastis. Nagrinėjamu atveju atsakovė apie darbo sutarties priežastis informuota tinkamai nebuvo – atsakovei nebuvo įteiktas rašytinis įspėjimas aiškiai nurodant priežastis dėl kokių priežasčių atsakovės tinkamumo darbui išbandymo laikotarpis įvertintas neigiamai, nebuvo surašyta išbandymo laikotarpio darbuotojo vertinimo išvada. Ieškovės direktorė telefonu tik informavusi atsakovę, kad ji netinkanti darbui ir galinti vykti namo. Atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, išklausius šalių paaiškinimus, konstatuotina, jog ieškovės sprendimas dėl atsakovės išbandymo rezultatų buvo nulemtas atsakovės kolegės K. J. ieškovės direktorei pateikta informacija. Teismo posėdžio metu ieškovės direktorė patvirtino, kad darbo tvarkos (eklerų išdėstymo, tinkamo valymo, valiklių naudojimo, kasos knygos tvarkymo) galima išmokti, tačiau, teismo nuomone, darbuotojas turi būti tinkamai supažindintas su darbo tvarka ir darbo tvarkos taisyklėmis ir darbuotojui turi būti suteikiamas pakankamas laiko tarpas, kad jis galėtų išmokti bei tinkamai atlikti jam pavestas darbines funkcijas, tačiau nagrinėjamo ginčo atveju to padaryta nebuvo.

26. Nors ieškovė ir nurodė, jog atsakovės elgesys su klientais neatitiko profesinio elgesio standartų – klientams nebuvo šypsomasi, elgiamasi atžagariai, galimą nemalonų atsakovės aptarnavimą nurodė ieškovės iškviestas liudytojas M. R., tačiau teismo nuomone, tik ieškovės direktorės paaiškinimai paremti kitos darbuotojos K. J. perteikta informacija ir ieškovės atstovės pažįstamo asmens liudytojo parodymai, nesant kitų objektyvių duomenų, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovės elgesys su klientais pirmąją darbo dieną neatitiko profesinio elgesio standartų.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog ji turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog atsakovė neišlaikė išbandymo ir dėl savo asmeninių ar dalykinių savybių nesugeba ar negali dirbti tarp šalių darbo sutartimi sulygto darbo (CPK 178, 185 straipsniai).

28. Vertinant atleidimo iš darbo teisėtumą, taip pat nustatyta, jog ieškovė pažeidė DK 36 straipsnio 3 dalyje numatytą atleidimo iš darbo tvarką – ieškovė prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties nutraukimo atsakovės apie tai neįspėjo nei raštu, kaip to reikalauja įstatymas, nei kokiu nors kitu būdu.

29. Teismo posėdžio metu ieškovės direktorė paaiškino, jog atsakovė apie darbo sutarties nutraukimą buvo informuota telefonu jos pirmą darbo dieną 2019 m. birželio 5 d. apie 19.00 val., atsakovei nesutikus išeiti iš darbo savo noru, atsakovei buvo nurodyta, kad ji yra atleidžiama ir galinti vykti namo. Tiek ieškovės atstovė, tiek atsakovė patvirtino, jog atsakovė darbo vietoje liko iki darbo laiko pabaigos ir iš darbovietės išvyko pasibaigus darbo laikui 21.00 val. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovė sekančią dieną pagal grafiką ji turėjusi laisvą dieną. Pasitikrinusi savo banko sąskaitą ir pamačiusi, kad jai yra pervesti iš darbdavio pinigai, supratusi, jog darbo sutartis su ja yra nutraukta ir į darbovietę daugiau nebevyko, su įsakymu dėl atleidimo iš darbo supažindinta nebuvo. Ieškovės direktorė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog su įsakymu dėl atleidimo iš darbo atsakovė supažindinta nebuvo – nei raštiškai nei kokiu kitu būdu. Pati į darbovietę atvykusi daugiau nebuvo.

30. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Gintaras Aleknavičius paaiškino, jog darbo sutarties nutraukimas neįspėjus prieš 3 dienas yra formalus pažeidimas, kadangi pripažinus, kad atsakovė netinka darbui pagal pasirašytą darbo sutartį dirbti, būtų buvę galima nušalinti ją nuo darbo, įteikti įspėjimą, tačiau to padaryta nebuvo ir atsakovė buvo iš karto atleista. Teismas atsižvelgdamas į DK 36 straipsnio 3 dalies reikalavimus nesutinka su šiais ieškovės atstovo paaiškinimais. Pažymėtina, jog remiantis šia teisės norma atleidžiant darbuotoją iš darbo išbandymo laikotarpiu yra būtinos dvi sąlygos: 1) darbuotojo neigiami išbandymo rezultatai ir 2) darbuotojo įspėjimas apie atleidimą raštu prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo. Darbuotojo teisė žinoti priežastis kokiu pagrindu jis yra atleidžiamas, nagrinėjamu atveju ir dėl kokių priežasčių jis neišlaikė išbandymo termino yra viena iš pagrindinių darbuotojo teisių garantijų.

31. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė direktorė J. J. nurodė, jog turi aukštąjį verslo administravimo išsilavinimą, prieš tai dirbo transporto vadybininke. Atsakydama į teismo užduotą klausimą ar žinojo DK įtvirtintas teisės normas dėl darbuotojų atleidimo, nurodė, kad maždaug žinojo, tačiau ne visas, ir paaiškino, kad su DK 36 straipsnio 3 dalyje numatytu reikalavimu dėl darbuotojo įspėjimo prieš 3 darbo dienas atleidžiant jį iš darbo susipažinusi nebuvo.

32. Teismo vertinimu, ieškovės atstovė J. J. būdamas UAB „Delisija“ vadove privalėjo elgtis kaip bonus pater familias, t. y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį, tinkamai domėtis darbuotojų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarka. Visumoje bendrovės vadovui yra keliami didesni atidumo, apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai, nei eiliniam darbuotojui, nes dėl jiems suteiktų didesnių įgalinimų bendrovės vadovo veikla turi žymiai didesnę įtaką bendrovės veiklai nei eilinio juridinio asmens darbuotojo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rūpestingumo pareiga apima ne tik teisėto, bet ir sąžiningo bei protingo elgesio reikalavimą; vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyvių teisės normų. Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas vadovas privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovės direktorė J. J. priimdama įsakymą dėl atsakovės atleidimo pirmą jos darbo dieną ir neįspėjusi jos prieš 3 darbo dienas kaip to reikalauja įstatymas nesilaikė pareigos elgtis atidžiai, apdairiai ir rūpestingai.

33. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog nustatytas formalus (senojo) DK 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos darbo sutarties nutraukimo tvarkos nesilaikymas, neįspėjus apie būsimą atleidimą, nesuteikia pagrindo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tai nebuvo tik formalus DK 36 straipsnio 3 dalies pažeidimas, nes atsakovė nebuvo supažindinta su jo atleidimu iš darbo DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu ir atleidimas nebuvo atidėtas trims darbo dienoms, o ji buvo atleista tą pačią darbo dieną, todėl nebuvo pasiektas DK 36 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 dienų įspėjimo termino tikslas - informuoti darbuotoją apie būsimą atleidimą šios normos pagrindu.

34. Teismas, įvertinęs įrodymų bei nustatytų aplinkybių visumą konstatuoja, jog atsakovės 2019 m. birželio 5 d. atleidimas iš darbo DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu laikytinas neteisėtu (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Dėl kompensacijos dydžio už neteisėtą atleidimą priteisimo pagal Darbo kodeksą

35. Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

36. Nagrinėjant darbo ginčą DGK atsakovė prašė pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, bet į darbą negrąžinti. Ieškovė taip pat nurodė, kad jeigu komisija nuspręstų pripažinti atsakovės atleidimą iš darbo neteisėtu, atsakovės į darbą negrąžinti. Savo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose šią poziciją šalys palaikė. Atsižvelgiant į abiejų šalių poziciją, atsakovė į buvusią darbovietę negrąžintina.

37. Vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 ir 6 dalimis, laikytina, kad darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

38. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovė perkėlus bylos nagrinėjimą į teismą turėjo teismui teikti priešieškinį ir prašyti priteisti jos nurodomas DKG priteistas sumas, tačiau atsakovė prašo teismo tik palikti galioti nepakeistą DGK sprendimą. DK 231 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės. Pažymėtina, jog CPK 418 straipsnis leidžia teismui savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvius darbuotojų teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą. Taigi, teismas nėra saistomas tik šalių pareikštų reikalavimų ir atsikirtimų į juos. Vadovaujantis tuo, kas išdėstytas teismas šalių ginčą nagrinėja iš esmės.

39. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė į buvusią darbovietę nėra grąžintina, vadovaujantis įstatymo nuostatomis atsakovės teisėms ir teisėtiems interesams apginti yra taikomas DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatytas alternatyvus darbuotojų teisių gynimo būdas.

40. 2019 m. birželio 26 d. DGK sprendimu nuspręsta išieškoti iš ieškovės 526,40 Eur kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2019 m. birželio 5 d.) iki komisijos sprendimo priėmimo dienos, o nuo 2019 m. birželio 27 d. išieškoti po 37,60 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, bei nuspręsta išieškoti iš ieškovės vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją - 785,84 Eur.

41. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas remiantis Lietuvos Respublikos vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtintu Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu. Atsakovei nepateikus duomenų apie ieškovės vidutinį darbo užmokestį (toliau - VDU) teismas vadovaujasi ieškovės 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 190603 nustatytu darbo užmokesčio dydžiu - 4,70 Eur už darbo valandą. Šalims nesusitarus dėl konkrečios darbo laiko normos (buvo nustatyta suminė darbo laiko apskaita) bei ieškovei neišdirbus pakankamai darbo laiko, jog jos darbo laiko normą būtų galima įvertinti pagal faktinius duomenis, laikytina, kad atsakovės darbo laiko norma buvo 40 valandų per savaitę, 8 valandos per dieną.

42. Kasacinio teismo, pasisakant dėl iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 300 straipsnio 4 dalies (galiojančiame DK jos atitikmuo yra 218 straipsnio 4 dalis) numatyto teisių gynimo būdo pripažinta, jog teismas, pripažinęs darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, nustatęs, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Tokiu atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

44. Kasacinio teismo konstatuota, kad, spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Nustatęs, kad prašomos priteisti kompensacijos dydis prieštarauja teisingumo principui, yra iš esmės neproporcingas ar sukelia sunkių neigiamų padarinių, teismas kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydį gali mažinti. Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2015).

45. Taigi, buvusio DK 300 straipsnio 4 dalyje (galiojančiame 218 straipsnio 4 dalis) reglamentuojama priteistina suma už priverstinės pravaikštos laikotarpį iki teismo sprendimo, kuriuo atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu, įsiteisėjimo dienos, yra kompensacija darbuotojui ir sankcija darbdaviui. Darbdaviui už darbo teisėje nustatytų reikalavimų nesilaikymą skiriama sankcija gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama; proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2012).

46. Vertinant aukščiau aptartus kriterijus ir sprendžiant dėl priteistinos kompensacijos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė nuo 2019 m. liepos 1 d. įsidarbino UAB „Tubinas International“ , t. y. nepraėjus nei mėnesiui laiko nuo jos atleidimo iš UAB „Delisija“, todėl teismo vertinimu, nesumažėjo jos galimybės konkuruoti darbo rinkoje. Viešai prieinamais „Rekvizitai.lt“ duomenimis įmonėje UAB „Delisija“ dirba 11 darbuotojų, kurių vidutinis atlyginimas 2019 m. rugsėjo mėnesį buvo apie 375,75 Eur. Teismas taip pat įvertina tą aplinkybę, jog atsakovė pas ieškovę išdirbo tik vieną darbo dieną. Teismo nuomone, vadovaujantis protingumo, proporcingumo ir teisingumo principais, iš ieškovės atsakovei priteistina 639,20 Eur (4,70 Eur/val. × 8 val. 17 d.d. (neatskaičius mokesčių)) kompensacija už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos, 2019 m. birželio 5 d., iki 2019 m. liepos 1 d. , t.y. atsakovės įsidarbinimo naujoje darbovietėje. DK 218 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Teismo vertinimu, ši kompensacija darbuotojui yra priteisiama įvertinus jo išdirbą laiką įmonėje ir siejama su lojalumu atitinkamam darbdaviui. Įvertinus tai, kad atsakovė ieškovės įmonėje dirbo tik vieną darbo dieną, ši kompensacija atsakovei nepriteistina. Teismo nuomone, nurodyto dydžio kompensacijos priteisimas yra pakankama sankcija darbdaviui už darbo teisėje nustatytų reikalavimų nesilaikymą ir adekvati sankcija pažeidimo pobūdžiui bei jo padariniams, kadangi priešingu atveju būtų paneigtas tokio kompensavimo tikslas ir įstatymas būtų taikomas formaliai (Civilinio kodekso (toliau - CK) 1.5 straipsnio 1 dalis; DK 2 straipsnis, 4 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

48. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 30 Eur žyminio ir patyrė 968 Eur atstovavimo išlaidų (1 t., e.b.l. 114-116). Atsakovė patyrė 390 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., e.b.l. 100-105). Atsižvelgiant į tai, kad teismas ieškovės ieškinį atmetė, t.y. pripažino, jog atsakovė iš darbo buvo atleista neteisėtai bei priteisė atsakovei kompensaciją už neteisėtą atleidimą, atsakovei iš ieškovės priteistina jos patirtos 390 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios atitinka Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytus dydžius (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį atmesti.

Pripažinti, kad atsakovė K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Delisija“, į. k. 304756293, 2019 m. birželio 5 d. iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalies pagrindu buvo atleista neteisėtai.

Nustatyti, kad darbo sutartis tarp atsakovės K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovės UAB „Delisija“, į.k. 304756293, nutraukta teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 4 ir 6 dalis, atleidimo datą laikant teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną.

Išieškoti iš ieškovės UAB „Delisija“, į.k. 304756293, atsakovei K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 639,20 Eur (šešis šimtus trisdešimt devynis eurus 20 centų) (neatskaičius privalomųjų mokėjimų) kompensaciją už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atsakovės atleidimo iš darbo dienos 2019 m. birželio 5 d. iki 2019 m. liepos 1 d.

Priteisti atsakovei K. K. iš ieškovės UAB „Delisija“ 390 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.