- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-21
- Bylos Nr.
- e2-528-777/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Verslo teisė“
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Verslo teisė“ prašymą dėl įpareigojimo grąžinti lėšas, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė įpareigoti suinteresuotąjį asmenį „Swedbank“, grąžinti 5 026,32 Eur lėšų sumą, nurodant lėšas pervesti į pareiškėjos banko sąskaitą.
2. Prašymo pagrindu nurodė šias aplinkybes:
2.1. 2024 m. lapkričio 20 d. įvyko uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Alkas“ kreditorių susirinkimas, kuriame 4-uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas sprendimas vykdyti UAB „Alkas“ bankroto procedūras ne teismo tvarka. To paties kreditorių susirinkimo 5-uoju darbotvarkės klausimu nuspręsta UAB „Alkas“ nemokumo administratoriumi skirti UAB „Verslo teisė“.
2.2. 2025 m. vasario 13 d. įvyko UAB „Alkas“ kreditorių susirinkimas, kuriame 1-uoju darbotvarkės klausimu buvo pritarta nemokumo administratoriaus parengtai galutinei bankroto ataskaitai. To paties kreditorių susirinkimo 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta pripažinti likviduojamą dėl bankroto uždarąją akcinę bendrovę „Alkas“ pasibaigusia ir išregistruoti ją iš juridinių asmenų registro.
2.3. Akcentavo, kad pareiškėja iš UAB „Alkas“ depozitinės sąskaitos nepaskirstė (nepersivedė į pareiškėjos sąskaitą) piniginių lėšų, skirtų nemokumo administratorės bazinio atlygio ir išlaidų apmokėjimui. Teigia, jog taip atsitiko todėl, kad įprastai galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo ir juridinio asmens išregistravimo procedūros užtrunka ilgiau. Iš pradžių būna priimamas sprendimas dėl galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo, o vėliau priimamas sprendimas dėl pabaigos, kurio įsiteisėjimo terminas dar būna 30 dienų. Tik po minėto sprendimo įsiteisėjimo juridinis asmuo būna išregistruojamas. Šiuo atveju visos procedūros įvyko daug greičiau, nes lėšų kreditorių reikalavimų tenkinimui neliko. Sprendimas dėl galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo ir UAB „Alkas“ pabaigos buvo priimtas tame pačiame kreditorių susirinkime. Kreditorių susirinkimo sprendimams netaikomas įsiteisėjimo terminas, jie vykdytini nuo priėmimo dienos. Todėl UAB „Alkas“ buvo išregistruota ir depozitinė sąskaita uždaryta pareiškėjai nespėjus paskirstyti depozitinėje sąskaitoje buvusių lėšų.
Atsiliepimas
3. 2025 m. kovo 17 d. suinteresuotas asmuo Swedbank, AB pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos prašymą spręsti teismo nuožiūra, nepriteisti iš „Swedbank“, AB bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad „Swedbank“, AB vienašališkai negali patenkinti pareiškėjos prašymo, nes pareiškėjos prašomos lėšos nėra banko nuosavybė, todėl tik teismas gali nuspręsti kam priklauso po įmonės išregistravimo likęs turtas. Bankas iš esmės pareiškėjo prašymui neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
4. Pareiškėja prašymu iš esmės teigia, kad parengtus galutinę bankroto ataskaitą, jai buvo pritarta 2025 m. vasario 13 d. vykusiame kreditorių susirinkime. Visos UAB „Alkas“ lėšos, kurias buvo numatyta skirti nemokumo administratoriaus bazinio atlygio ir išlaidų apmokėjimui, buvo laikomos UAB „Alkas“ depozitinėje banko sąskaitoje, tačiau UAB „Alkas“ išregistravus iš registro, automatiškai buvo uždaryta ir minėta depozitinė sąskaita su likusia 5 026,32 Eur lėšų suma. Pareiškėjos nuomone, šios lėšos turėtų būti pervestos į jai priklausančią sąskaitą, nemokumo administratorės bazinio atlygio ir išlaidų apmokėjimui.
5. Teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes pažymi, jog bankroto proceso administravimo išlaidų sampratos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) nenustato. Kasacinio teismo praktikoje administravimo išlaidos suprantamos kaip išlaidos, susijusios su bankroto procedūromis ir skirtos jų vykdymo išlaidoms apmokėti, kurios būtinos surinkti ir apskaityti bankrutuojančios įmonės turtą, turtines teises, lėšas, taip pat išreikalauti bankrutuojančios įmonės turtą iš trečiųjų asmenų neteisėto valdymo, išieškoti skolas iš įmonės skolininkų ir nuostolių, patirtų dėl neteisėtų kitų asmenų veiksmų, įskaitant išlaidų, patirtų dėl teisminių procesų, atlyginimą.
6. Teisės doktrinoje pažymima, kad, nors JANĮ reformavo Lietuvos nemokumo teisės sistemą, siekiant nemokumo proceso veiksmingumo tikslo, teismų praktikos, suformuotos iki šio įstatymo įsigaliojimo, tęstinumas ir vienodumas turi būti užtikrintas. Suformuota teismų praktika galėtų būti netaikoma, kai JANĮ nustato visiškai naują atskirų nemokumo procedūrų teisinį reglamentavimą, kurio aiškinimas būtų nesuderinamas su anksčiau suformuota teismų praktika (T., E. ir kiti. Juridinių asmenų nemokumo proceso veiksmingumo užtikrinimas. Teisė, 2020, Nr. 116, p. 24–34).
7. Anksčiau galiojusio įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio 1 dalyje, kuri nustatė, jog bankroto proceso metu pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, buvo įtvirtinta prioritetinio įmonės bankroto administravimo išlaidų mokėjimo iš visų rūšių bankrutavusios įmonės lėšų, taip pat gautų pardavus įkeistą turtą, taisyklė. Iš esmės toks pats reguliavimas yra įtvirtintas ir JANĮ 93 straipsnio 1 dalyje. Teisės doktrinoje taip pat pažymima, kad bankroto administravimo išlaidos turi būti atlyginamos anksčiau nei kreditorių reikalavimai. Įstatyme yra nustatytas aiškus bankroto proceso išlaidų atlyginimo prioritetas, nes kreditorių reikalavimai tenkinami iš juridinio asmens turto, kuris lieka padengus bankroto proceso išlaidas (J., R.. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Krokuva: Mykolo Romerio universitetas, 2021, p. 247).
8. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sprendimas dėl įmonės pabaigos neužkerta kelio įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iš dalies), pretenduoti tiek į turtą, kylantį iš reikalavimo teisių, buvusių iki įmonės išregistravimo, tiek į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą. Šiais atvejais bankrutavusios ir iš juridinių asmenų registro išregistruotos įmonės turtą ir turtines reikalavimo teises pagal įstatymą perima jos kreditoriai, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti likvidavimo procedūros metu, pagal ĮBĮ 35 straipsnyje (JANĮ 94, 95 straipsniai) nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-113/2007; 2008 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-67/2008; 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-958/2008; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-701-798/2016). Tokių lėšų paskirstymo klausimą gali inicijuoti taip pat buvęs tokios įmonės bankroto administratorius, jeigu nebuvo padengtos šios įmonės administravimo išlaidos (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2‑67/2008).
9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 20 d. įvyko UAB „Alkas“ kreditorių susirinkimas, kuriame 4-uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas sprendimas vykdyti UAB „Alkas“ bankroto procedūras ne teismo tvarka. To paties kreditorių susirinkimo 5-uoju darbotvarkės klausimu nuspręsta UAB „Alkas“ nemokumo administratore paskirti UAB „Verslo teisė“. 2025 m. sausio 14 d. vykusiame UAB „Alkas“ kreditorių susirinkime 7‑uoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas UAB „Alkas“ pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
10. Taip pat nustatyta, jog 2025 m. vasario 13 d. vykusio UAB „Alkas“ kreditorių susirinkimo 1‑uoju darbotvarkės klausimu buvo pritarta nemokumo administratoriaus parengtai galutinei bankroto ataskaitai. To paties kreditorių susirinkimo 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta pripažinti likviduojamą dėl bankroto uždarąją akcinę bendrovę „Alkas“ pasibaigusia ir išregistruoti ją iš juridinių asmenų registro. Kreditorių susirinkimo sprendimas dėl UAB „Alkas“ pabaigos juridinių asmenų registre buvo įregistruotas 2025 m. vasario 20 d. ir UAB „Alkas“ tą pačią dieną buvo išregistruota iš registro. Akcentuotina, jog į bylą pateiktas AB „Swedbank“ sąskaitos išrašas patvirtina, jog bendrovės UAB „Alkas“ sąskaitoje buvo likusios 5 026,32 Eur nepaskirstytos piniginės lėšos.
11. Atkreiptinas dėmesys, jog 2025 m. sausio 29 d. nemokumo administratoriaus parengtoje UAB „Alkas“ galutinėje bankroto ataskaitoje nurodyta, kad: „< ... > Visos UAB „Alkas“ turimos lėšos sudaro 5 026,32 Eur sumą. < ... > Iki šiol nemokumo administratoriaus atlygis ir išlaidos nėra apmokėtos. Patvirtinus šią galutinę bankroto ataskaitą bus apmokamas nemokumo administratoriaus bazinis atlygis 4 620 Eur sumoje ir kitos bankroto proceso administravimo išlaidos 406,32 Eur sumoje (archyvo sutvarkymo paslaugoms). < ... > Kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui lėšų nėra, todėl kreditorių reikalavimų tenkinti nenumatoma. < ... >“.
12. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką bei faktines bylos aplinkybes darytina išvada, jog pareiškėjos prašymas įpareigoti suinteresuotąjį asmenį „Swedbank“, grąžinti 5 026,32 Eur lėšų sumą, nurodant lėšas pervesti į pareiškėjos banko sąskaitą yra pagrįstas.
13. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog kreditorių susirinkimų metu buvo išspręsti klausimai susiję su nemokumo administratorės bazinio atlygio dydžio nustatymu, taip pat ir kitų administravimo išlaidų apmokėjimu. Kreditoriai balsų dauguma nusprendė tvirtinti 2025 m. sausio 29 d. nemokumo administratorės parengtą UAB „Alkas“ galutinę bankroto ataskaitą, o vien tai, kad per klaidą nemokumo administratorė iki UAB „Alkas“ išregistravimo iš juridinių asmenų registro nespėjo pervesti administravimo išlaidoms skirtų lėšų, negali būti pagrindas šių išlaidų neapmokėti. Teismo vertinimu, priešingas aplinkybių vertinimas ne tik prieštarautų šioje nutartyje nurodytam teisiniam reglamentavimui bei formuojamai teismų praktikai, tačiau taip pat būtų nesuderinamas ir su teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).
14. Įvertinus anksčiau nutartyje nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog pareiškėjos prašymas įpareigoti suinteresuotąjį asmenį „Swedbank“, grąžinti 5 026,32 Eur lėšų sumą, nurodant lėšas pervesti į pareiškėjos banko sąskaitą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Verslo teisė“ prašymą tenkinti – įpareigoti „Swedbank“, AB pervesti 5 026,32 Eur lėšų sumą, esančią bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alkas“, į. k. (duomenys neskelbtini), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) į pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės UAB „Verslo teisė“, į. k. (duomenys neskelbtini), banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB.